Knygoje „Smartfood - sveika mityba“ pasakojama apie ypatingą maistą. Jį sudaro trisdešimt paprastų, bet kartu unikalių maisto produktų, kurie sugeba apsaugoti mūsų kūną, retkarčiais pasišnekučiuoti su DNR ir netgi nušluostyti nosį senėjimo genams.
Milane esančio Europos onkologijos instituto Smartfood projekto tyrėjai ištyrė 30 produktų ir maisto kategorijų, pavadintų smart „išmintingaisiais“, kurių neturėtų trūkti.
Pieno Produktai: Vartoti ar Nevartoti?
Moksliniai tyrimai įrodė, kad normaliai vartodami pieną pavojaus savo sveikatai nesukeliame. Tikinama, kad pienas yra nuodingas, nes jis - tik augančiam organizmui reikalingas maistas, kurį iš visos gyvūnijos vienintelis žmogus vartoja visą gyvenimą.
Tiesą pasakius, ne visi žmonės: Azijos ir Afrikos gyventojai, prabėgus vaikystei, liaujasi jį gėrę. Bet kuriuo atveju karvės, ožkos ar avies pienas jau tūkstančius metų priklauso žmonių mitybos tradicijai; ilgainiui pasikeitė net pats genomas, tad net ir brandžiame amžiuje nesiliauja vykusi fermento gamyba, skaidanti laktozę, pieno cukrų.
Nepaisant filosofinių nesutarimų, kai kurių tyrimų rezultatai pieno vartotojams siūlo būti atsargiems. Dar nėra jokių galutinių nerimą keliančių išvadų, tačiau mokslininkai pataria nepadauginti pieno.
Smartfood mityba pritaria Bostono Harvardo universiteto Medicinos mokyklos siūlymui: viena dvi porcijos pieno, jogurto ir pieno produktų per dieną.
Tas pats Harvardo universitetas, kur buvo atlikti specialūs osteoporozės moksliniai tyrimai, patikslina, jog nedažnai vartojant pieno produktus, daromas geras poveikis kaulams ir tam tikra prasme apsisaugoma nuo hipertenzijos ir storosios žarnos vėžio, na o per dažnai jais mėgaujantis ne tik nesumažinama kaulų skilimo rizika, bet ir tam tikra prasme rizikuojama: manoma (remiantis tyrimais, kuriuos dar reikia geriau išanalizuoti), kad per daug suvartojant kalcio padidėja prostatos ir kiaušidžių vėžio rizika.
Yra žmonių, manančių, jog vertėtų išbraukti pieno produktus iš mitybos. Jie remiasi „China Study“, 1983 m. pradėtu epidemiologiniu tyrimu Kinijoje, kurį atliko amerikiečių Kornelio universitetas, dvi kinų akademijos ir Anglijos Oksfordo universitetas.
Rezultatai nebuvo paviešinti jokiame moksliniame žurnale, tik 2005 m. Knyga sulaukė pasaulinės šlovės ir vis dar laikoma deimantėliu, kertiniu akmeniu, ant kurio statoma visa veganų filosofijos karalystė.
Tikinama, kad širdies ir kraujagyslių ligos, cukraligė, osteoporozė ir kai kurių tipų (krūties, prostatos ir plaučių) vėžys yra susijęs net ir su nedideliu pieno produktų vartojimu, jau nekalbant apie mėsą ir kitus gyvulinius riebalus.
Vis dėlto dėl įvairių priežasčių mokslininkų bendruomenė „China Study“ tyrimą laiko nepatikimu šaltiniu, visų pirma dėl jo metodikos, greičiau ideologinės, o ne mokslinės: autorius laikosi tik tų parametrų, kurie leidžia pagrįsti jo mintis ir atsisakyti kitų idėjų.
Grįžtant prie pieno, Campbellas pradėjo nuo hipotezės, kurią jam pakuždėjo su Kinijos gyventojais atliktas tyrimas: ten vėžiu sergama mažiau, nes pieno produktai nėra tokie populiarūs kaip Vakarų pasaulyje.
