Latvija garsėja ne tik gražia gamta, bet ir skaniais saldumynais. Šiame straipsnyje keliausime po Latvijos saldumynų pasaulį, pradedant legendiniais saldainiais „Karvutė“ ir baigiant unikaliais naminiais ledais.
Skryveriai - Saldumynų Sostinė
Latvijoje, ant Dauguvos upės kranto, įsikūręs Skrīveri miestelis, dar žinomas kaip saldumynų sostinė. Čia galima pamatyti, kaip gaminami rankų darbo saldainiai „Karvutė“ (latv. „Gotina“) ir paragauti unikalių latviškų naminių ledų.
O kad nebūtų per saldu, verta aplankyti autentišką ekspoziciją, kurioje savo akimis išvysite, kaip praėjusio šimtmečio viduryje gyveno Latvijos žmonės, kuomet šiame mieste saldumynai buvo pradėti gaminti.
„Skrīveru Gotiņa“ Saldainių Fabrikas
Pirmoji stotelė - „Karvutė“ Žemgaloje. Skrīveri miestelio prieigose (Daugavas g. 2) stovi senovinė saldainių gamykla - „Skrīveru Gotiņa“ saldainių fabrikas. Fabrikas įsikūręs autentiškoje aplinkoje, išsaugotoje nuo praėjusio šimtmečio vidurio.
Tiesa, dabar gamybos apimtys gerokai mažesnės nei buvo anuomet, tačiau visi saldainiai čia vis dar gaminami ir pakuojami rankomis. Gamykla pradėta statyti 1956 metais, o pirmasis saldainis pagamintas ir supakuotas jau po metų - 1957-aisiais. Čia pat išsaugota ir visų gamykloje naudotų saldainių ir kitų produktų įpakavimų kolekcija.
Sovietmečiu „Karvutes“ gamino net 60 gamyklų, dabar - likusios trys: dvi yra Skrīveri ir viena Saldus mieste. Tačiau vienintelė, turinti Latvijos kulinarinio paveldo licenciją, yra ši - kurią ir aplankėme.
Be saldainių fabriko ir jame esančio muziejaus, čia pat galima gauti ir Skrīveri fabriko saldainių pakuotojo sertifikatą - žinoma, tam reikės įgyti subtilių įgūdžių ir vietoje supakuoti tuziną „Karvučių“. O tai, kaip įsitikinome patys, nėra lengva.
O ar žinote, kiek daugiausia saldainių „Karvutė“ per dieną yra supakavęs vienas žmogus? Net 8000! Arba - 120 kilogramų.
Dilema: Tįstanti ar Trapi „Karvutė“?
Iš savo vaikystės, kiek pamenu, saldainiai „Karvutė“ visada buvo trapiu kietu paviršiumi, apvolioti cukraus pudra, o viduje - tįstantys. Tačiau dabar tokių surasti praktiškai neįmanoma. Ir ji man paaiškino: „Pirmas dvi savaites „Karvutė“ būna skystu, tąsiu vidumi. Vėliau ji kristalizuojasi“.
Dabar jau žinau: vaikystėje „Karvutės“ mane tiesiog pasiekdavo šviežesnės. Tačiau, pasirodo, ne visi mėgsta skystas. „Yra du tipai žmonių - vieni mėgsta šviežias, o kiti kaip tik labiau ieško tų susikristalizavusių. O taip yra todėl, kad parduotuvėse labai retai kada pavyksta įsigyti tįstančių, todėl žmonės mano, kad tos šviežios yra tiesiog ištirpusios ir nebešviežios“, - išaiškino Baibos dukra Keita.
Būtinai apsilankykite šiame fabrike, nes tikram smaližiui saldainių pakuotojo sertifikatas - būtinas. O gavę oficialų dokumentą galėsite išsirinkti ir mėgstamų saldainių „Karvutė“, kurių čia kelios dešimtys šimtas rūšių ir skonių.
