Šiandien panagrinėsime, kokie saldainiai sulaukia daugiausiai teigiamų atsiliepimų ir kokie skoniai lydi mielus vaikystės prisiminimus. Kai kurių skonis lydi mielus vaikystės prisiminimus, kiti apipinti romantiškomis meilės istorijomis. Atrinkome tuos, kurie buvo minimi dažniausiai ir skelbiame balsavimą, kad išrinktume skaitytojų mėgstamiausius.

Saldainiai su Istorija

Saldainiai su istorija, pradėti gaminti rankomis dar 1961 m. Jų sudėtis vis dar ta pati - tikras juodas šokoladas, šviežias sviestas ir šviežia grietinėlė. Nuo 1960 m. kultiniai saldainiai, sukurti dar 1968 m. Pienu ir kava kvepiantys saldainiai, kai norisi kavos, o jos nėra. Seni geri saldainiai, kurių sudėtis nepasikeitė jau ne vieną dešimtmetį. Saldainiai su bulvėmis? Neįtikėtina, bet tiesa.

Populiarūs Saldainiai ir Guminukai

Štai keletas populiarių saldumynų, kuriuos galite rasti parduotuvėse:

• Kramtomoji guma DONALD, 4,5g
• Kramtomi saldainiai MIKE AND IKE (ARBŪZŲ SK.), 22g
• Kramtomi saldainiai MIKE AND IKE (TROPINIŲ VAISIŲ SK.), 22g
• Guminukai SOUR PATCH KIDS, 99g
• Guminukas FINI ROLLER (ARBŪZŲ SK.), 20g
• Guminukai HARIBO (SPAGHETTI RED FIZZ), 70g

Taip pat, populiarūs ir šie saldumynai:

• Sausainiai OREO STRAWBERRY CREME, 119,6g
• Sausainiai POP-TARTS (FROSTED RASPBERRY), 384g
• Dražė M&M'S (SU KARAMELE), 36g
• Vafliniai vamzdeliai BOUNTY, 22,5g
• Ledinukai ROCK CANDY CRYSTALS ASSORTED, 70g

Nostalgiški Prisiminimai apie Sovietinius Saldainius

Taip taip, mane apėmė noras patrysčiot apie vaikystę ir tai, kaip ten gerai visaip man buvo ir kaip visas pasaulis buvo labai gražus, o dabar viskas yra šlykštu ir tas jaunimas niekam tikęs. Tiesą sakant, sovietiniai saldainiai didžiąja dalimi buvo toks mėšlas, kad galiu į akis nusijuokt kiekvienam dibilui, kuris brežneviniams laikams jaučia kažkokią nostalgiją ir peza, kad „Aguona“, „Vilnius“ ar „Pergalė“ tais laikais kitokie buvo, skanesni. Kita vertus, pagalvojau, jog tai vienas iš labiausiai besiskiriančių dalykų - tuometiniai ir dabartiniai saldainiai.

Šitokie dar skaitėsi padorūs, o dauguma sovietinių saldainių būdavo maždaug paprasto šokoladinio saldainio (pvz., kaip "Aguona") dydžio, tačiau gaminami iš kažkokios neaiškios krakmolo-cukraus masės, aromatizuotos naftalino-acetono aromatu. Koks Xerksas ar Andrius Užkalnis iš manęs išsityčios tuoj, bet kita vertus, pagalvojau, jog tai vienas iš labiausiai besiskiriančių dalykų - tuometiniai ir dabartiniai saldainiai.

Paprasčiausiai kažkaip netyčia susimasčiau ir supratau, kad man labiausiai patiko saldainiai, iš kurių daugiau, nei pusė buvo net ne saldainiai, o visai kitiems tikslams skirti produktai. Kai kurių iš tų dalykų dabar nei nėra, o kai kurie - visai nepakitę ir ligšiol populiarūs.

Hematogenas

Hematogenas - klaikiai, nesuvokiamai deficitinis saldumynas, pardavinėtas tik vaistinėse. Dabartinis hematogenas išties toks pat, tačiau sovietinis būdavo popierinėse pakuotėse ir dažniausiai į pardavimą pakliūdavo tiktai iš kažkokių spec sandėlių, kuriuose būdavo prastovėjęs kokį dešimtmetį, tad sudžiūvęs iki negalėjimo.

Jei atsimenate sovietinį hematogeną ir jis atrodo skanesnis - tiesiog praplėškite dabartinio pakuotę ir iškentėkite bent metus, jo nesuvalgę - skonis pasidarys lygiai toks pat originalus. Tiesiog nuo sudžiūvimo. Sudžiūvęs, hematogenas pasidaro tokiu kietu, kad sunku net atsikąst. Kita vertus, tai visvien bene didžiausias skanėstas - ir tada, ir dabar.

Per visą sovietmetį laisvame pardavime mačiau hematogeną vienintelį kartą - nudrengtame vaistų kioske, kuris buvo toks niekam neįdomus, kad matyt, gavus gerą partiją, pardavėja nesugebėjo visko išparduot vien pažįstamiems.

Mėtinės „Aeroflot“ pastilės

Mėtinės „Aeroflot“ pastilės. Jų niekur nebūdavo pirkti, tačiau kažkaip lėktuvuose dalindavo. Kartais neaiškiais keliais ir iki manęs nukeliaudavo koks pakelis. Kadangi tos pastilės buvo nuo vėmimo, tai mentolo kiekis jose būdavo tiesiog milžiniškas - jas net uostyti sunku būdavo, tiek stipriai šaldydavo. Tais laikas jos buvo velniškai skanus dalykas. Deja, pasitaikydavo labai retai, o dabar ko nors panašaus išvis nematau.

