Kasmet kyla įvairiausių minčių, kaip pajusti didžiosios metų šventės laukimo džiaugsmą, kaip pajausti sąlytį su tradicija, kaip paruošti skanius, sveikus ir vis dar tradicinius valgius.

Šventės, kuri nuo 2018 m. įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių nacionalinį sąvadą - tai Kalėdų išvakarėse švenčiamos - Kūčios. Ar šiais laikais jaunam žmogui rūpi tokie dalykai, kaip tradicijos, papročiai ir tradiciniai valgiai. Kokie reiškiniai ir veiksmai leistų kultivuoti švenčių papročius ir palaikyti ryšį su tradicija? Gal dėl perkamosios galios ir įvairių žaliavų bei produktų pasiūlos pernelyg sureikšminama šventės materialioji pusė, ar tai netampa lakstymo po parduotuves diena. Ar mes išvis neprarasime tai, ką dar turime. Ar iki šiol šv. Kūčių stalas, turintis gilias tradicijas, turi prasmę ir vertę?

Anot profesoriaus Liberto Klimkos, Kūčių tradicijos turi didžiausią galimybę išlikti, kitoms po trupučiui grimztant į užmarštį. Tai - metas, kai ant mūsų stalų vis dar karaliauja tradiciniai patiekalai, kurių receptai perteikiami iš kartos į kartą. Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė - apie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Žinoma, kad autentiškiems Kūčių valgiams gaminti nuo neatmenamų laikų buvo naudojami grūdai, žirniai, pupos, riešutai, įvairios sėklos ir aliejai, daržovės, vaisiai, uogos ir grybai bei medus.

Per Kūčias tradiciškai ant stalo nėra jokių mėsos patiekalų, o įdomu, kaip su žuvimi? Žuvies patiekalai ant tautiečių stalo anaiptol nebuvo egzotika, o prieškalėdiniu laikotarpiu jie tapdavo ypač svarbūs. Pasak gastronomijos istorijos žinovų, senovėje žuvis užėmė svarbią vietą lietuvio gyvenime ir Kūčių vakarienę sunku įsivaizduoti be šių patiekalų. Kaip ir šiais laikais, taip ir senovėje žiemą ant daugelio upių, ežerų ar marių vykdavo poledinė žūklė.

Dažniausiai vartotos žuvys, jų patiekalai bei apdorojimo būdas priklausė nuo konkretaus etnografinio regiono ir esamų aplinkinių vandens telkinių. Metų laikas, religiniai įsitikinimai bei fiziologiniai žmonių poreikiai diktavo būtinybę per pasninką mėsos ir pieno produktus keisti žuvimi. Mūsų protėviai gerai žinojo, ką naudinga valgyti tamsiuoju metų laikotarpiu, teigia senovės lietuvių buities ir papročių tyrinėtojai. Ši tradicija gyva ir šiandien. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas tvirtina, kad žuvies ir silkės valgymo per Kūčias tradicija yra atėjusi iš žydų.

Ežerų ir kitų vandens telkinių apsuptame Trakų krašte žuvies pasninkui bei šventėms tikrai pagaudavo, taipogi ruošdavo šventinius patiekalus iš karpių bei upėtakių. Karpiams Lietuvoje auginti buvo įrengiami karpių auginimo tvenkiniai, daugiausia Vilniaus krašte, tarp jų ir Trakų Vokės dvare. Upėtakiai pradėti veisti 1873 m., o jau XX a. Tuo tarpu visoje Lietuvoje advento ir Kūčių metu populiariausia buvo silkė. Tiek dabar, tiek ir anksčiau ji daugeliui lietuvių buvo pakankamai prieinama žuvis. Žydų pirklių keliais silkės atkeliaudavo į mūsų kraštą. Jos buvo galima įsigyti miestų turgavietėse, kur statinėmis žydų prekeiviai ją pristatydavo.