„Skrīveru Mājas Saldējums“ - Romantiškiausia Ledų Fėja
Toje pačioje gatvėje, kaip ir saldainių fabrikas, tik jau Skrīveri miestelio centre yra dar viena saldumynų karalystė - ledainė „Skrīveru mājas saldējums“ (Daugavas g. 96), kurioje rasite tik naminius, čia pat vietoje gaminamus ledus. Ir ši vieta yra ypatinga bei su niekuo nepalyginama.
Vos tik atvykome, mus pasitiko ko gero romantiškiausia ledų fėja pasaulyje - pasipuošusi dryžuota suknele, spindinčiomis akimis ir plačiai besišypsanti Lelde. Ji mus pakvietė vidun. Čia pokalbiui su Lelde ir ledų degustacijai prisėdome prie staliuko skambant svajingai vieno žymiausių Latvijos kompozitorių - Emīls Dārziņš - muzikai.
„Mūsų šeimos ledainė gamina pačius tikriausius latviškus, natūralius naminius ledus. Tačiau visa istorija prasidėjo nuo senelių, kurie išmokė mano mamą gaminti desertus ir davė pradžią šiems latviškiems ledams“, - pasakojo Lelde.
Ledainėje Leldes tėtis yra idėjininkas, kuris nuo pirmosios šios ledainės dienos laikosi visų naminių ledų gaminimo taisyklių. Mama - vyriausia šefė, nes būtent ji parenka ir žino visus ledų receptus bei nusprendžia, kokie bus gaminami. O kaip sakė Lelde, prie ledainės veiklos prisideda ir broliai. Taigi, čia sukasi visa šeima.
Skoniai - Kokių Patirti Dar Neteko
Ir štai bekalbant atėjo degustacijos akimirka - kokių ledų čia tik negamina, o skonių paletė tokia, kokios niekur kitur nerasite. Bulvių ledai pomidorų sriuboje. Tai ypatingas ledų patiekalas, nes visi apie jį kalba, bet ne visi drįsta paragauti. Dar vienas dėmesio vertas išbandymas - krienų ledai su ančiuviais, burokėliais, mėlynuoju sūriu ir šviežiomis daržovėmis. Visa tai yra tarsi šaltos salotos.
Vaniliniai pieniški ledai, daugeliui žinomi kaip „plombyras“, tačiau, kaip sakė Lelde, tai nėra plombyras. Putojančio vyno ir naminių kriaušių ledai - dievų maistas! Na, o slyvų ledai yra pagaminti iš ledainės savininkų sode prinokusių vietinių slyvų veislių Pedrigons ir Kometa. Tai yra išskirtinis ir iš tiesų nepakartojamas, Skrīveri teritorijos skonis.
Bruknių ledai - grožio desertas! Ir taip sako Lelde! Na, ir žinoma, šokoladiniai. Ir tai tik dalis ledų rūšių, kuriuos paragavome. O jų yra perpus daugiau...
„Ledų gamybai naudojame nenormalizuotą, nepasterizuotą, natūralų pieną. Mes esame vieninteliai, kurie gamina ledus iš nepasterizuoto pieno ir šviežių kiaušinių, tačiau turime laikytis griežtų taisyklių. Taigi, šitaip originalius latviškus ledus gaminame jau 14 metų. Ir aš tuo labai didžiuojuosi. Ir nesvarbu, kad ledus išsuka itališkos ledų gaminimo mašinos, tačiau, mašina yra mašina, be žmogaus ji skanių ledų nepagamins“, - pasakojo Skiveri ledų fėja Lelde.
Kelionė Laiku: Sovietmečio Saldainiai
Kelionę Skiveri apylinkėse baigėme aplankę ekspoziciją, kuri tarsi laiko mašina nukėlė į sovietmetį - laikmetį, kuomet ir buvo pradėta gaminti „Karvutė“. Parodoje sukaupta originali, didžiulė sovietmečio laikų žmonių gyvenimo - darbo, pramogų, buities - eksponatų kolekcija, atspindinti to meto realijas.
