Marsas - ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta, priklausanti Žemės grupės planetoms. Ši planeta jau seniai domina mokslininkus kaip panaši į Žemę, todėl yra svarbi tiriant gyvybės atsiradimą Visatoje.

Marso orbita ir atstumas

• Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita 24,13 km/s vidutiniu greičiu.
• Orbitos ekscentricitetas 0,0934, o posvyris į Žemės orbitos plokštumą (ekliptiką) - 1,850°.
• Vidutinis nuotolis nuo Saulės yra 227,937 mln. km (1,524 Žemės nuotolio).
• Marso nuotolis nuo Žemės opozicijoje gali būti nuo 56 iki 102 mln. km.
• Didžiausias galimas atstumas tarp Žemės ir Marso - 401 mln. km (Marso jungties metu).

Marso metai ir diena

• Marsas Saulę apskrieja per 686,98 paros (Marso metai).
• Apsisukimo apie ašį periodas 24,6229 h.
• Saulinė para (apsisukimas Saulės atžvilgiu) trunka 24,6598 h.

Fizinės charakteristikos

• Pusiaujinis skersmuo: 6794 km (0,533 Žemės skersmens).
• Marso masė: 6,4185·10²³ kg (0,107 Žemės masės).
• Vidutinis tankis: 3933 kg/m³ (0,713 vidutinio Žemės tankio).
• Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujuje: 3,69 m/s².
• Antrasis kosminis (pabėgimo) greitis: 5,03 km/s.

Marso paviršius

Marso paviršių dengia dulkės ir smėlis, o peizažą paįvairina pavieniai dideli akmenys. Iš arti nuotraukose aiškių skirtumų tarp žemynų ir jūrų nematyti. Pietinio ir šiaurinio Marso pusrutulių reljefas nevienodas. Pietiniame chaotiškame paviršiuje gausu meteoritinių kraterių. Didžiausia meteorito išmušta įduba yra Elados baseinas. Šiaurinio pusrutulio paviršius lygesnis ir jaunesnis: jame mažai smūginių kraterių, seni užlieti lavos. Netoli Marso pusiaujo iškilęs Tarsijos plokščiakalnis. Jį vainikuoja 4 labai dideli užgesusių ugnikalnių kūgiai, didžiausi Saulės sistemoje. Aukščiausias yra Olimpo ugnikalnis - viršūnė siekia 26 km. Išilgai Marso pusiaujo nutįsusi Marinerio kanjonų sistema.

Atmosfera ir klimatas

• Retą Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95,3 % tūrio), azotas (2,7 %), argonas (1,6 %), deguonis (0,13 %), anglies monoksidas (0,07 %), vandens garai (0,03 %) ir kita.
• Atmosferos slėgis vidutiniame paviršiaus lygyje 700 Pa (0,007 atmosferos slėgio prie Žemės paviršiaus).
• Dėl retos atmosferos labai skiriasi Marso paviršiaus dienos ir nakties temperatūra.
• Pusiaujuje dieną, kai Marsas yra perihelyje, paviršius įšyla iki 300 K (afelyje 30 K mažiau), o paryčiui atvėsta iki 180 K.
• Ašigaliuose žiemą temperatūra būna apie 140 K. Marso vidutinė temperatūra 210 K.

Dideli temperatūros skirtumai Marso paviršiuje ir atmosferoje sukelia smarkius vėjus. Vėjas nešioja smilteles, suneša smėlio kopas ir pusnis. Vėjui sustiprėjus iki 50 m/s, pakyla dulkių audra, kuri kartais apima visą planetą, tada atrodo, kad Marsą dengia geltoni debesys.

Vanduo Marse

Įrodyta, kad praeityje Marse būta daug vandens. Iš erdvėlaivių nuleisti Marso važiuokliai uolienose aptiko mineralų, kurie galėjo susidaryti tik drėgnoje terpėje arba vandenyje. Manoma, prieš 3-4 mlrd. m. Marsą gaubė tankesnė ir šiltesnė atmosfera, jame buvo ežerų, jūrų ir upių. Šiuo metu vanduo yra ledo pavidalo amžinojo įšalo sluoksnyje. Daug vandens ir anglies dioksido ledo sukaupta Marso ašigalinėse kepurėse. Jų struktūra sluoksninė, galbūt atsiradusi dėl cikliškų Marso klimato svyravimų.

Magnetinis laukas ir sandara

Vientiso magnetinio lauko Marsas neturi, tėra tik vietiniai (lokaliniai) laukai. Pagal modelius Marsą sudaro geležies ir geležies sulfido branduolys, silikatų mantija ir granitų bei bazaltų pluta.

Palydovai

Marsas turi du gamtinius palydovus - Fobą ir Deimą.

Marso tyrimai

Iki 2016 m. Marsui tirti paleisti 55 erdvėlaiviai. Vertingų Marso tyrimo duomenų perdavė Jungtinių Amerikos Valstijų erdvėlaiviai: praskriejantys Mariner, tapę Marso palydovais, Mariner, Mars Global Surveyor, Mars Odyssey, Mars Reconnaissance Orbiter, nusileidę ant paviršiaus Viking, Mars Pathfinder, Phoenix, Marso važiuokliai Spirit, Opportunity, Curiosity. Marsą pasiekė 5 SSRS Mars serijos erdvėlaiviai. Iš erdvėlaivio Mars 3 (1971) pirmą kartą ant planetos paviršiaus nuleistas zondas.

2021 m. vasario 18 d. ant Marso paviršiaus nusileido marsaeigis „Perseverance“ ir pirmasis Marso sraigtasparnis „Ingenuity“.

Misijos tikslai:

• Ieškoti dabartinės ar praeities gyvybės pėdsakų Marse.
• Geologinių ir klimato pokyčių tyrimai.
• Pasiruošimas žmonių misijoms.
• Grunto mėginių paėmimas ir pargabenimas į Žemę.

Asteroidai

Asteroidai - mažos planetos, skriejančios aplink Saulę elipsinėmis orbitomis. Daugiausia asteroidų (90-95 %) randama vadinamame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Manoma, kad asteroidų žiedo vietoje dėl stiprios Jupiterio gravitacinės traukos nesusiformavo planeta.

Pagrindiniai Marso parametrai

Parametras	Reikšmė
Vidutinis nuotolis nuo Saulės	227,937 mln. km
Apsisukimo periodas aplink Saulę	686,98 paros
Pusiaujinis skersmuo	6794 km
Masė	6,4185·1023 kg
Atmosferos slėgis	700 Pa

---