Verslo planas - tai sėkmės projektas įmonei sėkmingai veikti. Siekiant įkurti įmonę, verslo planas būtinas kritiškam ir objektyviam verslo sumanymo įvertinimui. Geras verslo planas, tai tarsi kelias vedantis prie užsibrėžtų tikslų. Tinkamai bei detaliai atliktas jis padeda išvengti daugybės netikėtumų, sudėtingose situacijose nukreipia tinkama linkme. Suteikia informaciją. Detaliai parodo finansinį verslo plano įvertinimą.
Verslo Idėjos Pavyzdys: Rūkykla "Žuveliokai"
Pasvaliečio Andriaus Maskoliūno darbo diena prasideda tada, kai dauguma iš mūsų dar tik sapnuoja pirmą sapną. Andriaus gyvenimo kelias margas. Šešerius metus profesionaliu kariu tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Ieškojo laimės Norvegijoje, Anglijoje, tačiau, kaip pats prisipažįsta, darbai, kurie neįdomūs, nors ir gerai mokami, jo netraukė, tad grįžo į tėviškę.
Andrius Maskoliūnas kartu su žmona Violeta šalia Talačkoniuose įkūrė parduotuvę-rūkyklą „Žuveliokai“. - Mes - turgininkų šeima. Mama visą gyvenimą prekiauja turguje. Nusprendžiau pabandyti ir aš. Nusprendžiau pabandyti. Gal prieš penkerius metus kilo banga žuvimi prekiaujančių autobusiukų, kurie atvykdavo ir į turgų, ir į mugę, ir šalia bet kurio didesnio prekybos centro sustodavo. Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad tai nėra labai paprastas dalykas, kad yra daugybė reikalavimų ir sąlygų tokiai prekybai, todėl nusprendžiau geriau prekiauti mėsa. Kaip netruko paaiškėti - tai buvo prasta mintis.
- Nors buvo daugybė kitų darbų ir sumanymų, žuvis man vis sukosi galvoje. Esu gimęs po Žuvies ženklu. Mama nuolat man kartoja „Tu gimei su žuvimi, su ja ir numirsi“ (juokiasi). Nusipirkau mažą rankų darbo rūkyklą, pabandžiau išrūkyti žuvį vieną, antrą kartą - pavyko. Nė nepajutau, kaip šis procesas įtraukė, ėmiau domėtis receptais, nusipirkau didesnę rūkyklą. Rūkiau žuvis, dalinau draugams ir žiūrėjau, kaip jie reaguoja. Visi ne tik gyrė dėl gero skonio, bet pradėjo siūlyti ir pinigų. Tai buvo savotiškas ženklas, po kurio rimtai susimąsčiau apie tokį verslą.
- Turėjau viziją, labai ilgai ieškojau tinkamos vietos. Miesto centre, kur aplink daug namų, rūkyklos nepastatysi - nuolat sklindantys dūmai žmonėms nepatiks. Andrius tikina, jog būtent tokią jis radęs Talačkoniuose šalia nuolat gyvos „Via Baltica“ automagistralės.
Parduotuvėlės Ypatybės
Pradarius „Žuveliokų“ parduotuvės duris, mus pasitinka nuolat besišypsanti Andriaus žmona Violeta. - Aš amžinai neišsimiegojęs, susiraukęs nuo dūmų, o ji visada su šypsena. „Žuveliokų“ parduotuvėlė veikiau primena kišenę - vos keli kvadratiniai metrai. Nuolat besišypsanti Violeta - pusė verslo sėkmės. Vos peržengus slenkstį atsiremiame į prekystalį. Ant sienos juodoje lentoje surašytos kainos.
Tačiau nėra kada skaityti ten surašytų skaičių, nes akys (tiksliau - pirmiausia nosis, o po to jau akys) krypsta į dešinę, kur už improvizuotos, iš dviejų senų alaus statinių padarytos pertvaros, stovi metalinis stelažas, kurio lentynos nukrautos rūkytos žuvies. O jau kvapas toks, kad net kojos iš malonumo linksta. Andrius pasakoja, kad pusė jų lankytojų - „Via Baltica“ važiuojantys keliautojai, likusi dalis -pasvaliečiai. - Sulaukiame nemažai latvių. Jie apžiūri, nusiperka ir vėl grįžta.
