Čeburekai - tai patiekalas, kuris turi gilias tradicijas Lietuvoje. Nors daugelis mano, kad jie atsirado sovietmečiu, iš tiesų, Lietuvos totoriai, gyvenantys šalyje nuo XIV amžiaus, atsivežė šį legendinį valgį dar Vytauto laikais. Šiandien čeburekai išlieka populiarūs dėl savo paprastumo, sotumo ir puikaus skonio. Pateikiame įvairius čeburekų receptus - nuo tradicinių iki modernių interpretacijų, kad kiekvienas galėtų atrasti sau tinkamiausią.

Tešlos Receptai Čeburekams

Ruošiant tikrus autentiškus čeburekus, svarbiausias dalykas yra tešla. Kuo paprastesnis receptas, tuo gardesni bus čeburekai. Štai keli tešlos receptai, kuriuos galite išbandyti:

Klasikinis Tešlos Receptas

Klasikinis receptas yra 500 g išsijotų kvietinių miltų D-550, išmaišytų su 5 g druskos, 250 g vandens ir 30 g alyvuogių, rapsų arba saulėgrąžų aliejaus. Tešlą gerai išminkyti. Ji gausis kietoka. Tešlos gumulą įvynioti į virtuvinę plėvelę ir pusvalandį palaikyti kambario temperatūroje. Paruoštą tešlą plėvelėje palikti valandai pastovėti dubenyje šaldytuve. Po to dar kartą perminkyti, kad tešla taptų vientisa ir elastinga - tešla turi nelipti prie rankų.

Tešla Su Kefyru

Dubenyje sumaišome kefyrą, varškę ir kiaušinį. Į šį dubenį įsijojame miltus sumaišytus su druska. Iš pradžių pamaišome šaukštu, paskui jau rankomis viską suminkome į vientisą gabalą. Tešla gali pasirodyti lipni arba sausoka. Jei taip pat atrodo ir viską gerai suminkius, beriame dar truputėlį miltų. Svarbu nepersistengti, nes tešla taps kieta. Su kefyru ruošiama tešla yra elastinga ir tuo pačiu iš išorės traški.

Plikyta Tešla

Į dubenį pilame karštą vandenį, augalinį aliejų, beriame druską ir išmaišome. Tada dalimis sijojame miltus ir užminkome tešlą. Tešla turi nelipti prie rankų. Dedame tešlą į dubenį, uždengiame ir paliekame pastovėti apie valandą.

Greita Tešla

Į šiltą vandenį suberiame druską, pilame aliejų, išmaišome ir užpilame ant miltų. Iš pradžių pamaišome šaukštu, paskui jau rankomis viską suminkome į vientisą gabalą. Tešla gali pasirodyti lipni arba sausoka. Jei taip pat atrodo ir viską gerai suminkius, įpilame dar vandens. Jeigu vandens per daug ir tešla tapo pernelyg šlapia, pridedame truputį miltų. Na, o dabar prasideda smagumynai: pasiraitojame rankoves ir pradedame minkyti tešlą. Minkome energingai, stumdami delnu tešlą nuo savęs, kokias 7 minutes. Tešla turėtų vis minkštėti ir glotnėti, prie rankų neturėtų lipti.

Įdaro Receptai Čeburekams

Įdaras - dar vienas svarbus čeburekų komponentas. Pateikiame keletą įdaro variantų, kurie puikiai dera su įvairiomis tešlos rūšimis.

Mėsos Įdaras

Tradicinis mėsos įdaras gaminamas iš kapotos mėsos, o ne faršo. Totoriai ir Krymo kepėjai mėsą kryžmai kapoja aštriais peiliais. Europoje gyvenantys totoriai, ruošiantys čeburekus masiniam pardavimui, naudoja ir mėsmales, malančias stambiai. Čeburekams patarimas „reikia kuo daugiau įdaro“ netinka, nes vienam delno dydžio (20x10 cm) čeburekui reikia tik 50 g mėsos įdaro - tai yra auksinė taisyklė, ir taip priimta visame pasaulyje, ypač Rytų šalyse, Kryme, net Rusijoje.

Tad tikrų čeburekų įdarui 500 g kapotos mėsos reikia išmaišyti su 300 g labai smulkiai kapotų svogūnų, pagardinti 10 g druskos, 2 g maltų kalendrų sėklų ir 1 g maltų juodųjų pipirų. Būtent toks mėsos įdaras gaunasi švelnus ir skanus. Kad įdaras būtų dar ir labai sultingas, kapotos mėsos įdaras maišomas su 200 g kefyro arba 200 g nulupto ir kapoto be sėklų pomidoro.

Ingredientai:

• Kiaulienos faršas - 400 g
• Svogūnas - 2 vnt.
• Vanduo - ~50 ml
• Petražolės (nebūtinai)
• Druska, malti juodieji pipirai

Į dubenį dedame faršą. Svogūnus pjaustome labai smulkiai, arba tarkuojame burokine tarka. Dedame druską, prieskonius, kapotas petražoles, pilame vandenį ir viską gerai išmaišome, paminkome rankomis.

Sūrio Įdaras

Totoriškas brinzos įdaras (20 porcijų): 800 g brinzos (dabar galima imti fetos sūrį) supjaustyti smulkučiais kubeliais ir išmaišyti su 200 g kefyro, 5 g smulkiai supjaustytų bazilikų, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų ir 5 g smulkiai supjaustytų šviežių petražolių. Viena porcija įdaro vienam čeburekui - 50 g.