Palaikydamas savo teoriją, mitybos specialistas atliko eksperimentą su sergančiomis pelėmis, ir gyvūnėliai, nevartoję kazeino, galėjo pasidžiaugti sumažėjusiu naviku. Viskas, regis, atitinka teoriją.
Deja, vėžio vystymasis priklauso ir nuo kitų baltymų. 1989 m. atlikęs tyrimą Davidas Schulsingeris atskleidžia, kaip žmogaus organizmas savarankiškai gamina kazeiną, visų pirma vartojant augalinius baltymus.
Išvada: remiantis tūkstantiniais mitybos ir sveikatos tyrimais, akivaizdu, kad pieno produktai negali būti visiškai nurašomi. Nėra pakankamai įrodymų, jog būtina juos išbraukti iš savo mitybos, tačiau vertėtų neperlenkti.
Ilgai galiojantis pienas apdirbimo metu netenka maistinių mikromedžiagų.
Kalcis ir Pieno Produktai
Pasak močiučių, pieno reikia todėl, kad jame yra kalcio, stiprinančio kaulus. Vaikams jis padeda geriau susiformuoti skeletui, o suaugusiems - užkirsti kelią osteoporozei. Nėra abejonių: kalcio jame yra.
Tiesa, norint įsisavinti reikiamą mineralo kiekį, kurio suaugusiam žmogui kasdien reikia nuo 1000 iki 1200 mg, būtina suvartoti, pavyzdžiui, stiklinę pieno, 4 šaukštus tarkuoto kietojo sūrio, jogurto indelį ir 50 puskiečio sūrio. Todėl kalcio reikėtų ieškoti ir kituose maisto produktuose.
Reikėtų neužmiršti ir vandens. Mažai kas žino, tačiau daugybė tyrimų patvirtino, jog kalcį įsisaviname ir iš vandens, net iš krano.
Vandenyje yra kalcio karbonato, kurio biologinis prieinamumas ypač didelis. Išgėrę du litrus pakankamai kalcio turinčio vandens įsisaviname net trečdalį kasdienio rekomenduojamo kalcio kiekio.
Dėl akmenų formavimosi inkstuose nereikėtų nerimauti, nes tai tik melagystėmis paremtas, įrodymų neturintis įsitikinimas.
Sūris Mityboje
Sūris nėra priedas, nepamirškite jo įskaičiuoti į dvi rekomenduojamas pieno ir pieno produktų porcijas per dienas. Atsargiau su kietaisiais sūriais: juose yra sočiųjų riebalų, kurių per dažnas vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kuo sūris senesnis, tuo daugiau jame yra sočiųjų riebalų. Pereikime prie praktikos: parmezano ar kito tarkuoto sūrio užbarstymas ant makaronų italams negali būti uždraustas, kietojo sūrio užteks tik retkarčiais, na o šviežiais ir neriebiais sūriais galima mėgautis keletą kartų per savaitę.
Mažiausiai kalorijų turintys ir neriebiausi yra šie sūriai:
- Karvės pieno rikota (100 g - 146 kcal ir 10,9 bendrojo riebalų kiekio)
- Feta (250 kcal ir 20,2 g riebalų)
- Karvės pieno mocarela (253 kcal ir 19,5 g riebalų)
- Crescenza tepamas sūris (281 kcal ir 23,3 g bendrojo riebalų kiekio)
Jogurtas: Nauda ir Pavojai
Aromatizuoti ar vaisiniai jogurtai viename indelyje gali turėti net 17 g cukraus, o tai tolygu trims šaukšteliams. Laimi baltas jogurtas, sportuojantiems gerai ir nenugriebtas, neriebus tinka norintiems numesti keletą kilogramų.
Jogurtai rekomenduojami netoleruojantiems laktozės, kuri fermentacijos metu iš bakterijų virsta į pieno rūgštį. Jogurte yra tiek pat kalcio, kiek ir piene, jį galima panaudoti gaminant neriebius patiekalus, vietoj sviesto ir grietinėlės.