Duona nuo seno yra vienas svarbiausių maisto produktų. Tačiau ką daryti, jei duona įgyjama apgaulės būdu? Tokia situacija kelia ne tik etinius, bet ir teisinius klausimus. Aptarkime, ką daryti tokioje situacijoje.
Moralinė dilema
Pirmiausia, reikia įvertinti situaciją iš moralinės pusės. Apgaulė yra neteisingas veiksmas, pažeidžiantis pasitikėjimo principus.
Teisiniai aspektai
Teisiniu požiūriu, duonos įgijimas apgaulės būdu gali būti laikomas vagyste ar sukčiavimu, priklausomai nuo aplinkybių. Už tokius veiksmus numatyta atsakomybė pagal įstatymus.
Ką daryti?
Jei paaiškėjo, kad duona įgyta apgaulės būdu, yra keletas galimų veiksmų:
- Grąžinti duoną: Jei įmanoma, grąžinkite duoną teisėtam savininkui.
- Atsiprašyti: Nuoširdus atsiprašymas gali padėti atkurti pasitikėjimą.
- Atsilyginti: Jei grąžinti duonos neįmanoma, pasiūlykite kompensaciją.
Prevencinės priemonės
Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, svarbu laikytis sąžiningumo principų ir vengti bet kokių apgaulės formų. Mokykloje darbas buvo labai sunkus, reikėjo daug kalbėti apie vaikų komunistinį auklėjimą.
Miokardo infarktas
Miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas ir nekrozė, kurie atsiranda dėl ilgalaikės ischemijos. Miokardo infarkto lokalizacija ir išplitimo pobūdis priklauso nuo vainikinių kraujagyslių būklės ir kolateralinės kraujotakos ypatybių. Gali būti transmuralinis ir netransmuralinis miokardo infarktas. Susirgę miokardo infarktu, dauguma pacientų jaučia stiprų skausmą už krūtinkaulio. Skausmas plinta į kairiąją ranką, petį, kaklą, viršutinę pilvo dalį. Savaime skausmas neišnyksta, nepadeda ir nitroglicerinas. Miokardo infarktą išprovokuoja didelis emocinis arba fizinis krūvis.
Pasitaiko ir kitos miokardo infarkto klinikinės formos - gastralginė, cerebralinė, aritminė, besimptomė ir kt. Miokardo infarkto diagnostikoje svarbiausias vaidmuo tenka elektrokardiogramai. Lietuvoje sergamumas miokardo infarktu yra gana didelis, o dėl šios ligos mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
Nors ligoninėje gydyto infarkto mirštamumas šiuo metu mažėja - širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių gyventojų invalidumo priežasčių. Šios ligos sutrikdo fizinio krūvio toleranciją, socialinį aktyvumą, ekonominį nepriklausomumą. Gyvenimo kokybę sunkina tai, kad ligoniai priversti ilgą laiką reguliariai vartoti vaistus. Dažnai sutrinka tokių ligonių dėmesys, budrumas, atmintis, orientacija, mąstymas, suvokimas. Į tai būtina atsižvelgti taikant kineziterapiją.
Kineziterapija sergant miokardo infarktu
Kineziterapija šiems ligoniams pradedama nuo pirmųjų dienų. Fiziniai pratimai - tai organizuota judėjimo forma, o fizinis krūvis yra stipriausias fiziologinis dirgiklis, nuo kurio suintensyvėja širdies darbas ir padidėja deguonies poreikis. Fizinio krūvio metu dėl nervinio ir humoralinio poveikio sumažėja vainikinių kraujagyslių tonusas ir padidėja vainikinė kraujotaka, taip pat pagerėja širdies raumens medžiagų apykaita. Maisto medžiagos įsisavinamos ekonomiškiau, jų daugiau susikaupia širdies raumenyje.
