Ieškant išskirtinių skanėstų, daugelis klientų renkasi keksiukus. Juk tai gana paprastas pyragėlis, kuris gali būti labai įvairus. Nuo gamintojo fantazijos priklauso, kaip atrodys keksiukai ir kokia bus jų sudėtis. Aišku, kad klientai nori ne tik skanių keksiukų, bet ir gražių. Taigi, juos gaminant reikia skirti daug dėmesio išvaizdai. Šiandien konditerijos įmonės sukuria neįprastus, mažus meno kūrinius.
Keksiukai atrodo nuostabiai, kuomet jie papuošiami ryškiomis spalvomis, figūrėlėmis ar kitais dekoravimo elementais. Kuo išskirtinesnis keksiukas, tuo labiau norisi jo paragauti. Svarbu paminėti tai, kad kiekvienas kuriamas keksiukas yra gaminamas su meile ir atsidavimu. Tai aiškiai matosi, nes galutiniai produktai tiesiog atrodo nuostabiai. Kartais net nesinori valgyti, tiesiog mėgaujamės meno kūriniu.
Keksiukas iš prigimties yra mažas pyragėlis, kuris tinka tiek prie kavos, arbatos. Tai saldus užkandis, kuris populiarus visame pasaulyje. Daugelis vartotojų kartą išbandę šiuos keksiukus renkasi jos vėl. Tai ne tik gražūs keksiukai, tai savo skoniu sužavėję maži pyragėliai.
Tie kas gamina keksiukus gerai supranta, kiek sunkaus darbo reikalauja tokių konditerijos gaminių iškepimas. Juk reikia ne tik paruošti visas medžiagas, bet ir pasirūpinti, kad keksiukai keptų tinkamoje temperatūroje. Bet kokie nukrypimai sugadina galutinį keksiukų vaizdą. Taigi, tai ne tik paprasti konditerijos gaminiai, tai daug darbo reikalaujantys produktai.
Prekybos centruose parduodami paprasti ir nieko neišsiskiriantys keksiukai, todėl jų ir kainos nėra didelės. Tuo tarpu, tie, kas nori nusipirkti išskirtinius keksiukus už juos moka po kelis eurus. Galutinė kaina priklauso nuo daugelio aspektų. Tai ir kompanijos vardas, konditerio įdėtas darbas, bei kepimui sunaudoti maisto produktai. Kuo gražesni keksiukai, tuo brangiau jie gali kainuoti. Tačiau klientams rekomenduojame nors kelis kartus per metus užsisakyti tokių gaminių.
Ypač tai tinka šventėms. Nustebinkite visus šventės dalyvius nuostabiais pyragėliais ir mėgaukitės saldžiu užkandžiu. Pasirinkimas yra tikrai didelis. Daugelis pardavėjų siūlo rinktis iš didelio keksiukų asortimento. Visi ras labiausiai patinkančius gaminius. Šiems keksiukams labai sunku ištarti ne! Minkšti, skanūs bei kvapnūs keksiukai išnyksta nuo stalo akimirksniu, vos šiems spėjus iškepti (tuo įsitikinsite patys).
Šiandien noriu pasidalinti nuostabiu receptu, kuris tikrai pradžiugins jūsų šeimą ir svečius - tai purūs, minkšti keksiukai su tirpstančiu burnoje Rududu įdaru. Sviestiniai purūs keksiukai su pienišku šokoladu - tai klasikinis kepinys, kuris pavergia ne tik savo išvaizda, bet ir nepakartojamu skoniu. Tai idealus pasirinkimas, kai norisi ko nors saldaus, bet nesudėtingo. Šį kartą dalinuosi labai paprastu keksiukų receptu, kuris sužavėjo tiek mus, tiek kaimynus.
Pasakiškai minkšti, kvapnūs, o dar slyvų gabaliukai viduje tokie... Pasilepinam! Iš nurodytų ingredientų kiekių man gavosi 10 vnt. Itin purūs, minkšti ir lengvi keksiukai, idealiai tinkantys šventiniam Velykų stalui. Su be galo gaivia citrinos rūgštele, nes keksiukus nusprendžiau "pagerinti" ir įdariau citrininiu kremu, angliškai vadinamu "Lemon Curd". Tai man asmeniškai patys gražiausi keksiukai, kuriuos aš moku kepti. Jie gaunasi purūs ir minkšti. Taip pat jie yra labai skanūs.