Verslininkas tikina, jog pirmieji du darbo mėnesiai pasiteisino su kaupu. - Sumanymų turiu tikrai daug. Norėčiau Pasvalyje atidaryti šviežios žuvies parduotuvę, kurioje būtų visko - nuo krevečių iki jūrų velnio - visa Lietuvoje įmanoma pasiūla. Galvoju apie didesnę rūkyklą, kad galėčiau prekiauti ne tik čia, bet vežioti ir į prekybos vietas. Turiu kolegą ir bendramintį Kaune, su kuriuo praktiškai tuo pačiu metu atidarėme identiškas įmones, jis - Kaune, aš - Talačkoniuose. Nuolat bendraujame, kalbame apie galimybes važiuoti į muges ir pan. Tačiau kol kas visa tai tik planai.
- Mūsų atradimas ir tikra „bomba“ - rūkytos krevetės. Andrius praveria rūkyklos duris. Didelį šaldytuvą primenančio agregato lentynose suguldyti krevečių iešmeliai. - Receptų kūrimas - procesas, kuris niekuomet nesibaigia. - Aš nenoriu laikyti žuvies šaldytuve ir laukti, kol ji apdžius. Jei norėčiau prekiauti džiovinta žuvimi, tokią ir gaminčiau. Mūsų išskirtinumas ir tai, dėl ko žmonės grįžta, - žuvies šviežumas. Aš noriu, kad pas mus užsukęs pirkėjas būtų garantuotas, jog ant stalo pasidės ką tik iš rūkyklos ištrauktą produktą. Jei matau, kad per dieną visko neparduosiu, vakare sumažinu kainą.
- Čia labai svarbu suprasti gamybos technologiją. Dauguma žuvų, prieš patiekiant ant prekystalio, po rūkymo dar yra laikomos parą, kad „subręstų“ ir skonis susivienodintų. Šiuo atveju mes parduodame ką tik išrūkytą žuvį, kuri dovanoja visiškai kitokią skonių gamą. Jei kam per mažai druskos - jos visada galima užsiberti. Andriaus ir Violetos šeimoje auga dvi dukros - septynių metų Luka ir septynerių mėnesių Ditė.
- Aš užaugau prie upės. Gimiau su žuvimis, su jomis ir numirsiu… Tiesa, dabar darbų tiek, kad jau nepamenu, kada turėjau laisvo laiko… Kartais pasikalbame su žmona, kaip buvo gera Norvegijoje - atidirbai aštuonias valandas ir nesuki dėl nieko galvos. O čia dirbi 20 valandų per parą, o ir tos likusios keturios būna kupinos įtampos vis sukant galvą, ko dar nespėjau padaryti. Dėliojame tuos pliusus, minusus ir, žinote, - Pasvalys laimi. Ten toli pinigų gal ir daugiau, bet čia namai, čia kuriame gyvenimą, čia pažįstu visus ir mane visi žino.
Mėsos Pramonė Lietuvoje: Apžvalga
Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikos gyvulių bandos išsaugojimo praktika (Melnikienė R., 2011). Gyvulininkystės sektorius yra svarbus maisto pramonė. Mėsos, pieno ir kitų perdirbimo įmonių techninis potencialas sudaro visas galimybes maksimaliai išnaudoti gyvulininkystės sektoriaus išteklius ir sudaryti ekonomines prielaidas šio sektoriaus plėtrai (Melnikienė R., 2011).
Pagal LMPA duomenis, lietuviškuose mėsos gaminiuose trūksta lietuviškos mėsos. 2011 m. I pusmetį į Lietuvą įvežta 54,05 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių (7,44 tūkst. tonų arba 16 proc. daugiau negu per 2010 m. I pusmetį). 2010 m. I pusmetį buvo įvežta 46,6 tūkst. Daugiausiai įvežama atšviežios kiaulienos, paukštienos ir mėsos gaminių, avienos, ožkienos ir kitų gyvūnų mėsos įvežami labai nedideli kiekiai. Mėsos gaminių įvežimas per 2010 metus I pusmetį ir 2011 metus I pusmetį pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Mėsos ir mėsos gaminių įvežimas
| Laikotarpis | Įvežta mėsos ir mėsos gaminių (t) | Jautienos | Kiaulienos | Paukštienos | Subproduktai | Mėsos gaminiai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. I pusm. | 601 | 25.365 | 7.831 | 2.882 | 9.838 | |
| 2011 m. I pusm. | ... | ... | ... | ... | ... |
Didžiausią dalį pagal mėsos rūšį sudaro įvežama kiauliena - 54 proc., mėsos gaminiai - 22 proc. paukštiena - 16 proc. ir subproduktai 6,5 proc. Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro 46,9 proc., įvežtinė - 53,1 proc. (skaičiuojant, kad paskerstų kiaulių skerdenos vidutinis svoris 80 kg).