Ūminės fazės metu ligonis mokomas atpalaiduoti raumenis, diafragminio kvėpavimo, siekiant išvengti hipostatinio plaučių uždegimo. Pratimus kojų, rankų smulkiems raumenims ligonis turi atlikti ne mažiau, kaip penkis kartus per dieną. Jei nėra skausmų, ritmo sutrikimų, pirmomis susirgimo dienomis 2 - 3 kartus per dieną ligonis sodinamas, sėdi kaskart po 5 - 10 minučių. Pereinant iš horizontalios ( gulimos ) padėties į sėdimą, galūnių ir liemens judesiai turi būti atliekami nuosekliai, tam tikra tvarka, padėti ligoniui pakelti viršutinę liemens dalį ir nuleisti kojas. Jeigu yra funkcinė lova, jau pirmomis dienomis, pakėlus galvūgalį 45º kampu, ligoniui leidžiama nusiprausti veidą, valytis dantis, valgyti, naudotis basonu.
Trečią - septintą dieną ligonis sėdėdamas atlieka pratimus - suka rankas ir pečius, kelia rankas virš galvos, lenkia ir tiesia kojas. Pratimai atliekami lėtai. Tempas turi atitikti ligonio kvėpavimą. Po kiekvieno pratimo numatoma atsipalaidavimo ir poilsio pertraukėlė. Darant pratimus, reikia sekti ligonio pulsą. Padidėjus pulso dažniui daugiau kaip 15 - 20 tvinksnių, reikia daryti poilsio pertraukėlę.
Pirmomis ligos dienomis rekomenduojamas gydomasis masažas, kuris normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir koronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą. Masažas padeda pašalinti stazę, palengvina kairiosios širdies pusės darbą. Dar svarbu, kad masažas sukelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalėti baimę ir abejones dėl ateities.Efektyviausias kojų, nugaros, pečių ir širdies srities masažas, masažas šalčiu. Masažas atliekamas praėjus vienai valandai po valgio. Procedūros trukmė - 8 - 15 minučių, po to rekomenduotinas vienos valandos poilsis. Procedūros atliekamos kasdien arba kas antra diena ( iš viso 10 - 15 procedūrų ).
Fizinės reabilitacijos metu svarbu dalykinis bendradarbiavimas su ligoniu. Būtina aptarti, kokius pratimus ir kada geriausia atlikti. Ligonį reikia skatinti, kad aktyvi veikla didėtų, pratimus daryti ne tuoj pavalgius, nusiprausus ir t. Aktyvindami ligonį, stebime jo subjektyvią ( nuovargis, silpnumas, skausmai, dusimas ) bei objektyvią ( ligonio išvaizda, pulso, kraujo spaudimo, EKG kaita ) būklę. Pratimai neturi sukelti skausmo, dusulio, galvos svaigimo, orientacijos sutrikimo, tachikardijos. Širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 30%, palyginti su pradine būkle, kraujo spaudimas - 30 mmHg stulpelio. Needekvati tachikardija, sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas, pulsas rodo blogą pratimų toleranciją.
Baigiantis stacionariniam periodui, kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualų slenkstinį krūvį, t. y. tokį krūvį, kuris sukelia subjektyvius ar objektyvius miokardo ischemijos požymius. Sveikimo fazėje ligoniui skiriamas tausojantis bei treniruojantis judėjimo režimas. Pamažu didinamas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, skiriama rytinė higieninė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais. Gydomosios gimnastikos trukmė - 25 - 35 minutės, ji daroma lėtu ar vidutiniu tempu. Dozuotas ėjimas skiriamas 2 - 3 kartus per dieną.