Šie keksiukai su "Mars" šokoladukais gaunasi karameliniai, purūs, minkštučiai ir lengvi. Ir žinoma labai labai skanūs. Būtinai pamėginkite pasigaminti kai norėsite pasilepinti. Aš pati nesu veganė ir ateityje tikrai neplanuoju tokia būti, bet nauji skoniai mane vilioja. Visada yra įdomu išmėginti kažką naujo ir neragauto. Šį kartą noriu pasidalinti veganiškų keksiukų receptu, kurie man patiko.
Tai tikriausiai yra vieni iš skaniausių keksiukų, kuriuos aš kepu. Jie gaunasi purūs, minkštučiai ir dar su paslėpta cukinija. Jau net negaliu pasakyti iš kur gavau jų receptą, bet kepu juos jau daug metų. Šie purūs grietininiai keksiukai su razinomis yra puikus pasirinkimas tiek kasdieniam pasilepinimui, tiek ypatingoms progoms. Jų minkšta tekstūra ir subtilus saldumas sužavės kiekvieną smaližių. Labai mėgstu tiek valgyti, tiek gaminti keksiukus, todėl stengiuosi gaminti juos pačius įvairiausius.
Marmuriniai kavos keksiukai
Šie marmuriniai kavos keksiukai gaunasi tiesiog fantastiški! Labai purūs, drėgni ir tirpstantys burnoje... Gaminti jau daugybę kartų ir nei karto nenuvylę. Praėjusią savaitę pasidalinau MOLIŪGŲ PIURĖ receptu ir žadėjau jums dar receptų su ja. Štai ir grįžtu ištesėti šį pažadą. Jūsų dėmesiui drėgniausi moliūginiai keksiukai su degintu sviestu. Kas tas degintas sviestas, klausiate? Tai sviestas, kurį tiesiog pakepiname ant nedidelės kaitros iki tamsios gintarinės spalvos.
Moliūgų piurė šiems keksiukams suteiks malonų moliūgo poskonį ir taip reikalingo drėgnumo, dėl kurio net ir sekančią dieną jie išliks minkšti ir drėgni. Galėsite neštis į darbą ar valgyti pusryčiams. Aš išėjau iš proto ir net išplakiau jiems kremą. Tada moliūginis keksiukas virto karaliumi ir aš nesusilaikiau suvalgiusi tik vieną :). Kremas nebūtinas, jis tiesiog riebus pliusas. Ir be kremo jie nuostabiai drėgni ir kvapnūs. Trumpai papasakosiu ir nuotraukomis iliustruosiu gaminimo eigą tiems, kam tai reikalinga ar tiesiog įdomu pažiūrėti.
Aš visada mėgstu stebėti, kaip gaminamas patieklas, todėl spėju, kad yra ir daugiau tokių žmonių. Pirmiausia gaminu degintą sviestą. Paprastai sakant, tai tiesiog pakepintas sviestas. Nuostabus ingredientas, praturtinantis šiuos keksiukus ypatingu riešutiniu poskoniu ir kvapu. Tokį sviestą pagaminti yra visai nesunku. Gaminant pirmus kartus galėčiau patarti naudoti keptuvę ar puodą šviesiu dugnu. Taip geriau matysite, kaip kinta sviesto spalva ir nesudeginsite.
Reikiamą kiekį sviesto išlydau keptuvėje ar puode ant vidutinės kaitros. Lydydamasis sviestas pradeda putoti. Kartais pamaišydama toliau jį kepinu. Geriausias ženklas, kad jau pakanka kepinti, yra kvapas ir spalva. Spalva turi būti tamsaus gintaro. O kvapas riešutinis, karamelinis. Pakepintas sviestas turės tamsiai rudas nuosėdas, kaip matote nuotraukoje. Vieni žmonės renkasi jį perkošti, kiti ne. Aš šįkart nekošiu (taip darau beveik visada). Tai yra pieno kietosios datelės, kurios įgavo tamsią spalvą jas pakepinus.
Bet jei jūs šiek tiek persistengėte su kepinimu ir jūsų nuosėdos jau juodos, galite perkošti ir taip išsaugoti kepintą sviestą. Pakepintą sviestą palieku šiek tiek ataušti. Į tešlos dubenį dedu moliūgų piurė, kiaušinius, cukrų, vanilę ir atvėsintą degintą sviestą. Dabar į tą patį dubenį dedu sausuosius produktus: miltus, druską, kepimo miltelius. Miltus galite naudoti ne vien baltus kvietinius. Jei norite kiek maistingesnių keksiukų, siūlau bandyti pusę kiekio miltų keisti viso grūdo kvietiniais arba avižiniais miltais.
