Žirnių patiekalai populiarūs ne tik dėl unikalaus skonio, bet ir dėl sveikų savybių. Žirniai yra puikus augalinių baltymų šaltinis. Iš žirnių taip pat galima pasigaminti žirnių košę. Toks patiekalas gaunasi skanus, naudingas ir maistingas. Jį galima ruošti ne tik paprastomis dienomis, bet ir pasninkaujant.

Jei pagalvojote, kad tai viena banaliausių sriubų, Jūs esate visiškai teisūs, tik ši-ypatinga ir ypatinga ne savo esme, bet paruošimo būdu. Kai pirmą kartą ją pagaminau, mano vyras pasakė, kad tai skaniausia žirnienė kokią jis ragavo, o ši turi išimtinį statusą vaikystės patiekalų racione. Mano jaunesniajai dukrai niekaip nesisekė prisijaukinti žirnių ir lęšių, nors gal būtų tiksliau pasakyti, kad nesisekė nei man, nei maitinimo įstaigom. Taigi, ši žirnienė pralaužė ledus, tiesa, ne iš pirmo šaukšto, bet koks ketvirtas buvo lemiamas ir lėkštėje liko trys bulvės.

Ingredientai

• 1,5 litro gero naminio sultinio
• 150 g. skaldytų geltonųjų žirnių
• 1 vidutinis svogūnas
• 1 skiltelė česnako
• 1 saliero stiebas
• 1 morkos
• 3 bulvės
• 100 g. rūkytos šoninės
• 1-2 š. sviesto
• 1-2 lauro lapeliai
• 2 žirneliai kvapniųjų pipirų
• 1 a.š. džiovinto mairūno
• 2 š. smulkintų plačialapių petražolių

Gaminimo eiga

1. Žirnius išmirkykite vandenyje bent 3-4 val. arba per naktį.
2. Žirnius kelis kartus praskalaujame šaltame vandenyje ir paliekame ant sietelio, kad nuvarvėtų.
3. Puodą, kuriame virsime sriubą dedame ant vidutinės mažos ugnies, kad įkaistų.
4. Smulkiai supjaustome svogūną, česnaką ir salierą, morką sutarkuojame burokine tarka.
5. Kai puodas įkais dedame kubeliais pjaustytą šoninę ir leidžiame riebaliukams iš lėto tirpti, jeigu šoninė nėra labai riebi, įdedame vieną šaukštą sviesto.
6. Šoninei apskrudus dedame antrą šaukštą sviesto kartu su svogūnais, česnaku, salieru ir morkom.
7. Viską išmaišome ir po poros minučių suberiame džiovintą mairūną, kvapniuosius pipirus ir lauro lapą, puodą uždengiame dangčiu.
8. Šiame sriubos virimo etape ir įvyks didžioji magija. Viską kepiname labai lėtai, retkarčiais pamaišant, jokiu būdu neleidžiant apskrusti, jeigu jau taip nutiko, mažinam ugnį. Daržoves su šonine kepinam apie 15-20 minučių.
9. Tuomet beriame žirnius, pamaišome, leidžiame truputį sušilti ir pilame sultinį.
10. Viskam užvirus būtinai nugraibome paviršiuje susidariusias putas, tą darome visuomet verdant bet kokią sriubą ar troškinį.
11. Dabar uždengiame dangtį, sumažiname ugnį, kad sriuba tik vos vos kunkuliuotų ir paliekame virti apie 40-50 minučių, nepamiršdami kas 10-15 minučių pamaišyti.
12. Kai žirniai bus beveik išvirę, tai matysis, o ir paragauti galima, dedame kubeliais pjaustytas/ laužytas bulves ir verdame dar apie 15 minučių arba kol išvirs bulvės.
13. Sriubai baigus virti išjungiame ugnį, supilame balto vyno actą arba citrinos sultis, pamaišome ir uždengus leidžiame pailsėti, bent 10-15 minučių. Tuomet ragaujame ir gardiname druska, pipirais.
14. Išvirus košę, išgriebkite lauro lapus ir kvapiuosius pipirus. Pasūdykite ir įberkite maltų juodųjų pipirų.
15. Virtus žirnelius trintuvu paverskite tyrele.
16. Žirnių tyrę sudėkite į serviravimo indą.

Patarimai

• Žirnius berkite santykiu 1:2.
• Kruopščiai nuplaukite žirnius ir supilkite juos į jau verdantį vandenį.
• Dar po 10 minučių patikrinkite, ar paruošta, šaukštu išmaišydami kelis grūdelius.
• Po mirkymo žirnius reikia dar kartą nuplauti.
• Jei verdate sveikus žirnius ir jų nemirkydami, galite įberti šiek tiek sodos arba augalinio aliejaus. Tačiau turėtumėte būti labai atsargūs, kad nesugadintumėte skonio.
• Jei košė per daug sutirštėja, įpilkite šlakelį karšto vandens.

Žirnių tyrę, jei norisi, galima papildyti grybais, troškiniu arba tarkuotu sūriu.

Sultinys

Žirnių sriubai aš dažniausiai naudoju namuose virtą kiaulienos sultinį, mano nuomone jis tinka geriausiai, nes skonis sodrus ir stipresnis nei kitų, bet puikiai tiks vištienos ar daržovių, vienintelė sekmės paslaptis ir sąlyga, tai geras naminis sultinys. Sriubose, kuriose nėra daug ingridientų ir stiprių prieskonių (imbieras, kalendra, kuminas ir t.t.) naminio sultinio į kubelius ar kitus pakaitalus nekeisčiau.

Bulvės

Bulvių sriubai aš nepjaustau, aš jas laužau, tai yra: jeigu bulvė didelė, perpjaunu per pusę ir peilio pagalba išlaužau mažesniais gabalėliais.

Šoninė

Sriuboms, padažams ar troškiniams, kai receptas reikalauja rūkytos šoninės, aš naudoju plonai pjaustytą itališką "pancetta tesa", nes ji turi mažai riebaliuko, o skonis nėra toks intensyvus kaip lietuviškos šoninės.

Sotus, sveikas ir nebrangus patiekalas. Įpylus daugiau vandens, galima išvirti tirštą sriubą.

---