O kartais sunkiais laikais silkė buvo išgyvenimo maistas. Iš paauglystės prisimenu savo močiutės Janinos (1917-2002) pasakojimus, kaip Aukštadvario turguje prieš šventes pagausėdavo pirklių per turgaus aikštės bruką ridenamų statinių dundesys, kuris buvo girdimas ir malūne, kur jie tuo metu gyveno. Ir kaip karo metu jai pavyko nupirkti paskutines kelias silkes ir rasalo iš statinės, ir kiek buvo džiaugsmo, kad galės paruošti šventinės vakarienės valgius. Iš močiučių paveldėjome ne vieną silkės paruošimo būdą.

Lietuvos gastronomijos istorijos tyrinėtojas Rimvydas Laužikas mini, kad mūsų gastronominei tradicijai yra būdingas gėlavandenių, o ne jūrinių žuvų valgymas. Valgytos jos visų socialinių sluoksnių, nuo neturtingų valstiečių iki didikų ir valdovų, tik skyrėsi žuvų rūšys ir jų paruošimo būdai. Didikai vertino dideles, plėšrias gėlavandenes žuvis: lydekas, lašišas, sterkus. XVI a. ant aukštuomenės stalų paplito tvenkiniuose auginami dideli ir riebūs karpiai. Tokias žuvis galima kepti, virti, rūkyti, valgyti iškimštas.

Seniausi kimštos žuvies receptai mūsų regione yra žinomi iš XV a. Vokiečių ordino gastronomijos knygos, vadinamosios „Karaliaučiaus receptų knygos“. Jos autorius rašė: „<…> paimk lydeką ir nudirk jos odą. Tada paimk bet kokios rūšies žuvį, kokia tik gali būti, išvirk ją ir pašalink kaulus, susmulkink jos mėsą kartu su šalavijais, pipirais, kmynais ir šafranu. Iškimšk šiuo mišiniu lydeką, iš išorės pasūdyk ir kepk keptuvėje [ant skardos]…“ Tokiu būdu ar kiek kitaip kimštos lydekos receptai yra populiarūs Lietuvoje iki šių dienų. Etnologė Birutė Imbrasienė mini, kad anksčiau kiekviena šeima turėjo uždaras Kūčių vakarienės tradicijas, net kaimynų nekviesdavo, „nebent pavargėlį iš gatvės“.

Stalo ruošimo tradiciją pratęsdavo tik į kitą šeimą nutekėjusios dukterys. Todėl ir dabar kaimynai, kurie gyvena tame pačiame kaime, jų Kūčių tradicijos yra visiškai skirtingos arba, priešingai, panašūs papročiai skirtinguose Lietuvos kraštuose. Karpį šeimininkės dabar ruošia pačiais įvairiausiais būdais: nuo tradicinio kepimo apvoliojus miltuose iki paruošimo gardinant egzotiškais ingredientų deriniais. Kiekvienas gali atrasti savo skoniui tinkamą karpio paruošimo būdą.

Karpis pagal trakietės Nidos Bancevičienės vaikystės prisiminimus

Siūlau išbandyti man tapusiu atradimu karpį pagal trakietės Nidos Bancevičienės vaikystės prisiminimus. Ji pasidalijo, kaip ir kokius šventinius valgius ruošdavo jos mama aukštaitė, nutekėjusi į Trakus.

1. Išdarinėtą karpį supjaustykite apie 1,5 cm storio griežinėliais (kepsneliais). Pabarstykite druska ir pipirais.
2. Visas nuvalytas daržoves supjaustykite plonais griežinėliais ir dalį susluoksniuokite į puodo dugną.
3. Tuomet sudėkite paruošto karpio gabaliukus, uodegą bei galvą (žvynus ir akis pašalinkite).
4. Ant viršaus vėl sluoksniuokite daržoves.
5. Įdėkite lauro lapus, pipirų žirnelius, užpilkite vandeniu, kad jis vos apsemtų daržoves.
6. Užvirkite, sumažinkite ugnį ir virkite ant silpnos ugnies apie 45-50 min.
7. Karpio gabaliukus sudėkite į lėkštę ir apipilkite likusiu puode sultiniu. Sudėkite daržoves ir pastatykite šaltai.

