Zarasų pakraštyje esantis Šlyninkos vandens malūnas garsėja ypatinga savo virtuve. Čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur galite paragauti razavų blynų. Tai rimti bulvinių blynų konkurentai, nors bulvių jų sudėtyje ir nėra.
Vienas iš traukos centrų - Šlyninkos kaime, Zarasų rajone, išlikęs vandens malūnas, kuriame pagal savitą receptūrą blynus kepa bei renginiams diriguoja Regina VESELIENĖ ir Stasys SUTKAUSKIS.
„Vis dar veikiančiame vandens malūne malame grūdus, iš gaunamų miltų gaminame koldūnus, blynus, o svarbiausias yra mūsų tautinio paveldo patiekalas - razavi blynai. Tokie, kokius kepdavo mūsų protėviai. Tokių blynų tikrai negausite niekur kitur“, - tikino Rima.
Atėjus į restorano virtuvę, Rima plačiau papasakojo, kaip bus gaminami šie blynai. „Jie labai skiriasi nuo paprastų blynų. Yra visiškai kitokie miltai - kvietiniai, rupaus malimo. Turime kiaušinių, cukraus, druskos, gyvo nefiltruoto alaus. Nuo pieno blynai taptų guminiai, sugertų daug aliejaus, - aiškino ji. - Įmušame kiaušinius, įpilame aliejaus, pamaišome. Masė turi būti kaip bulvių tarkių.“
Anot Rimos, kai atvažiavusios grupės ragauja šiuos blynus, jie paklausia, kaip mano, iš ko šie pagaminti. Pasirodo, daugelis spėja, jog tai bulviniai blynai.
„Dažniausiai patiekiame su spirgučiais, riebiai. Taip pat dedame grietinės“, - kalbėjo ji. Pamatęs iškeptus blynus, Orijus pripažino, kad jie tikrai atrodo itin panašūs į bulvinius.
„Man niekada anksčiau šių blynų pavadinimas nebuvo girdėtas. Porcija tikrai labai didelė, - sakė O. Gasanovas. - Blynas traškus iš išorės ir minkštas, sultingas viduje.“
„Labai puru, labai gerai“, - paragavęs įvertino Edvinas. „Pasirodo, Lietuvoje yra blynų, apie kuriuos daug kas nežino. Galima nesunkiai juos pasigaminti“, - pridūrė Orijus.
Receptas ir gaminimo ypatumai
Blynai mūsų krašte vadinami razavais - labai senoviški, iš kvietinių rupaus malimo miltų (razavų - vieną kartą sijotų). Tokių mūsų senoliai pasigamindavo sukdami rankines girnas.
Pradėkime nuo pradžių. Kokius produktus mums teikia malūnas? Pirmiausia sumalame „razavinius“ miltus. Anksčiau žmonės juos vadindavo „prastais“ miltais. Neapsigaukite - tai patys geriausi miltai, nes juose yra likusios visos geriausios grūdo dalys.
„Razavi“ blynai - kulinariniam paveldui priklausantis patiekalas. Imame pirmo malimo miltų su visais vitaminais ir maišome tešlą. Kaip ir į visus blynus, galima įmušti kiaušinį, įdėti druskos ar cukraus. Pieno pilti šįkart nereikia.
Įkaitiname keptuvę arba skardą su aliejumi ir kepame. Dar geriau būtų vietoje aliejaus naudoti taukus. Beje, taukai geriau pakelia karštį nei bet kuris aliejus.
Patiekimas
Dažniausiai patiekiame su spirgučiais, riebiai. Taip pat dedame grietinės.
Blynus galima valgyti saldžiai - su uogiene. Galima ir sūriai - su lašinukų, grietinės bei svogūnų padažu.
Supjaustykite kiaulienos šoninę mažais gabalėliais, sudėkite į puodą ir pašaukite į krosnį - lygiai taip pat juos galima apkepti ant keptuvės, kol suspirgės. Kai gabalėliai išsilydo, nupilkite riebalus, dėkite pakepintą svogūną, grietinę, pagardinkite druska, pipirais. Gaminant tokį padažą vasarą, dedame žalių svogūnų laiškų, galima pagardinti ir krapais. Tikras Užgavėnių valgis - labai riebus!
Šlyninkos malūnas - tradicijų puoselėtojas
Šlyninkos malūnas ypatingas, nes dirbame paveldo principu - malame, kaip maldavo prieš 100 metų ir anksčiau. Nenaudojame modernizuotos įrangos, priedų. Todėl pas mus daug kas ir važiuoja.
Mūsų malūnas ypatingas, nes dirbame paveldo principu - malame, kaip maldavo prieš 100 metų ir anksčiau. Nenaudojame modernizuotos įrangos, priedų. Todėl pas mus daug kas ir važiuoja.
Malame miltus ir sau, ir parduoti. Prekiaujame įvairiais trapučiais, ruošiniais sausainiams. Stengiamės naudoti sveikesnius, natūralesnius maisto produktus. Bet turime ir šiuolaikinių patiekalų: picų, virtinių.
Dabar malūnas - turistų traukos vieta.
Jei vyras malūnininkas, tai aš - šeimininkė, gaminu viską iš malūno produktų: miltų, kruopų! Rodome vaikams ir suaugusiesiems, patiekalai.
Pas mus gražu ir vieta patogi - netoli miesto. Dėl to svečius kviečiame dar ir į dvi pavasarį vykstančias šventes. Viena - Cibulinis, gegužės 7-8 d., per Šventą Stanislovą. Jei dienos išpuola savaitės viduryje, švenčiame savaitgalį. Sodiname svogūnų, gaminame maistą, vaišiname talkininkus. Tai darome linksmai, suvažiuoja amatininkai, šurmuliuoja mugė. Kita šventė - Užgavėnės.
Kodėl prie malūno? Nes tai kaimo šventė, ir čia gaminami pagrindiniai Užgavėnių patiekalai. Visi žino, kad atsisveikinant su žiema, baigiantis maisto atsargoms, reikia paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti!
Šlyninkoje susirenka Zarasų miesto svečiai ir patys zarasiškiai, aplinkinių kaimų gyventojai. Pas mus šventė ne sceninė - dalyvauja visi.
Tokius blynus, močiutė pasakojo, anuomet kepdavo vaikams. Labai paprasti, nebrangūs, be pieno, su mažai kiaušinių - girnomis susimalei miltų ir kepi. Taukų, spirgų, grietinės gyvulius laikę žmonės visada turėdavo.