Iš Azijos kilusios sojos pupelės ir jų produktai vis dar kelia įvairių diskusijų, pripažįstami ir jų pliusai, ir minusai. Nenuginčijama yra tai, kad soja - vienas maistingiausių augalų pasaulyje ir bene pats turtingiausias baltymų.

Sojos Pupelių Paruošimas

Deja, žmogaus organizmas nėra pasiruošęs susidoroti su tokia baltymų bomba: nesuskaido sojos pupelėse esančių amino rūgščių iki komponentų, kuriuos organizmas galėtų įsisavinti. Dėl šios priežasties mityboje dažniausiai naudojami perdirbti sojos produktai.

Sojos baltymai lengvai pasisavinami ir tirpsta vandenyje, todėl patiekalus reikėtų gaminti iš virtų ir maltų, o ne pakepintų ar keptų pupelių.

Sojoje yra medžiagų, kurios reikalingos pačiam augalui, didina jo atsparumą. Kadangi žmogaus organizmui jos kenksmingos, paprasčiausias būdas atsikratyti - terminis.

Pupeles ruošti maistui šiek tiek sudėtingiau nei kitas ankštines daržoves. Tai reikia žinoti, kitaip paruošite nevalgomą patiekalą.

Kaip Virti Sojų Pupeles

Švarias sojos pupeles užpilame vandeniu ir palaikome 10-15 valandų. Per šį laiką jos išbrinksta ir trigubai padidėja, o jose esančios naudingos medžiagos tampa lengvai virškinamos.

Vandenį nupilame, pupeles nuplauname. Vėl užpilame švariu vandeniu ir verdame 3 valandas ar dar ilgiau ant lėtos ugnies.

Iš virtų pupelių galima pagaminti įvairių patiekalų.

Sojų Produktų Gamyba

Sojos Pienas

3 stiklinės pupelių mirkomos apie 12 valandų, po to 3-4 kartus permalamos mėsmale (elektrine užteks vieną). Masė užpilama 5-6 l šalto virinto vandens, maišant užverdama ir paverdama 5-6 min ant lėtos ugnies.

Iškošę per marlinį skudurėlį gausime pieną ir masę (okara). Sojos masė lengvai virškinama, turi daug vertingų savybių, ląstelienos.

Ją galima naudoti kepiniams (1 : 1) su kvietiniais miltais arba vietoj kiaušinių (1 kiaušinis = 1 šaukštas masės + 2 šaukštai vandens), padažams. Kinijoje vadinama „mėsa be kaulų“.

Tinka kotletams (pusiau su mėsa), blynams, galima užšaldyti.

Sojos Varškė (Tofu)

Sojos pieną reikėtų surauginti (panašiai kaip karvės). Procesui pagreitinti įdedama citrinų, obuolių, rūgštynių, acto rūgšties arba šiek tiek rūgštaus karvės pieno.

Paprasčiausia - į pieną išspausti citrinos sultis. Po to 10-15 min lėtai maišome. Susidariusius dribsnius atsargiai išimame į marlinį maišelį ir paslegiame.

Po 1-2 val turime gelsvą, švelnaus skonio varškės masę (minkštą sūrį). Ją pamerkiame į vandenį ir po valandos galime valgyti.

Varškę pavyksta išlaikyti savaitę (vandenį reikia kasdien keisti), galima užšaldyti. Galima dėti į košes, sriubas, salotas ir kitur. Tai lengvai virškinamas vertingas produktas.

Sojos Sūris

Išbrinkusią maltą soją masę kaitiname 1-2 valandas ant labai lėtos ugnies neleisdami užvirti, po to paliekame, kad nusistovėtų.

Vėl supilame į marlinį maišelį ir paslegiame. Gauname sojos pieną ir išspaudas. Sojos pieną rauginame šiltoje vietoje, po 18-24 valandų vėl supilame į sūrmaišį ir paslegiame.

Po 2-3 parų sūrį galima valgyti. Išspaudas, kaip ir sojos masę, gautą gaminant pieną, galima naudoti tuoj pat, dėti į kepinius.

Sojos Grietinė

Gaminama panašiai. Ją galima atskirti rauginant pieną ar įpylus rūgščių sulčių (citrinos, spanguolių). Viršutinis surauginto pieno sluoksnis ir yra grietinė.

Daigintos Pupelės

Pupeles reikia išmirkyti, sudėti į kiaurasamtį ir visą savaitę drėkinti šiltu vandeniu (porą kartų per dieną). Kai daigai užauga 8-10 cm ilgio, juos nulaužiame, nuimame ploną plėvelę ir perpilame verdančiu vandeniu.

Tinka salotoms su kitomis daržovėmis, žalumynais, jūros kopūstais, padažu ir prieskoniais.

Patiekalai Iš Sojų

Kotletai

Sojos masę permalame su svogūnu ir česnaku (galima sumaišyti su maltais žirniais ar pupelėmis), pagardiname prieskoniais. Formuojame kotletus ir kepame orkaitėje.