Taip taip, mane apėmė noras patrysčiot apie vaikystę ir tai, kaip ten gerai visaip man buvo ir kaip visas pasaulis buvo labai gražus, o dabar viskas yra šlykštu ir tas jaunimas niekam tikęs.
Tiesą sakant, sovietiniai saldainiai didžiąja dalimi buvo toks mėšlas, kad galiu į akis nusijuokt kiekvienam dibilui, kuris brežneviniams laikams jaučia kažkokią nostalgiją ir peza, kad „Aguona“, „Vilnius“ ar „Pergalė“ tais laikais kitokie buvo, skanesni.
Paprasčiausiai kažkaip netyčia susimasčiau ir supratau, kad man labiausiai patiko saldainiai, iš kurių daugiau, nei pusė buvo net ne saldainiai, o visai kitiems tikslams skirti produktai. Kai kurių iš tų dalykų dabar nei nėra, o kai kurie - visai nepakitę ir ligšiol populiarūs.
- Hematogenas - klaikiai, nesuvokiamai deficitinis saldumynas, pardavinėtas tik vaistinėse. Dabartinis hematogenas išties toks pat, tačiau sovietinis būdavo popierinėse pakuotėse ir dažniausiai į pardavimą pakliūdavo tiktai iš kažkokių spec sandėlių, kuriuose būdavo prastovėjęs kokį dešimtmetį, tad sudžiūvęs iki negalėjimo.
- Mėtinės „Aeroflot“ pastilės. Jų niekur nebūdavo pirkti, tačiau kažkaip lėktuvuose dalindavo. Kartais neaiškiais keliais ir iki manęs nukeliaudavo koks pakelis.
- Retas ir nepakartojamas gardumynas buvo stalininis išradimas - kavos plytelės. Teoriškai tas daiktas turėjo būti kava su pienu ir cukrumi, kurią galima ištirpinti, užpylus verdančiu vandeniu.
- Kisieliaus briketai būdavo pigūs ir labai skanūs. Išties tai tiesiog cukrus, dažiklis, sintetinis aromatizatorius ir krakmolas, supresuotas į kietą 200 gramų gabalą. Kaip aš galėdavau juos valgyt - negaliu suprasti.
- Saldainiai „Karvutė“ būdavo dviejų rūšių - vienos būdavo parduotuvėse (ne visada, bet sąlyginai neretai) - tai būdavo gan dideli, į prastą pusiau permatomą popierių įpakuoti saldainiai, kurie būdavo kieti, o viduje visai skysta arba priešingai - sukietėjusi masė.
- „Paukščių pienas“ - vieni iš tūpiausių ir kartu skaniausi iš tuometinių gamyklinių saldainių. Nesuprantu, kodėl jie buvo tapę tokiu deficitu, kad pats jų pavadinimas tapo deficito sinonimu - lyg konservuoti žirneliai ar servelatas.
Latvių Virtuvės Ypatybės: Dviejų Kartų Lietuvoje Gyvenančių Latvių Įžvalgos
Apie latvių virtuvės ypatybes ir įdomybes 15min pasakojo dvi skirtingų kartų Lietuvoje gyvenančios latvės - Vilniaus latvių draugijos pirmininkė, maisto technologė Gunta Rone ir atlikėja Baiba Skurstene-Serdiukė. Abi pašnekovės ilgai gyvena Lietuvoje, tad gali ne tik papasakoti apie gimtosios šalies virtuvę, bet ir palyginti ją su lietuvių. Juolab kad ir G.Rone, ir B.Skurstene-Serdiukė namuose gamina įvairiausius patiekalus - lietuviškus, latviškus, o ir tokius, kurie tapę kone tarptautiniais.