2 lentelė. Mėsos ir mėsos gaminių įvežimo palyginamieji kiekiai pagal rūšis (t)
| Mėsos rūšis | Jautiena | Kiauliena | Paukštiena | Subproduktai | Mėsos gaminiai | Iš viso | % nuo viso kiekio |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | |||||||
| 100,00% |
3 lentelė. Lietuvoje pagamintos ir įvežamos mėsos kiekiai
| Mėsos rūšis | Jautiena | Kiauliena | Paukštiena |
|---|---|---|---|
| Įvežamas mėsos kiekis rinkoje % | 5,60% | 53,10% | 18,70% |
| Lietuvoje pagamintos mėsos kiekis % | 94,40% | 46,90% | 81,30% |
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ŽŪIKVC) Gyvulių registro duomenimis, 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 701,9 tūkst. galvijų arba 1 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 708,8 tūkst. Skerdimui skirtų vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus bulių per metus sumažėjo 3,5 proc., ir 2011 m. spalio 1d. jų buvo 46,4 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1d. kiaulių buvo 929,4 tūkst. arba tik 0,1 proc. daugiau negu 2010 m. Per 2011 m. sausio - rugsėjo mėn. šis kiekis skerdienos svoriu sudarė 110,3 tūkst. t (gyvo svorio - 1696,3 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. Galvijų skerdenos svoriu supirkta 26,9 tūkst. t (gyvo svorio - 55,3 tūkst. t) arba 4,5 proc. mažiau, kiaulių supirkta 30,3 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 42,7 tūkst. t) arba 8 proc. daugiau, paukščių supirkta 53,1 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 71,2 tūkst. t) arba 1 proc. mažiau negu 2010 m.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje galvijų vidutinė 2011 m. I-III ketvirčio supirkimo kaina buvo 8,00 Lt/kg - 19 proc. didesnė nei 2010 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 6,70 Lt už kg skerdenos. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 80 proc. ES vidutinės kainos lygio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. I-III ketvirtį šalyje padidėjo 15 proc., palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, ir buvo lygi 5,70 Lt už kg skerdenos. Ši kaina buvo praktiškai tokia pati, kaip ir ES kiaulienos vidutinės kaina 2011m. sausio - rugsėjo mėn. Reikia pabrėžti, kad dėl užfiksuoto kiaulių maro šalyje, kiaulių supirkimo kainos pastebimai krito ir 2011 m. rugsėjį sudarė tik 97 proc. praėjusių metų lygio.
Vištų skerdenėlių kaina 2011 m. I-III ketvirtį palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 15 proc., ir siekė 4,74 Lt už kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 19 proc. mažesnė. Numatomos mėsos kainų augimo tendencijos turėtų išlikti ir 2012 metais, nors dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos, galvijų ir paukščių mėsos kainos, ypač JAV, turėtų mažėti. Europos Sąjungoje kiaulienos gamybos augimą apribos pašarų kainų didėjimas, pieno sektoriaus mažėjimu ir infekcijos protrūkiais. Mėsos gamybos augimas geriausiu atveju galėtų sudaryti iki 1 proc.
Per 2011 m. I-III ketvirtį iš Lietuvos buvo išvežta 65,6 tūkst. t mėsos ir jos produktų, o įvežta 37 proc. daugiau (90,2 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, eksportas padidėjo apie 21 proc. Tuo tarpu į kitas šalis mėsos ir jos produktų iš Lietuvos buvo įvežta 7 proc. didesnis kiekis nei per 2010m. Per 2011 m. 9 mėn. eksportuota 17,1 tūkst. t galvijienos, t. y. 7 proc. mažiau nei pernai. 54,5 proc. galvijienos išvežta į Rusiją (9,3 tūkst. t), o likęs kiekis - 39 proc. - į ES šalis (į Italiją - 1,6 tūkst. t, Švediją - 1,0 tūkst. t, Olandiją - 1,4 tūkst. t).
Rinkos Analizė
Rinka - tai vieta kur susitinka pardavėjas ir pirkėjas ir vyksta mainai. Rinkos talpumas yra vienas iš pagrindinių rinkos tyrimo objektų. Talpumo rodiklis parodo tam tikros prekės ar paslaugos realizavimo apimtį. Rinkos segmentavimas - tai yra vartotojų suskirstymas į tam tikras grupes, pagal tam tikrus požymius. Rinkos segmentavimo paskirtis - suskaldyti rinką į atskirus segmentus, kad įmonė galėtų pasirinkti savo rinkos taikinį,savo tikslinę rinką.
Atlikus tyrimus nustatyta kad produkciją pirks nuo 18 iki 60 m., amžiaus žmonės. Per metus vienas žmogus suvalgo 15 kg rūkytų gaminių, parūkytų dešrų 10 kg. Svarbu įvertinti paklausą rinkoje bei numatyti konkurentus.