Sklindžiai

Žalias bulves ar moliūgą sutarkuojame, sumaišome su sojos mase, manų kruopomis, prieskoniais. Kepame kaip ir kitokius sklindžius.

Paštetas

Virtų sojos pupelių masę sumaišome su smulkintais riešutais (ypač tinka pakepinti žemės riešutai) ar grybais, ar smulkiai sutarkuotais virtais burokėliais, morkomis. Pagardiname prieskoniais, pakepintu svogūnu ar kitomis daržovėmis.

Masę patroškiname orkaitėje, uždengtame puode. Galima valgyti šaltą ir šiltą.

Kava

Išmirkytas pupeles kepiname orkaitėje, kol pasidarys auksinės spalvos. Po to sumalame.

Miso Pasta

Vienas tokių - fermentuotų sojos pupelių pasta miso. Kaip ir kiti sojos produktai, miso, galima sakyti, yra Azijos virtuvės pagrindas.

Skirtingi Miso

Miso yra daug rūšių. Vienos dažnesnių - shiromiso (šviesus), akamiso, (raudonasis) ir awasemiso (saldusis). Visų miso pagrindas - sojų pupelės. Kiti ingerdientai - druska ir mikroorganizmai, skatinantys fermentaciją, pavyzdžiui, koji grybai.

Saldžiame miso yra cukraus, tačiau ši rūšys yra itin reta, naudojama desertams ir marinatams.

Miso Gamyba Namuose

Miso gamyba nesudėtinga (galima pasigaminti net namuose), tačiau reikalaujanti kantrybės. Pupelės verdamos vandenyje arba ant garų, įdedama druskos, tada apkrečiamos mikroorganizmais (jie skaido sojos amino rūgštis iki elementų, kuriuos žmogaus organizmas yra pajėgus įsisavinti), prasideda fermentacijos procesus.

Gaminant šviesų, švelnaus skonio miso, pupelės paliekamos fermentuotis nuo trijų iki šešių mėnesių, gaminant raudonąjį, gerokai intensyvesnio skonio - nuo šešių mėnesių iki metų. Kai pasiekiamas norimas fermetacijos rezultatas, pupelės sutrinamos ir perleidžiamos per specialius tinklelius (atsikratoma pupelės odelės).

Miso Panaudojimas

Japonijoje miso pirmą kartą paminėtas dar 10 a. prieš Kristų. Tais laikais fermentavimas buvo bene vienintelis patikimas būdas išsaugoti nesugedusį produktą ilgą laiką. Miso - itin koncentruotas maisto produktas, t. y. ir sotus, maistingas, ir gausus naudingų medžiagų. Japonai ištisus šimtmečius vartojo jį kaip vaistą, stiprinantį imunitetą ir itin gerai veikiantį virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties miso sriuba Japonijoje iki šiol patiekiama kaip paskutinis vakarienės patiekalas.

Miso naudojamas marinatams, salotų padažams, sriuboms, žuvies ir mėsos patiekalams, ryžiams pagardinti.

Receptai su Sojų Pupelėmis

Čili Troškinys

Greita, pigu ir skanu - šis receptas tikrai patektų į tokią kategoriją. O dar ir visi ingredientai sveiki! Tokį čili troškinį galima rasti daugumoje kavinių, tačiau augalinė jo versija sutinkama rečiau - visgi labai nesunkiai jį galima atkurti namuose.

Nors recepte naudoju tofu, puikiai tiktų ir sojų faršas.

• 1 svogūnas
• 4 česnako skiltelės
• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
• 1 tofu ("marinated" rūšies)
• 1 raudonoji paprika
• 2 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų su raudonėliais (gali būti ir paprasta pomidorų tyrė be prieskonių)
• 1 skardinė konservuotų raudonųjų pupelių
• 1 skardinė konservuotų geltonųjų kukurūzų
• 150 ml vandens

1. Susmulkinti nuluptus svogūną ir česnaką.
2. Į keptuvę įpilti apie 1 šaukštą aliejaus, sudėti svogūną, česnaką ir apkepti kelias minutes, kol suminkštės. Tada kartu į keptuvę sudėti rankomis susmulkintą tofu ir smulkiai pjaustytą papriką. Pakepti 5-8 minutes arba kol tofu bus šiek tiek apkepęs.
3. Į didelį indą supilti pomidorų gabaliukus iš abiejų skardinių ir sumalti su rankiniu ar kitu trintuvu iki daugmaž vientisos masės. Jeigu naudojate tiesiog pomidorų tyrę, šį žingsnį galima praleisti.
4. Į virimo puodą supilti pomidorų tyrę, vandenį, sudėti visus prieskonius, pupeles ir kukurūzus ir užvirti. Sudėti apkeptą tofu su paprika ir svogūnu, česnaku. Viską išmaišyti. Įdėti puse šaukštelio druskos ir paragauti ar sūrumo norisi daugiau.
5. Viską užvirti ir ant silpnos ugnies virti apie 5-10 minučių. Patiekus galima užtarkuoti augalinio sūrio ar užbarstyti maistinių mielių.