Ingredientai:

• 80 g fetos
• 1 rutuliuko mocarelos
• Mėgstamų prieskoninių žolelių
• Žiupsnelio druskos

Fetą sutrupinkite rankomis, mocarelą susmulkinkite tiek, kad galima būtų pagaminti faršą, galite tą padaryti rankomis - suplėšyti. Pagal pageidavimą įberkite šviežiai grustų juodųjų pipirų. Sumaišykite su smulkintomis žolelėmis.

Migdolų Įdaras Saldžiam Čeburekui

Migdolų įdaras saldžiam totoriškam čeburekui (20 porcijų): 800 g migdolų nuplikyti verdančiu vandeniu ir kiek palaikyti, kad atšoktų odelė, nulupti rudas odeles, pakepinti, sumalti ir sumaišyti su 200 g medaus ir 4 g maltų kardamonų. Viena porcija įdaro vienam čeburekui - 50 g.

Lietuviški Įdarai

• Senovinis lietuviškas baravykų ir mėsos įdaras (20 porcijų): 200 g baravykų smulkiai supjaustyti ir apkepinti aliejuje su 200 g svogūnų ir juos nugarinti, - turi gautis apie 200 g grybų su svogūnais. Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 430 g riebios kiaulienos, sudėti keptus baravykus, viską išmaišyti su 150 g rūgpienio (kefyro), pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių čiobrelių arba 1 g džiovintų čiobrelių ir 1 g maltų juodųjų pipirų.
• Lietuviškas kiaulienos įdaras (20 porcijų): Smulkiai supjaustyti 660 g riebios kiaulienos, 200 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių petražolių arba 1 g džiovintų petražolių ir 1 g maltų juodųjų pipirų.
• Lietuviškas mėsos įdaras (20 porcijų): Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 430 g riebios kiaulienos, 200 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių mairūnų arba 1 g džiovintų mairūnų ir 1 g maltų juodųjų pipirų.
• Lietuviškas veršienos įdaras (20 porcijų): Smulkiai supjaustyti 430 g veršienos, 230 g riebios kiaulienos, 300 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, išspaustomis trimis skiltelėmis česnako, 10 g smulkiai supjaustytų krapų ir petražolių, pagardinti 10 g druskos, 1 g džiovintų krapų ir 1 g maltų juodųjų pipirų.

Čeburekų Formavimas Ir Kepimas

Suformuojame pailgą volelį ir supjaustome lygiomis dalimis. Tešlos gabalėlius iškočiojame labai plonai į apvalų lakštą, vienoje pusėje uždedame įdaro, kita lakšto puse uždengiame ir gerai užspaudžiame kraštus. Tai galima padaryti pirštais arba šakute. Jeigu norite kad čeburekų kraštai būtų gražesni, apipjaukite juos specialiu įrankiu. Taip pat galima iš anksto paruošti įvairių čeburekų ir atskirose žymėtose dėžėse juos užšaldyti šaldiklyje.

Ant tešlos per vidurį dedame įdaro, kraštus vos suvilgome vandeniu (jei tešla nėra sausa ir nepiktnaudžiavote miltais ją kočiodami, kraštai turėtų sulipti ir be papildomo drėkinimo). Užspaudžiame kraštus, nupjauname tešlos perteklių, jeigu atrodo, kad jos per daug.

Ruošiant tikrą totorišką čebureką svarbiausias dalykas yra gerai sulipdyti perlenktą tešlos skritulį, kad skrudinant iš čebureko neišvarvėtų įdaro sultys ir nesugadintų aliejaus bei pats čeburekas neprarastų savo tikrojo skonio. Labiausiai paplitęs būdas yra tešlos skritulio kraštus teptuku pavilgyti vandeniu. Sulenkimą tvirtai suspaudyti ir dar sutvirtinti šakute. Galima iš anksto paruošti įvairių čeburekų ir atskirose žymėtose dėžėse juos užšaldyti šaldiklyje.

Gilioje keptuvėje įkaitiname aliejų. Jo temperatūrą patikriname taip: įmetus duonos ar tešlos gabaliuką, aliejus turėtų iš karto pradėti linksmai burbuliuoti, jei burbuliukai vangūs - aliejus per vėsus, jei burbuliukai labai linksmi, gali būti, kad jau per karštas. Tik jokiu būdu aliejus neturi pradėti rūkti - tada blogai ir pavojinga, paprastai jis ant vidutinės kaitros įkaista per kokias 7 minutes. Čeburekus su mėsa kepame apie 10 minučių, keletą kartų pavartome, kad abu šonai gražiai paruduotų.

Kepti pramoninėje skrudintuvėje (fritiūrinėje) 2-3 minutes įkaitintame iki 180 laipsnių aliejuje. Iškepusius traukiame lauk ir guldome ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.

Patarimai

• Jeigu svogūnas aitrus, užplikykite jį verdančiu vandeniu, palaikykite minutę, nupilkite ir perplaukite lediniu vandeniu.
• Pasistenkite naudoti šviežiai grustus pipirus, o ne jau maltus iš pakelio. Taip patiekalas bus kvapnesnis.
• Taip pat faršo sultingumui galima įpilti į jį kažkiek vandens arba sultinio. Bet pasirinkite vieną būdą, kad faršas nebūtų perskystas.

---