Kavos Plytelės

Retas ir nepakartojamas gardumynas buvo stalininis išradimas - kavos plytelės. Teoriškai tas daiktas turėjo būti kava su pienu ir cukrumi, kurią galima ištirpinti, užpylus verdančiu vandeniu. Praktiškai tas daiktas vandenyje netirpdavo, o tai, kas gaudavosi ištirpus - tai buvo kažkokia šlykštynė, kurią net ne kiekvienas sovietžmogis gali įsivaizduot - nebent tas, kas sovietiniais laikais kavą iš 5 kartus panaudotų kavos miltelių gėrė šūdiniausioje kolūkio valgykloje, maitinančioje klientus kiaulidės atliekomis. Tačiau kaip saldainis - kavos plytelės buvo nepaprastai skanus daiktas, nors ir baisiai kietas.

Kisieliaus Briketai

Kisieliaus briketai būdavo pigūs ir labai skanūs. Išties tai tiesiog cukrus, dažiklis, sintetinis aromatizatorius ir krakmolas, supresuotas į kietą 200 gramų gabalą. Kaip aš galėdavau juos valgyt - negaliu suprasti. Valgyti tokį kisieliaus briketą - tai kažkas panašaus, lyg graužtum didelį gabalą saldžios, sintetiniais aromatizatoriais impregnuotos silikatinės plytos.

Kita vertus, aš tuos kisieliaus briketus valgydavau, valgydavo ir daugelis mano draugų, ir mes džiaugdavomės, nes jie buvo ne tik pigūs, bet ir žymiai skanesni už saldainius, kurių būdavo galima rast parduotuvėse.

Saldainiai „Karvutė“

Saldainiai „Karvutė“ būdavo dviejų rūšių - vienos būdavo parduotuvėse (ne visada, bet sąlyginai neretai) - tai būdavo gan dideli, į prastą pusiau permatomą popierių įpakuoti saldainiai, kurie būdavo kieti, o viduje visai skysta arba priešingai - sukietėjusi masė. Kažkas su jais būdavo ne taip, kažkodėl jie nebūdavo skanūs. Kiti saldainiai būdavo visiškai tokie patys, kaip dabartinė karvutė, tik porą kartų mažesni, įpakuoti į baltą popierių. Šitie būdavo retai, nors pilnaverčiu deficitu nesiskaitė.

„Paukščių pienas“

„Paukščių pienas“ - vieni iš tūpiausių ir kartu skaniausi iš tuometinių gamyklinių saldainių. Nesuprantu, kodėl jie buvo tapę tokiu deficitu, kad pats jų pavadinimas tapo deficito sinonimu - lyg konservuoti žirneliai ar servelatas (beje, šitai poprastei dešrai Lietuvoje iki šiol galioja specialus kokybės standartas, nors kitoms dešroms nieko panašaus nėra - sovietmečio palikimas). Gal dėl to, kad tai buvo vieninteliai skanūs šokoladiniai saldainiai? Nežinau.

Žvelgiant objektyviai, savo turiniu išties tai tėra saldainių surogatas, gaminamas iš pigių pakaitalų. Bet visvien… Per visą vaikystę paukščių pieną parduotuvėje mačiau vienintelį kartą. Netyčia, kai pabėgau iš pamokų, užėjau į kažkokią parduotuvę, pamačiau, nepatikėjau savo akimis ir nusipirkau dėžutę.

Na žinoma, ir kondensuotas pienas - ir dabar nusiperku vis skardinę-kitą, suvalgau vienu prisėdimu. O jūs kažką prisimenat? Ar saldumynų negaudavot išvis?

Atsiliepimai apie Saldainių Parduotuves

Štai keletas atsiliepimų apie saldumynų parduotuves:

• Super parduotuvė! Didžiulis įvairių saldumynų pasirinkimas ir jų pateikimas yra labai geras. Visko norisi.
• Labai gera saldumynų parduotuvė - visada rasi saldumynų tinkančių bet kuriai progai. Parduotuvėje gausu niekur kitur nematytų saldumynų, dažnai būna gerų nuolaidų.
• Teko apsilankyti ne kartą, saldumynai iš ties gana skanūs ir jų pasirinkimas pranoksta lūkesčius. Tiesa, kainos, mano nuomone, yra truputi per didelės, įsidėjau "kelis" saldainius paragauti ir sumokėjau virš 2eurų.
• Saldumynų pasirinkimas didelis, yra nematytų saldainių ir guminukų. Viskas kaip ir neblogai, bet kainos gan aukštos, bet įkandamos.

Taip pat, vienas forumo dalyvis rašė: "Labai skanūs guminukai čia. Dau pasirinkimo, prisisveriu krūvomis."

Konditerijos Įmonės ir Saldžios Reklamos

UAB „BIJOLA“ - jau du dešimtmečius konditerijos gaminius gaminanti įmonė. Kepame apie 100 rūšių tortų, pyragų, pyragaičių, sausainių, gaminame vyniotinius, saldainius, šokolado figūrėles, florentinus ir keksus, kepame duoną.

SALDI REKLAMA siūlo verslo dovanas, kurios įsimena. Reklaminiai saldainiai, saldžios verslo dovanos ir šokoladas su reklamine pakuote. Kuriame ir gaminame firmines dovanas ir saldžius firminius suvenyrus su logotipu sėkmingai Jūsų įmonės komunikacijai.

---