Neabejoju, kad kiekvieno Jūsų namuose spintelėje rasiu sojos padažo buteliuką. Sutinku, kad tai puikus ingredientas salotų padažams, mėsos marinavimui ir suši komponentas. Bet būkite tikri, ką valgote.
Kaip Gaminamas Natūralus Sojų Padažas?
Prieš tūkstančius metų atsirado sūriai salstelėjęs rudas skystis, kuris paskanino daugelį patiekalų Azijos šalyse. Natūralaus sojos padažo fermentacija užtrunka iki 12 mėnesių. Sojų pupelės apdorojamos garais ir sumaišomos su salyklu - maltais ir pakepintais kviečių grūdais. Gauta masė užpilama pasūdytu vandeniu ir išmaišoma. Mišinys supilamas į maišelius ir pakabinamas saulėje. Prasideda natūrali fermentacija-rūgimas. Galiausiai iš maišelių ima tekėti skystis. Sojų padažo saldumas dažniausiai priklauso nuo to, kiek kviečių dedama į masę. Dabar padažą pakanka supilti į indą ir perfiltruoti. Taip brandintam produktui nereikia konservantų, dažiklių, tam tikromis sąlygomis jį galima laikyti ganėtinai ilgai. Sutikite, kad taip gaminant ir tiek laukiant, produktas negali būti pigus. Štai kodėl ir padažų kaina parduotuvėje yra labai skirtinga.
Kaip Pagreitinamas Gamybos Procesas?
Pramonei, siekiančiai kuo greitesnės apyvartos, natūralus gamybos procesas yra per ilgas. Taigi buvo sugalvota technologija, paspartinanti gamybos procesą:
- Pirmiausia naudojama sieros ar druskos rūgštis, paskatinti sojos rūgštinę hidrolizę.
- Po to, minėtoms rūgštims neutralizuoti į padažą pridedama šarmo.
Šioms medžiagoms reaguojant sojos padaže, susiformuoja kenksmingi priedai - kancerogeninės medžiagos, kurių tikrai nenorėtumėte rasti savo valgomame maiste. Taigi verskite kitą buteliuko pusę ir skaitykite sudėtį!
Kaip Atskirti - Natūralus ar Padirbtas?
Natūralus sojos padažas atskiriamas labai paprastai. Ant tradicinio padažo pakuotės surašytos tik keturios sudėtinės dalys: vanduo, sojos pupelės, kviečiai ir druska. Jei ingredientų aprašyme rasite įvardintus dažiklius, gliukozę, konservantus ar kvapiklius - tai tikrai ne natūraliu fermentacijos būdu pagamintas produktas ir nerekomenduoju pirkti. Taip pat, jautriems glitimui, stebėkite, kad būtų įvardinta “Gluten free”. Sojos pupelės - labai stipriai GMO paveiktas produktas, todėl pageidautina, kad etiketėje būtų parašyta: ”nemodifikuotos sojos pupelės” arba ekologiškas padažas, nes sertifikuotose ekologiškuose padažuose tikrai nėra GMO (genetiškai modifikuotos sojos). Tokį padažą pirkite ir naudokite. Kitas kokybės kriterijus - baltymų kiekis turi būti nurodytas ne mažiau kaip 8%. Butelis privalo būti stiklinis ir būtent skaidraus stiklo, kad galėtumėte įvertinti spalvą. Žinoma, geras padažas bus ir brangesnis, bet geriau mažiau, bet kokybiško daikto…
Sojos Padažas: Nauda
Kinai ir japonai - vienos sveikiausių pasaulio tautų ir ne paskutinę vietą užima sojos vartojimas. Sojos pupelių baltymų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių, kurių negali sintetinti žmogaus organizmas. Jų baltymai savo kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams ir yra gerai virškinami.
Pagal baltymų kiekį,1 kg sojos prilygsta 3 kg jautienos arba 5 kg varškės, arba 30 l pieno, arba 80 vištos kiaušinių. Tokį baltymingą augalinį maistą sveika valgyti sergantiems hipertonija. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sojos net 20 proc. mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Amerikos širdies asociacija (2006 sausio mėn.) rekomenduoja vartoti sojos produktus dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Kompleksas polinesočiųjų riebalų rūgščių, maistinių skaidulų, vitaminų (B12, E, K), mineralų (geležies, cinko), mažai sočiųjų riebalų, užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Taigi sojos veikia kaip vaistas prieš širdies ir kraujagyslių ligas. Sojų produktuose gausu augalinės ląstelienos, kuri reguliuoja žarnyno veiklą, mažina onkologinių ligų riziką ir rekomenduojami besirūpinantiems dailiomis kūno linijomis. Sojos padažas turi antioksidacinių savybių ir net daugiau nei raudonas vynas. Tai reiškia, kad padažo naudojimas lems laisvųjų radikalų pusiausvyrą organizme ir stiprės apsauga nuo vėžio ir senėjimo.
