Gastritas (skrandžio uždegimas) - tai grupės ligų, turinčių vieną bendrą bruožą - skrandžio gleivinės uždegimą, terminas.

Gastrito priežastys

Gastritą dažniausiai sąlygoja H.pylori bakterija, kuri yra ir pagrindinė skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų priežastis.

• Bakterinė infekcija. Helicobacter pylori yra viena iš labiausiai paplitusių žmonių infekcijų visame pasaulyje ir pagrindinė lėtinio skrandžio gleivinės uždegimo priežastis.
• Reguliarus nuskausminamųjų vaistų naudojimas. Dažniausiai vartojami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas, naproksenas ir kiti, gali sukelti ūminį ar lėtinį gastritą. Vienodas pavojus egzistuoja vartojant tiek tabletes, tiek leidžiamus vaistus. Derinyje su H.pylori infekcija, šie vaistai gali sąlygoti ir opų atsiradimą.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu. Alkoholis gali dirginti ir silpninti skrandžio gleivinės apsauginį barjerą, todėl skrandis tampa labiau pažeidžiamas. Gausus alkoholio vartojimas, ypatingai stipriųjų gėrimų, neretai baigiasi ūminiu gastritu.
• Jūsų pačių kūnas atakuoja skrandžio ląsteles. Tokia būklė dar vadinama autoimuniniu gastritu. Šio tipo gastritas atsiranda, kai Jūsų kūno imuninė sistema puola skrandžio gleivinės ląsteles. Neretai autoimuniniu gastritu sergantys žmonės turi ir kitų autoimuninių sutrikimų, tokių kaip Hashimoto ligą ar 1 tipo cukrinį diabetą.

Kiti faktoriai, galintys sukelti gastritą:

• Maistas nesukelia gastrito, tačiau nereguliari mityba, dažnas ir gausus riebaus, kepto, rūkyto bei „greito“ maisto vartojimas trikdo sklandžią virškinimo sistemos veiklą.
• Vyresnis amžius. Tačiau jei žmogus turi lėtinį negydytą H.pylori gastritą, ilgainiui atsiranda skrandžio gleivinės atrofija (sunykimas). Tokios gleivinės apsauginis barjeras yra sumažėjęs, todėl ji tampa pažeidžiamesnė, sumažėja skrandžio funkcionalumas, atsiranda virškinimo sutrikimai.

Gastrito simptomai

Gastrito simptomai gali pasireikšti staiga (ūminis gastritas) arba būti mažiau intensyvūs ir pastovūs (lėtinis gastritas). Kiekvienas žmogus gali jausti skirtingus gastrito simptomus, o dauguma, kaip ir minėta, išvis nieko nejaučia.

Paūmėjus H.pylori sąlygotam gastritui, gali atsirasti opų, o besitęsiantis ilgai trunkantis ir negydomas procesas, didina skrandžio vėžio riziką. Vis dėlto, dauguma žmonių skrandžio uždegimo požymių visai nejaučia arba jie pasireiškia kaip virškinimo sutrikimai, kurie tarsi ir nesusiję su skrandžio problemomis (pvz.

Reguliarus skausmą malšinančių (nesteroidinių priešuždegiminių) vaistų naudojimas - viena iš dažniausių gastrito priežasčių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame turėję virškinimo sutrikimų. Dažniausiai visi šie sutrikimai būna trumpalaikiai ir praeina savaime be medikamentinių priemonių. Vis dėlto, Jūs turėtumėte kreiptis į gydytoją jeigu aukščiau išvardinti simptomai trunka savaitę ar ilgiau.

Gastrito diagnostika

Diagnozuojant skrandžio sutrikimus, gydytojai atlieka keletą būtinų tyrimų, kurie padeda sudaryti tikslią diagnozę ir efektyvų gydymo planą. Jūsų šeimos gydytojas peržvelgs Jūsų medicininę istoriją, simptomus ir vartojamus vaistus bei atliks fizinį patikrinimą.