Azijietiškos Salotos su Edamame Pupelėmis

Labai lengvos, gaivios ir sveikos salotos. Jos ne tik puikiai papildys azijietiškos virtuvės patiekalus, tokius kaip „lašiša azijietiškai„, „vietnamietiška karamelizuota kiauliena„, bet nuostabiai derės ir su Jūsų jau pamėgtais „lipniais vištienos šlaunelių kepsniais” bei „lėtai kepta antim„.

Vienintelis, egzotiškesnis „padaras” ingridientų sąraše - edamame (žaliosios sojų) pupelės. Leistis į paieškas šviežių (bent jau Lietuvoje) tikrai neverta, bet šaldytų rasite beveik visose didžiosiose parduotuvėse šaldytų daržovių skyriuose.

Edamame pupelių atsargas šaldiklyje nuolat papildau, kad esant reikalui nereikėtų skrosti viso miesto skersai ir išilgai jų ieškant. Paieškoti ir įtraukti į savo racioną edamame pupeles tikrai verta, ne veltui jos vadinamos vienu iš septynių japonų virtuvės stebuklų.

Jose gausu proteinų, aminorūgščių, geležies, kalcio, cinko, antioksidantų, o maistinė vertė beveik prilygsta mėsai ir tai dar tikrai ne visas naudingųjų medžiagų sąrašas.

• 1 didelės morkos
• 6 vidutinio dydžio agurkų
• 150 g edamame pupelių
• Svogūnų laiškai
• Kalendra
• Čili pipiras (nebūtina)
• Sezamo sėklos

Padažui:

• 4 šaukštai ryžių acto
• 1 šaukštas sezamų aliejaus
• 1 šaukštas sojų padažo
• 1 šaukštelis klevų sirupo arba rudojo cukraus

1. Visus padažui skirtus ingridientus supilkite į nedidelį stiklainį, užsukite dangteliu (patikrinkite ar tikrai sandarus) ir purtykite tol, kol ištirps cukrus. Paruoštą padažą įdėkite į šaldytuvą bent 15 minučių, kad skonis taptų ryškesnis ir sodresnis.
2. Į nedidelį prikaistuvį pripilkite šalto vandens, pasūdykite ir užvirkite ant aukštos ugnies. Sudėkite šaldytas edamame pupeles (atšildyti nereikia) ir vandeniui pakartotinai užvirus virkite apie 1 minutę (ant aukštos, bet ne maksimalios ugnies). Praėjus laikui paragaukite ar pupelės išvirę.
3. Išvirusias pupeles nupilkite į sietelį, gerai perliekite labai šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimo procesą ir palikite, kad nuvarvėtų, kol ruošite likusias daržoves. Kartais išvirusios edamame pupelės (be ankščių) turi labai ploną ir permatomą apvalkalą. Jis valgomas, bet aš jį visuomet nuimu, tai darau labiau dėl estetinio vaizdo:).
4. Jeigu naudosite edamame su ankštimis, tuomet vandeniui pakartotinai užvirus, virkite apie 3 minutes. Praėjus nurodytam laikui ištraukite vieną iš vandens ir paragaukite ar viduje ankšties pupelės išvirusios. Vėliau perliekite šaltu vandeniu ir atvėsusias išimkite iš ankščių.
5. Morką nuskuskite, nuplaukite, supjaustykite labai plonais šiaudeliais (paprasčiausia tai padaryti julienne pjaustykle) ir sudėkite į dubenį.
6. Agurkus nuplaukite, perpjaukite išilgai ir peiliu ar šaukšteliu išskobkite sėklas. Supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į dubenį su morkomis.
7. Į dubenį sudėkite edamame pupeles, smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus, kalendrą bei čili pipirą (jeigu naudojate).
8. Ant daržovių užpikite padažą, gerai išmaišykite ir paragaukite ar netrūksta druskos bei pipirų. Salotas apibarstykite sezamų sėklom ir tiekite su mėgstamais azijietiškais patiekalais.

Įdomybės apie Sojas

• Pasakojama, kad 1941 metais viename laikraštyje buvo išpausdinta prie naujos mašinos bagažinės su kirviu rankoje stovinčio Henrio Fordo nuotrauka. Mat, kai kurios korpuso detalės - iš plastmasės, pagamintos iš sojos, tad ir kirvis joms buvo nebaisus!..
• Sakoma, kad iš 1 kg sojos pupelių galima pagaminti 6 maistingus valgius ir kiekvienu iš jų pamaitinti 24 žmones.
• Teigiama, kad:
  • iš galvijų, kurie ganomi 1 ha ganyklų, galima gauti tiek baltymų, kad vienas žmogus prasimaitintų 731 dieną,
  • iš 1 ha, užsėto kviečiais, gaunama tiek baltymų, kad vienas žmogus gali prasimaitinti 1572 dienas,
  • iš 1 ha užaugintų sojų pupelių gaunama baltymų, kurių žmogui užtektų 5099 dienas.
• Yra sukurta netgi „sojos karvė“ - pupelių perdirbimo aparatas, kuris gali „duoti“ 600 l pieno per dieną.

---