Anot jos, akivaizdu, jog latviai valgo mažiau bulvinių patiekalų, bulvės dažniau yra tiesiog vienas iš ingredientų. „Tiesa, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, populiari bulvių košė, tačiau ji ruošiama su daugiau pieno, grietinėlės, sviesto, dažnai yra išplakama, todėl savo konsistencija primena piurė“, - pasakoja pašnekovė.
Latvija turi žymiai ilgesnę, nei Lietuva, Baltijos jūros pakrantę, tad natūralu, jog žuvies patiekalai daugelyje šalies regionų yra kone kasdieniai. „Dar iš vaikystės, jaunystės pamenu, kad valgydavome daug žuvies. Tai didelis latvių ir lietuvių virtuvės skirtumas. Latvijoje gaudoma ir valgoma įvairiausia žuvis - nuo mažyčių iki didelių, ruošiama ji taip pat įvairiau nei Lietuvoje.
Lietuviams nežinomos ne tik kai kurios latvių valgomos žuvys, tačiau ir pilkieji žirniai, kurie pas mus nei auginami, nei parduodami. Iš šių žirnių Latvijoje verdamos košės.
Lietuviai kaip vieną iš mūsų virtuvės įdomybių įvardija šaltibarščius, tačiau B.Skurstenė-Serdiukė tikina, kad jie ruošiami ir Latvijoje - lygiai taip pat su burokėliais, tik jie dar papildomi… kubeliais pjaustyta šlapianka (virta dešra) ir valgomi ne su bulvėmis, o su duona.
B.Skurstenė-Serdiukė mini, kad latviškai ruošiami rauginti kopūstai paprastai būna salsvi, prie tokių ji pripratino ir savo bičiulius Lietuvoje. „Troškinant į tokius kopūstėlius beriama šiek tiek cukraus, todėl jie karamelizuojasi, tampa ir kiek rudesni, ir saldesni“, - sako ji ir priduria, jog jų būdavo galima paragauti ir įvairiose mugėse Vilniuje, kur atsirasdavo latvių virtuvės patiekalų.
Skanėstų Įvairovė: Nuo Debesmanna Iki Klingelių
„Dar vienas mūsų šalių virtuvių skirtumas - mes, latviai, žymiai labiau mėgstame saldžius patiekalus, manau, ir turim jų žymiai daugiau, įvairesnių, - sako G.Rone ir pasakoja apie vieną charakteringiausių - šaltą desertinę ruginės duonos sriubą.
Pašnekovė pasakoja, kad Latvijoje populiarūs ir kisieliai, pudingai, kremai, pastarieji gali būti šokoladiniai, vaisių, ryžių... Latvijoje mėgstami ir desertai iš manų kruopų, o garsiausias jų debesmanna, ruošiamas su spanguolėmis.
Kaip pasakoja G.Rone, senesniais laikais tortus valgė tik pasiturintys žmonės, o dauguma kepdavo ir tebekepa pyragus, pyragėlius. „Latvijoje labai mėgstami mieliniai pusmėnulio formos pyragėliai su rūkyta mėsyte ir svogūnais.
Dar vienas tradicinis latviškas kepinys yra klingelis: tai aštuoneto formos pyragas, kepamas iš kapotos sluoksniuotos tešlos. Pagal tradicijas būtent su klingeliu tėvai prie namų durų pasitikdavo jaunuosius arba jį jauniesiems dovanodavo krikšto tėvai, jis taip pat yra tradicinis vardadienių, jubiliejų skanėstas.
Anot G.Rones, visi jos vardinami patiekalai Latvijoje tebegaminami nacionalinę virtuvę pristatančiuose restoranuose, tačiau jie taip pat išliko ir kaimo vietovėse, jų galima ragauti keliaujant po Latviją - kaimo turizmo sodybose, kavinukėse, kur pristatomas vienam ar kitam regionui būdingas maistas.
Ką Vežtis Lauktuvių ar Dairytis Mugėse?