• H.pylori nustatymas. Kurio tipo testas Jums bus atliekamas, priklausys nuo Jūsų individualios situacijos.
• Endoskopija. Šiandien sunkiai įsivaizduojama gyd. gastroenterologo konsultacija be endoskopinio stemplės/skrandžio/dvylikapirštės žarnos tyrimo (ezofagogastroduodenoskopijos). Tikrai ne visada ši procedūra būtina. Jos poreikis priklauso nuo individualios situacijos, nusiskundimų, rizikos veiksnių, amžiaus. Tačiau šis tyrimas dažnai atsako į rūpimus klausimus ir padeda nustatyti nusiskundimų priežastis.
• Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tai neinvazinis, neskausmingas, tačiau labai informatyvus virškinimo sistemos tyrimo metodas.
• Stemplės ir skrandžio rentgenologinis tyrimas. Išsivysčius endoskopinei technikai, šis virškinimo sistemos tyrimo metodas rutininėje gastroenterologo praktikoje naudojamas vis rečiau. Jį dažniausiai pakeičia endoskopija. Tačiau, kai kurių ligų diagnostikoje (pvz.
• Virškinimo trakto endoskopijos metu gydytojas naudoja endoskopą - lankstų vamzdelį su kamera, kuris leidžia išsamiai apžiūrėti viršutinio virškinimo trakto gleivinę, įskaitant stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūros metu galima imti audinių mėginius (biopsijas), kurios yra būtinos diagnozės patvirtinimui ir patologijos priežasčių nustatymui.
• Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, siekiant identifikuoti įvairias gastrito priežastis. Vienas iš svarbiausių tyrimų - nustatyti Helicobacter pylori infekciją, kuri yra pagrindinė peptinės opos ir skrandžio priežastis. Be to, gali būti atliekami išmatų tyrimai, kurie padeda aptikti kraujavimą iš virškinimo trakto.

Gastrito gydymas

Gastrito gydymas priklauso nuo konkrečios situacijos.

• H.pylori eradikacija (naikinimas). Jei Jums diagnozuotas gastritas, skrandžio tyrimo metu nustatytos erozijos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje ar opaligė, H.pylori naikinimas yra pirmo pasirinkimo gydymas. Skiriamos vaistų kombinacijos - dažniausias dviejų rūšių antibiotikai, rūgštį slopinantys vaistai (protonų siurblių inhibitoriai) bei bismuto preparatai. Po gydymo būtina patikrinti, ar ši bakterija buvo sėkmingai išnaikinta.
• Vaistai, kurie blokuoja rūgšties gamybą ir skatina gijimą. Kai skrandžio gleivinės barjerinė funkcija susilpnėjusi, skrandžio rūgštis tampa dirgikliu ir gastrito aktyvumo veiksniu. Todėl skiriami protonų siurblio inhibitoriai, mažinantys rūgštį gaminančių ląstelių aktyvumą. Šių vaistų pavyzdžiai: omeprazolis, esomeprazolis, rabeprazolis, lansoprazolis, dexlansoprazolis ir kiti.
• Antibiotikų terapija: Jei skrandžio uždegimas susijęs su Helicobacter pylori infekcija, yra skiriami antibiotikai, kurie naikina šią bakteriją virškinimo trakte. Gydytojas paprastai skiria gydymo kursą nuo 7 iki 14 dienų, kartu rekomenduodamas vaistus, kurie mažina skrandžio rūgštingumą.
• Rūgštingumo reguliavimas: Protonų siurblių inhibitoriai - tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgštį ir skatina gleivinės gijimą. Šie vaistai veikia blokuodami rūgšties gamybą skrandyje.
• Antacidai: Norint greitai suvaldyti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti antacidus, kurie neutralizuoja skrandyje esančią rūgštį ir suteikia greitą skausmo malšinimą.

Kitos gastrito gydymo rekomendacijos:

• Taip pat, vartojant vaistus nuo gastrito, svarbu nepamiršti papildomų priemonių, kurios gali pagreitinti skrandžio gleivinės atsigavimą. Tarp tokių priemonių - probiotikai, kurie pagerina virškinimą ir skatina reguliarius žarnyno judesius, taip pat įneša į žmogaus virškinamąjį traktą gerąsias bakterijas, galinčias pristabdyti H. pylori dauginimąsi.
• Kartais vaistų nuo skausmo galima paprasčiausiai nevartoti, norint apsaugoti skrandį. Tačiau, jei Jūs sergate lėtinėmis sąnarių ar jungiamojo audinio ligomis, kurios gydomos didelėmis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų dozėmis, būtina pasitarti su gydančiu gydytoju dėl prevencinio rūgštį slopinančių vaistų (vadinamųjų protonų siurblių inhibitoriais, pvz.