Rekomenduotina pradėti vaikščioti lauke tik esant geram orui. Kai vėjuota, šalta, geriau nevaikščioti. Vaikštant aktyviai dirba kojų ir liemens raumenys, dėl to pagerėja kraujo ir limfos apytaka galūnėse bei vidaus organuose, suaktyvėja medžiagų apykaita ir kvėpavimas, stiprėja viso kūno raumenys. Einama lėtu tempu. Ligonis lygia vietove turi nueiti 1 - 3 km. Pajutus nuovargį, pradėjus dusti ir širdžiai smarkiai plakti, sulėtinti ėjimo tempą, sustoti ir pailsėti ( geriausia sėdint ). Pailsėjus 2 - 5 minutes, galima eiti toliau. Vėliau gydomosios gimnastikos trukmė pratęsiama iki 45 minučių, o dozuotas ėjimas iki 3 - 5 km raižyta vietove. Taip pat ligonis mokomas lipti laiptais.
Lytiniai santykiai po infarkto
Viena dažnai ligonius jaudinanti yra sekso problema. Tai dažnai skatina ligonius susilaikyti nuo lytinių santykių arba jų metu jie jaučia nerimą. Lytinius santykius galima atnaujinti, praėjus 6 - 12 savaičių po infarkto, jeigu ligonis toleruoja ne mažesnį kaip 75 vatų fizinį krūvį. Ligoniui būtina patarti: vengti lytinių santykių gausiai pavalgius, neįprastomis sąlygomis, kai labai karšta ar šalta. Jei lytiniai santykiai provokuoja skausmus, prieš juos rekomenduotina paimti nitroglicerino tabletę.
Fizinė reabilitacija po infarkto
Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8 - 12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia 7 MET krūvį. Ligoniui būtina paaiškinti, kad norėdamas grįžti į darbą, jis turi atlikti atitinkamo intensyvumo fizinius pratimus, kurie padės atkurti jo fizinį pajėgumą ir raumenų jėgą. Būtina skatinti pacientą savarankiškai mankštintis namuose, kiekvieną rytą atlikti rytinę bei gydomąją gimnastiką, vandens procedūras, pasimasažuoti ar apsitrinti rankšluosčiu.
Elgesio bruožai sergant miokardo infarktu
Miokardo infarkto raida priklauso ne tik nuo fiziologinės žmogaus būklės, bet ir nuo jo būdo, elgesio. Sergantiesiems buvo nustatyti būdingi elgesio bruožai - skubėjimas, nekantrumas, per didelis įsitraukimas į savo darbą, ambicingumas ir kt. Nugalėjus skubotumą, nekantrumą, kaitaliojant darbą su poilsiu, nuolat sportuojant, sumažėja emocinė įtampa, atsipalaiduojama. Ligonis turi būti nuteiktas ilgalaikei fizinei reabilitacijai, nes teigiami širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai išlieka tol, kol pacientas mankštinasi ( treniravimo poveikis išnyksta po 3 savaičių ). Tad būtina nuolat judėti, palaikyti aktyvumą. Fizinis judėjimas yra vienas iš elementariausių žmonių gyvenimo apraiškų.
Literatūra
- Daugėlaitė M. Sergančiųjų miokardo infarktu fizinė reabilitacija.
- Finkelštenaitė J., Valužienė N. J., Damanskas J. Masažas.
- Kibarskis Ch., Kaunaitė D. Koronarinė širdies liga.
- Krutulytė G., Vatėnienė K. Fizinė medicina ir reabilitacija.
- Jankauskas J. Gydomoji kūno kultūra.
- Kauno medicinos universitetas Kardiovaskulinė reabilitacija.
- Krausas H. Fizioterapija namuose.
- Kriščiūnas A., Klimavičius R., Kimtys A. Reabilitacija.
- Zabiela P. Vidaus ligos I t.