Konkurentai
Rinkos tyrimų metu nustatyta, kad didžiausi mano konkurentai mano įmonei bus V. Kanopos individuali įmonė “Daivida”. Šiuo metu mėsos rinką Rokiškio rajone užėmė individualūs asmenys, išsipirkę patentus prekiauti turguje skerdiena, rūkytais lašiniais, bei rūkytomis dešromis. Taip pat asmenys perparduodantys kitų rajonų stambesnių įmonių rūkytais, parūkytais bei virtais mėsos gaminiais. Tokia prekyba mėsa ir jos gaminiais ssudaro 40 % mėsos rinkos Rokiškio rajone.
Stebint ir sprendžiant iš judėjimo įmonės ketinamoje užimti rinkos dalyje galima daryti tokias išvadas: kadangi į rinką ateina vis nauji gamintojai, o bankrutuojančių ir pasitraukiančių, ar mažinančių prekybos apimtis nėra, vadinasi rinka dar nėra pilnai užpildyta. Be to ji nesunkiai prieinama ir yra pakankamo dydžio pradėti naujos įmonės veiklą, ją plėsti. Juolab, kad pirkėjai pirmenybę teikia vietinių gyventojų prekėms, nes šie gali garantuoti nuolatinį šviežumą.
Marketingo Strategijos
Marketingo kompleksas - tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų padedančių tenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės tikslus. Kaip ir minėjau mūsų produkcija bus pateikiama europinius standartus atitinkančiuose įpakavimuose, etikečių standartų reikalavimais. Produkcija skirsis nuo kitų gaminių, nes bus dedama kuo mažiau cheminių, maistinių priedų bei mėsos pakaitalų.
Nemažą dėmesį skirsime reklamai. Bus rreklamuojama tiek pati įmonė, jos vardas ir gaminiai. Tam tikslui ketinu pasinaudoti vietine kabeline televizija, rajono spauda. Kainos nėra didelės: reklama per vietos televiziją 1 savaitę - 7 lt., laikraščio “Gimtasis Rokiškis” kaina savaitgalio numeriuose tik 12 - 15 lt. Marketingo biudžetas - tai marketingo pajamų ir išlaidų sąmata. Marketingo biudžetas planuojamas ir dažniausiai pagal pardavimų apimtį arba tikslinio pelno rodiklius.
Gamybos Procesas
Gamyba - tai žaliavų, medžiagų perdirbimas į gatavus gaminius. Plotas, kur bus kuriama įmonė gerai pritaikytas tokiai veiklai. Patalpa - tai buvęs Žiobiškio kaimo, kolūkio laikais vaikų darželis. Jis - bankrutavus bendrovėms atiteko mano tėčiui ir seneliui už pajus. Patalpos erdvios, reikės remonto. Viską turiu paruošti nuo pagrindų, kad viskas atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus.
Įrengimus gamybai pirksiu iš mėsos įmonės, kuri yra numačiusi didinti savo gaminamos produkcijos kiekius, ir nori atsisakyti jau keletą metų naudotų įrengimų ir juos pakeisti modernesniais. Man, kaip pradedančiai tai labai patogu, įrengimai pigūs, nes jau 10 m. kaip naudojami. Produkcijai nugabenti į pardavimo vietas man reikalinga transporto priemonė. Nutariau įsigyti mikroautobusiuką. Tai labai patogus automobilis, būtent mano gaminamai produkcijai gabenti.
Kad gamyba vyktų nenutrūkstamai, reikia nepritrūkti žaliavos ir medžiagų. Įmonės “Rekė“ pagrindinė žaliava bus: - kiauliena ir jautiena. Visus reikalingus žaliavų kiekius, kainas pateikiu tiesioginių žaliavų kaštų lentelėje nr. 8. Gaminsiu parūkytas “Pajūrio“ ir “Nidos“ dešras. Per dieną planuoju pagaminti 25 kg dešrų bendrai. Žaliavos tiekėjais pasirinkau netoliese esančių ūkininkų ūkius. Atstumas tik 2 km. Ūkininkai pažystami žmonės, todėl garantuojama, kad gyvuliai yra sveiki.
Finansinis Planavimas
Verslui pradėti reikia pinigų. Žinant kiek reikės lėšų verslui pradėti reikia numatyti finansavimo poreikį ir finansavimo šaltinius. Svarbiausia reikia apskaičiuoti pardavimų pajamas. turėti parduodamų produktų kiekį ir žinoti jų kainas.