Mitybos svarba sergant gastritu

Dieta sergant gastritu nėra tokia radikali, kaip daugelis galvoja. Ją sudaro tikrai ne tik košės ir garintos daržovės. Kadangi kiekvienas organizmas ir ligos paūmėjimas yra labai skirtingi - tik profesionalus gydytojas dietologas gali sudaryti Jums labiausiai tinkamą mitybos planą, kuris padės ne tik pamiršti skausmus, tačiau tuo pačiu ir mažinti skrandžio sudirginimą.

Bendros mitybos rekomendacijos sergant gastritu:

• Reikia nevartoti žalių maisto produktų, pavyzdžiui, daržovių, kurios yra sunkiau virškinamos.
• Šalti ledai bei labai karštas maistas yra „peilis“ Jūsų skrandžiui.
• Nors paplitęs įsitikinimas, kad aštrus ir riebus maistas sukelia gastritą, iš tikrųjų jis tik padidina simptomus.
• Svarbiausia - įvairiapusė ir gerai subalansuota mityba.
• Sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas bei pakankamas poilsis pasitarnaus ne tik gerai bendrai Jūsų savijautai, bet ir sklandžiai virškinimo sistemos veiklai.

Mitybos rekomendacijos sergant gastritu:

• Pirmąsias dvi dienas valgyti skystos konsistencijos maistą.
• Pamažu (per 1-3 dienas) didinti maisto produktų asortimentą, maitintis skystu, trintu, skrandžio gleivinės nedirginančiu maistu.
• Vengti aštraus, gausiai gardinto prieskoniais, riebaus maisto ar riebaluose gamintų patiekalų.
• Gerti vaisių (išskyrus citrusinių) sultis, nes jose gausu antioksidantų, kurie skatina opų gijimą; stengtis nevartoti pieno ir jo produktų esant opaligės paūmėjimui.
• Probiotikai sustiprina antibiotikų poveikį gydant nuo H. pylori infekcijos.
• H.pylori prevencija. Daugiausia tyrimų duomenų rodo, kad ši bakterija yra perduodama žmogaus žmogui arba per užterštą maistą ir vandenį. Norint apsisaugoti nuo H.pylori infekcijos, būtina elementari rankų higiena bei tinkamai paruoštas maistas.
• Na, tokie žalingi įpročiai kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, prasta mityba - mūsų pačių apsisprendimas ir priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo.
• Jei Jums diagnozuotas ūminis ar lėtinis gastritas mityba, be abejonės, turėtų būti subalansuota.

Varškės nauda esant jautriam skrandžiui

Varškę galima valgyti sergant gastritu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio rūgšties, todėl mažiau dirginama skrandžio gleivinė. Varškė - tai svarbus baltymų šaltinis, kuris padeda gleivinės regeneracijai, skatina audinių atsistatymą bei gijimą.

Varškės nauda:

• Lengvai virškinama - varškėje esantys pieno baltymai (kazeinas) yra švelnūs ir dažniausiai nesukelia rūgštingumo padidėjimo.
• Greitas virškinimas - lengvai virškinami produktai greičiau pereina per virškinimo sistemą ir nesukelia pilnumo ar diskomforto jausmo.
• Skrandžio ir žarnyno apkrovos sumažinimas - lengvai virškinamas maistas mažina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir dirginimą, todėl jis tinka žmonėms, sergantiems skrandžio ar žarnyno sutrikimais.
• Greitesnis maistinių medžiagų pasisavinimas - lengvai virškinamas maistas greičiau pateikia organizmui reikalingas maistines medžiagas.
• Rūgštingumo lygis - varškė nėra rūgšti, lyginant su kitais maisto produktais, tokiais kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai, kava ar šokoladas, kurie gali skatinti skrandžio rūgšties gamybą.

Kaip padidinti varškės apsauginį poveikį:

• Maišyti varškę su pienu, jogurtu ar kefyru, kad ji taptų dar lengvesnė virškinimui.
• Vengti rūgščių ar aštrių priedų, kurie galėtų sukelti gleivinės dirginimą.
• Termiškai apdoroti - garuose virta varškė arba lengvas varškės apkepas yra dar švelnesnis pasirinkimas jautriam skrandžiui.