Meticilinui rezistentiškas auksinis stafilokokas (MRSA) tapo ko ne pagrindine diskusijų tema ligoninėse, slaugos namuose ir net prie pietų stalo namuose. Pranešama, jog kai kurie pacientai JAV atšaukia arba atideda planuotas operacijos, bijodami užsikrėsti MRSA infekcija. MRSA yra viena iš auksinio stafilokoko (S. aureus) atmainų. Dauguma sveikų žmonių auksinį stafilokoką nešiojasi ant odos ir gleivinių, nepasireiškant jokiems simptomams. Auksinis stafilokokas yra gana lanksti, lengvai prisitaikanti prie įvairiausių aplinkos sąlygų, plačiai paplitusi bakterija. Apie 1940 metus dauguma auksinių stafilokokų buvo jautrūs naujai išrastam penicilinui. 1960 metais buvo išrastas pusiau sintetinis penicilinas - meticilinas, gydyti penicilinui atsparias bakterijas.
Tačiau auksinis stafilokokas vistiek „išgyveno“ ir tapo atsparus ne tik meticilinui bet ir daugumai pirmos kartos antibiotikų. Atsparios bakterijos ėmė greitai plisti, o ypač tarp ligoninės pacientų. Ir nors šios dvi infekcijos turi daug skirtumų, tačiau dauguma ekspertų teigia, jog greitai tarp jų skirtumų nebeliks, kadangi vis dažniau į sveikatos priežiūros įstaigas patenka MRSA iš „gatvės“, o MRSA iš ligoninių neretai parsineša namo darbuotojai. 1982 m. MRSA iš ligoninių persikėlė į visuomenę. Manoma, jog tai susiję su intraveninių narkotikų era, o taip pat MRSA išplatino išrašyti iš ligoninių pacientai, kurių kūne kolonizavosi ši bakterija.
Šios infekcijos proveržis pastebimas tarp kontaktinių sporto šakų sportininkų - imtyninkų, futbolistų, regbio žaidėjų. Manoma, jog tam įtakos turi odos sužeidimai, plaukų skutimas, aukštas kūno masės indeksas, įrangos dalijimasis, kontaktas su kitais žaidėjais. Manoma, jog trečdalis visų žmonių yra stafilokokų nešiotojai. Tarp sveiktatos priežiūros darbuotojų jų dar daugiau - 50-90proc. Nosies priekinė gleivinės dalis yra pirminis HA-MRSA rezervuaras. Tuo tarpu CA-MRSA mėgsta kolonizuotis pažastyje, kirkšnyje, tiesiojoje žarnoje, tarpupirščiuose. Šios bakterijos gali ištisas savaites išgyventi aplinkoje ant negyvų objektų.
Tad sveikatos priežiūros įstaigose jos įsikuria ant pacientų lovų, lovos stalelių paviršių, šviesos jungiklių, iškvietimo mygtukų, medicininių rūbų, stetoskopų, instrumentų, darbastalių. Bet kas gali tapti MRSA nešiotoju, tačiau ne visi nešiotojai suserga. Manoma, jog nešiotojas susirgs ar nesusirgs lemia individualios kūno savybės bei kokia stafilokų rūšis kolonizavo organizmą. Labai jauniems (kūdikiams) ar vyresnio amžiaus žmonėms. Sveikatos priežiūros įstaigose įgyta MRSA infekcija gali sukelti pneumoniją, šlapimo takų infekcijas, bakteremiją, sepsį, chirurginių žaizdų infekcijas. Vienas svarbiausių veiksmų - tinkama rankų higiena.
Plaukite rankas prieš ir po kiekvieno kontakto su pacientu (manoma, jog tai viena efektyviausių priemonių, užkertanti kelią MRSA plitimui). Visada kruopščiai nusiplaukite rankas prieš eidami į bufetą, namo ar kitas vietas už gydymo įstaigos ribų. Darbo vietoje dėvėkite švarius rūbus. Prieš išeidami iš gydymo įstaigos persirenkite darbo rūbus. Grįžę namo nusimaudykite po karštu dušu su muilu. Darbo rūbus laikykite ir skalbkite atskirai nuo kitų skalbinių. Rūpinkitės asmenine higiena. Dirbtiniai nagai ar ilgi nagai didina pavojų užsikrėsti ir užkrėsti kitus MRSA.