Jūros lydeka Kūčių vakarui

Iš šaldytos žuvies asortimento dažna šeimininkė, kaip dabar, taip ir prieš gerą pusamžį, vertina ir renkasi jūros lydeką dėl jos lengvo paruošimo ir skonių savybių. Svarbu nepamiršti, kad šaldyta žuvis turi būti atšildoma šaldytuve. Nuostabaus skonio Kūčių vakarui jūros lydekos paruošimo būdą išmokau iš savo mamos Zofijos Rudzis. Tai yra ir labai paprasta, ir labai skanu. Patiekalui ruošti naudojame jūros lydeką su kremzle.

1. Jūros lydeką nuvalykite nuo smulkių žvynų ir nukarpykite pelekų likučius, išvalykite vidų.
2. Tuomet supjaustykite apie 2-2,5 cm storio griežinėliais ir pabarstykite druska bei pipirais.
3. Toliau kiekvieną gabaliuką apvoliokite miltuose ir apkepkite aliejuje.
4. Sudėkite žuvį į norimą gilesnį indą.
5. Tuomet smulkiai sutarkuokite morkas bei pusžiedžiais supjaustykite svogūnus ir apkepkite.
6. Kaip prieskoninės daržovės apkeps, įdėkite pomidorų padažo.
7. Gerai išmaišykite ir sudėkite ant žuvies.

Mėsos kukuliukai su Sodžiaus pomidorų padažu

Taip pat galite pasigaminti mėsos kukuliukus su padažu. Padažas gaminamas naudojant "Sodžiaus" pomidorų padažą. Štai receptas:

1. Į faršą sudedame kiaušinį ir trynį, susmulkintus laiškus ir kubeliais pjaustytą fermentinį sūrį. Viską išmaišome ir formuojame kukuliukus.
2. Kukuliukus voliojame į miltus ir verdame aliejuje (galima ir kepti keptuvėje).
3. Kai kukuliukai išverda, dedame į puodą ir užpilame padažu.

Padažas:

1. Svogūno kubelius pakepkite aliejuje.
2. Įdėkite grietinės ir 300 g „Sodžiaus“ pomidorų padažo.
3. Įberiame pipiriukų, druskytės.

Vištiena su pomidorų padažu ir medumi

Kitas receptas - vištienos krūtinėlė su daržovėmis, pomidorų padažu ir medumi.

Reikės:

• 300 gr vištienos krūtinėlės
• 2 v. š. aliejaus
• 2 vnt nedidelių agurkų arba puse jaunos cukinijos
• 1 vnt morkos
• 1 skiltelės česnako
• 1 vnt paprikos
• 1 a. š. sojos padažo
• 3 v. š. medaus
• 6 a. š. pomidorų padažo
• 2-3 v. š. konservuotų kukurūzų
• žiupsnelio sezamo sėklų

Kaip gaminti:

Keptuvėje paskrudinkite sezamo sėklas.

Blauzdelių marinatas su medumi ir pomidorų padažu

Taip pat galite pasigaminti blauzdelių su medaus ir pomidorų padažo marinatu.

Maždaug 1 kg blauzdelių reikės:

• 1 valg. š. medaus
• 2 valg. š. sojų padažo
• 2 valg. š. alyvuogių aliejaus
• 4 valg. š. pomidorų padažo
• 3-4 skiltelės česnako
• maltų pipirų
• druskos (jei soja sūri- nepadauginkite)

taip pat galite įdėti savo mėgstamų prieskonių: čiobrelių, bazilikų, raudonėlio ir pan.

---