Kaip išsirinkti varškę:

• Rinktis minkštą, pertrintą arba garuose ruoštą varškę.
• Konsistencija - minkšta, pertrinta ar trinta varškė yra lengvesnė virškinimui nei sausa ar kieta. Jei įsigijote sausą varškę, galite ją pertrinti per sietelį arba sumaišyti su skysčiu.
• Vengti labai riebios varškės - lengviausiai virškinama liesa ar vidutinio riebumo varškė, todėl, kad ji būtų kuo lengviau virškinama, geriausia rinktis liesą (0-5 proc. riebalų) arba pusiau riebią (5-9 proc.) varškę. Riebi varškė (9 proc. ir daugiau) gali būti sunkiau virškinama.
• Nesumaišyti su rūgščiais ar sunkiai virškinamais priedais - citrusiniais vaisiais, rūgščiomis uogomis, riebiais užpilais.
• Valgyti šiltą arba kambario temperatūros - per šalta varškė gali sukelti spazmus, o per karšta - sudirginti gleivinę.
• Sudėtis - svarbu rinktis be priedų, t. y., be skonio stipriklių, cukraus, konservantų ar dirbtinių dažiklių. Geriausias pasirinkimas - natūrali varškė.
• Laktozės toleravimas - jei jautriai reaguojate į pieno produktus, galite išbandyti varškę be laktozės.

Kaip paruošti varškę jautriam skrandžiui:

• Pertrinti per sietelį - taip pašalinami gumulėliai ir varškė tampa vientisa, švelnios tekstūros.
• Sumaišyti su kefyru, jogurtu arba šiltu pienu - šie skysčiai sudrėkina varškę, todėl ji tampa minkštesnė, ne tokia sausa, lengviau virškinama ir mažiau dirgina skrandį.
• Suplakti su trintuvu - įpylus truputį vandens ar kito skysčio ir suplakus, varškė tampa kreminės konsistencijos - lengva valgyti ir virškinti.
• Apdoroti termiškai - jei šalta varškė sukelia nemalonių pojūčių (pvz., sunkumo ar diskomforto jausmą skrandyje), ją galima švelniai pašildyti, tai padės sumažinti skrandžio dirginimą ir pagerins virškinimą. Garinti, virti, ruošti orkaitėje - švelnus būdas, kuris nesunaikina naudingų medžiagų, pav., varškės apkepas, virtinukai.

Su kuo valgyti varškę esant jautriam skrandžiui?

Jei skrandis jautrus, reikėtų vengti labai rūgščių, sunkiai virškinamų ar aštrių priedų.

Lengvai virškinami priedai:

• Medus - natūralus saldiklis, lengvesnis skrandžiui nei cukrus.
• Bananai - minkšti ir švelnūs, dažniausiai nesukelia rūgštingumo.
• Kepti obuoliai - mažiau rūgštūs nei švieži, lengviau virškinami.
• Trinti riešutai ar riešutų sviestas - minkšta konsistencija neapsunkina skrandžio.
• Su jogurtu ar kefyru - švelnina varškės tekstūrą ir lengvina virškinimą.

Ko vengti:

• Rūgščių uogų (serbentų, spanguolių, vyšnių, citrusinių vaisių) - gali dirginti skrandžio gleivinę.
• Svogūnų ar česnakų, aštrių prieskonių - kurie gali apsunkinti virškinimą.
• Sunkiai virškinamų priedų (riebi grietinė, sviestas, riešutai, sėklos) - gali sukelti sunkumo jausmą.

Lengvi receptai jautriam skrandžiui:

Švelni trinta varškė su medumi

• 100 g pertrintos varškės;
• 1 arbatinis šaukštelis medaus;
• 2 šaukštai šilto pieno arba kefyro;
• Sumaišykite visus ingredientus iki vientisos masės. Galima valgyti vieną arba tepti ant skrebučio.

Varškės ir bananų kremas

• 100 g minkštos varškės;
• ½ prinokusio banano;
• 1 šaukštas natūralaus jogurto;
• Viską suplakti trintuvu iki kreminės konsistencijos.

Keptų obuolių ir varškės užkandis

• 1 obuolys;
• 100 g pertrintos varškės;
• Žiupsnelis cinamono;
• Obuolį perpjaukite pusiau, išimkite sėklas ir kepkite orkaitėje 180°C apie 15 min. Iškeptą obuolį sumaišykite su varške ir cinamonu.

---