Pasiruošiu keksiukų kepimo formą. Iš tokio tešlos kiekio man gaunasi kaip tik 12 vienetų keksiukų šioje senoje formoje, kurią pirkau jau seniai Ikea parduotuvėje. Galima naudoti keksiukų popierėlius, bet nebūtina. Kepant be popierėlių reikėtų formeles gerai ištepti sviestu. Keksiukus kepu iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje be vėjelio 30-35 min. Jei jūsų keksiukų formelės didesnio tūrio, gali prireikti kiek ilgesnio kepimo laiko.
Aš visiškai pasileidau savo trumpus plaukus ir išplakiau kremą keksiukų karūnavimui. Jie puikiausiai skanūs ir be kremo ir dažniausiai valgome be jo. Bet jei norite kažko ypatingo, kremas yra puikus priedas ne tik dėl skonio, bet ir dėl vaizdo. Išplaku šaltą grietinėlę iki standumo. Tuomet dedu moliūgų sviestą (jo receptą galite rasti mano Instagram paskyroje ČIA) ir vėl išplaku. Kremą užpurškiu ant keksiukų su konditeriu maišeliu.
Jei neturite konditerinio maišelio, galite panaudoti standesnį plastikinį maišelį (geriausiai tiks kvadratinis, su užspaudžiamu viršumi). Kremą sudėkite į maišelį, prakirpkite maišelio kamputį ir spausdami maišelį užpurkškite kremą ant keksiukų pradėdami nuo krašto ir sukdami iš kremo spiralę iki centro. Turėkite omenyje, kad keksiukai turi būti visiškai atvėsinti prieš purškiant kremą, kitaip jis patirps ir nuslys.
Moliūginiai keksiukai
Moliūgų piurė šiems keksiukams suteikia malonų moliūgo poskonį ir taip reikalingo drėgnumo, dėl kurio net ir sekančią dieną jie bus minkšti ir drėgni.
- KEKSIUKAI: Pakepinu sviestą: jį išlydau keptuvėje ar puode ant vidutinės kaitros. Patogu naudoti šviesios spalvos puodą, kad matytumėte kaip keičiasi sviesto spalva.
- Sviestas putoja ir pradeda tamsėti. Nuolat stebiu, kad nesudeginčiau. Kepinu, kol tampa tamsaus gintaro spalvos ir pakvimpa riešutais. Palieku atvėsti.
- Į dubenį dedu moliūgų piurė, kiaušinius, cukrų, vanilę ir ataušusį degintą sviestą. Išplaku.
- Į tešlą dedu miltus, druską ir kepimo miltelius. Išmaišau iki vientisos tešlos. Pasiruošiu keksiukų formą: sudedu popierėlius arba ištepu sviestu.
- Kiekvieną duobelę prikraunu tešlos beveik iki viršaus. Kepu įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje be vėjelio apie 30-35 min.
- KREMAS: Šaltą grietinėlę išplaku iki standumo.
Kad keksiukai pavyktų purūs ir skanūs, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Pateikiame keletą pagrindinių keksiukų kepimo principų:
- Labai svarbu! Kai sujungiate dvi mases, skystą (t.y. kur yra kiaušiniai, pienas ir t.t.) ir sausa (t.y. kur miltai ir kepimo milteliai), per daug nemaišykite! Jas reikia tiesiog sujungti, kad būtų vienodos spalvos. Nesvarbu jei yra miltų gumuliukai, taip turi būti.
- Kai keksiukai iškepė, išimkite iš orkaitės, pora minučių juos palikite kepimo skardoje, kad šiek tiek atvėstų, tada išimkite ir padėkite ant grotelių (tokios, kur orkaitėje yra, tik jos neturi būti karštos, taigi išimkite iš orkaitės prieš pradedant kepti keksiukus). Tokiu būdu keksiukai atvės ir iš viršaus, ir iš apačios.
Žemiau pateikiama keletas patarimų, kaip išspręsti dažniausiai pasitaikančias problemas kepant keksiukus:
- Keksiukai sukrenta: Galimai permaišėte tešlą arba naudojote netinkamus miltus. Keksiukų tešla pakankamai lepi. Kai jau miltai tame pačiame dubenyje kaip ir visi kiti produktai, maišyti reikia atsargiai, su šauktu.
- Prisvyla keksiukų dugneliai: Patikrinkite, ar orkaitės temperatūra nėra per aukšta.
- Keksiukai neiškyla: Priežasčių gali būti labai daug, nuo perplaktos tešlos iki per dažnai varstomų orkaitės durelių.