Vienas iš garsiausių yra sūris, į kurį dedama kiaušinių trynių, todėl jis ne tik labai skanus, bet ir ryškiai geltonas. „Lietuviai didžiuojasi savo sūriais, bet ir mes, latviai, turim gero pieno, mūsų sūriai irgi puikūs. O vienas iš garsiausių yra sūris su kmynais, į kurį dar dedama kiaušinių trynių, todėl jis ne tik labai skanus, bet ir ryškiai geltonas. Pagal tradicijas jis gaminamas kartą metuose, Joninių, arba Lyguo, šventės proga“, - pasakoja G.Rone.
Būtent latviškų sūrių, klingelių, mielinių pusmėnulio formos pyragėlių ir, žinoma, neprilygstamųjų latviškų saldainių Skriveru Gotina, mūsuose vadinamų tiesiog „latviškomis karvutėmis“, G.Rone pataria vežtis lauktuvių iš Latvijos ar dairytis mugėse, kai tik jos vėl šurmuliuos visu pajėgumu.
„Skriveru Gotina yra populiariausias latviškas saldainis. Jos gaminamos pagal seną receptūrą, be jokių nereikalingų priedų. Grietinėlė verdama su cukrumi, kol sutirštėja, pakeičia spalvą, o tada ji kočiojama, pjaustoma ir pakuojama. Dabar saldainiai gaminami ir su kanapėm, ir su spanguolėm, ir su riešutais, apliejami šokoladu.... Tai superinis latviškas tradicinis suvenyras, kurį ne gėda bet kam padovanoti“, - sako pašnekovė.
Receptai: Šalta Saldi Duonos Sriuba ir Sluoksniuotas Duonos Desertas
G.Rone receptas: šalta saldi duonos sriuba su plakta grietinėle (Maizes Zupa). Pasak pašnekovės, ši sriuba tik ir patiks ir vaikams, ir suaugusiems, nes yra paprasta, sveika, skani. „Patinka visiems, kas tik ragauja“, - užtikrina ji.
B.Skurstenes-Serdiukės receptas: šiuolaikinė sluoksniuoto duonos deserto (Rupjmaizes kārtojums) interpretacija. Įprastai šis desertas ruošiamas duonos trupinius ir uogienę sluoksniuojant su saldinta plakta grietinėle, tačiau Baiba ruošia lengvesnį variantą su varške, kur pastarąją natūraliai pasaldina bananas.
Ingredientai šaltai duonos sriubai:
- 150 g juodos padžiovintos duonos
- 500 ml vandens
- 2 šaukštai cukraus
- 30-40 g džiovintų vaisių (pasirinktinai - slyvų, razinų, obuolių, kriaušių)
- žiupsnis cinamono
- žiupsnis maltų gvazdikėlių
- 2 šaukštai citrinos arba spanguolių sulčių
- 30-50 g riebios grietinėlės (skirtos plakimui)
Ingredientai sluoksniuotam duonos desertui:
- 3 storos riekės ruginės duonos
- medaus
- 400 g varškės (9 proc. riebumo)
- bananų
- mėgstamos uogienės (labai tinka serbentų, aviečių, bruknių)
| Produktas | Aprašymas |
|---|---|
| Skrīveru Gotiņa saldainiai | Rankų darbo saldainiai, gaminami pagal senas tradicijas. |
| Skrīveru mājas saldējums | Naminiai ledai, gaminami iš natūralių produktų. |
| Latviški sūriai | Sūriai su kmynais ir kiaušinių tryniais, gaminami Joninių šventės proga. |
| Klingelis | Aštuoneto formos pyragas, kepamas iš kapotos sluoksniuotos tešlos. |
| Maizes Zupa | Šalta saldi ruginės duonos sriuba su plakta grietinėle. |
| Rupjmaizes kārtojums | Sluoksniuotas duonos desertas su varške ir uogiene. |