Sojų produktai tinka tiems, kurie serga cukriniu diabetu, artritu, artroze, lėtiniu vidurių užkietėjimu, turi nutukimą, diabetą, skrandžio ir žarnyno ligas. Net vaikams geriau rinktis sojos pieną negu karvės. Dvejų ketverių metų vaikai baltymus iš sojų pasisavina geriau nei baltymus iš pieno. Čia turi suklusti moterys, ypač brandesnio amžiaus: soja stebina fitoestrogenų kiekiu! Azijos šalyse, kur raciono pagrindą sudaro soja ir kiti ankštiniai augalai, moterys ilgiau išsaugo jaunystę, rečiau patiria skausmingas menstruacijas ir menopauzės simptomus, nesikamuoja dėl trapių kaulų po menopauzės. Naujais tyrimais patvirtinta, kad reguliariai vartojant sojos produktus moterims mažėja krūties vėžio tikimybė.
Taigi, soja visai nekaloringas, bet maistingas produktas.
Maistinė vertė 100g:
- Kalorijos: 50,66 kcal
- Baltymai: 6 g
- Angliavandeniai: 6,66 g
- Makroelementas: Natrio 5666,6 mg
STOP! - Sojos Ne Visos Vienodos ir Ne Visos Naudingos…
Rytuose yra plačiai paplitę įvairūs produktai iš sojos: sūris, padažas, pienas, jogurtas, grietinėlė, varškė, aliejus, “mėsa”, miltai. Parduotuvėse pardavinėjami įvairūs produktai su sojų priedais, kurie pagerina patiekalų skonį ir konsistenciją. Įvairiu pavidalu sojos produktai vartojami gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patiekalus, desertus, gėrimus. Soja naudojama ir gaminant įvairias ne maisto prekes - muilą, kosmetiką, dervas, plastikus, spalvotus pieštukus, rašalą, tirpiklius, drabužius, organinį kurą ir kt. Taigi jos yra kultūrinės ir laukinės. Valgomos-kultūrinės yra švelnaus riešutų skonio, sudėtingesnės struktūros, jose daugiau baltymų, mažiau riebalų. Jos auginamos gyvulių pašarui ir žmonių maisto gamybai.
Naudingos Tik Fermentuotos
Natūralios sojų pupelės ir fermentuotos skiriasi. Taikant gana sudėtingą technologiją sojos perdirbamos taip, kad produktuose išliktų gerosios pupelių savybės - jos fermentuojamos. Po fermentacijos proceso, trunkančio nuo šešių mėnesių iki trejų metų, sojos tampa tinkamos virškinti. Naudingiausia sojų dalis yra natokinazės fermentas. Sojų fermento natokinazės veikimas yra moksliškai įrodytas, todėl verta juo papildyti mitybą esant kraujotakos sutrikimams ir trombų susidarymo rizikai.
Fermentuotas pagardas - sojos padažas. Kaip mitybos specialistė rekomenduoju sojos padažu pakeisti majonezą, kečupą, druską ir visus kitus salotų “dresingus”. Vos pašlaksčius salotas ar mėsos patiekalus, jie tampa daug skanesni ir nepridės perteklinių kalorijų.
Ir koks bebūtų naudingas ar skanus tas sojos padažas, visame pasaulyje yra galybė jo priešininkų, nes užtenka pasakyti vieną faktą: dėl stulbinamai didelio jo vartojimo, pupelės auginamos ir naudojamos daugiausia genetiškai modifikuotos ir žmonės suvartoja didžiulius kiekius druskos, nes dar papildomai sūdo maistą, nors padaže ir taip gausybė druskos. Poveikis žmogaus sveikatai vartojant genetiškai modifikuotus produktus (įskaitant ir sojų) nėra visiškai iki galo ištirtas, bet, manau, ir nėra naudingas - parodys tik laikas.
Renkantis maistą, jūs patys turite nuspręsti, ar be šio produkto galima apsieiti? Ar yra kokia nors sveikesnė alternatyva? Ar tai ne modifikuotas, nerafinuotas produktas? Ir ar jo nauda ne mažesnė už žalą?
