Būti namų savininku suteikia daug laisvės kurti erdvę pagal savo norus, tačiau ką daryti, jei jūsų namuose taip pat gyvena širšių lizdas? Šie agresyvūs vabzdžiai gali sukelti rimtų problemų.
Širšės: kas tai?
Širšės yra širšių genties Vespa rūšis. Tai socialiniai širšės ir labai dideli vabzdžiai, jų ilgis gali siekti daugiau nei du colius. Nors jos turi reputaciją dėl ekstremalios agresijos, paprastai taip elgiasi tik saugodamos savo lizdus, kurie gali būti po žeme, medžiuose arba ant pastatų, tokių kaip namai ar garažai.
Kaip atrodo širšės?
Širšės yra ilgi, ploni vabzdžiai su aiškiai matomomis akimis galvos priekyje, ilgomis antenomis, siauru liemeniu tarp krūtinės ir pilvo, ir ilgais geluonimis. Jos turi vieną porą sparnų, kurie paprastai yra permatomi rudi, tačiau gali būti ir kitų spalvų, priklausomai nuo rūšies.
Kaip atrodo širšių lizdai?
Širšių lizdai gali skirtis priklausomai nuo rūšies, tačiau dauguma jų yra panašūs į futbolo kamuolio formą ir yra pilkai rudos spalvos - tai dėl to, kad širšės juos stato iš sukramtytos medienos.
Kur paprastai randami širšių lizdai?
Širšių lizdai randami įvairiose vietose - nuo medžių parkuose iki palėpių. Kai kurios netgi lizdą statosi po žeme, kas gali sukelti labai pavojingą situaciją.
Kodėl širšės tampa agresyvios?
„Širšių, kurios gyvena bendruomenėmis ir gali būti pavojingos žmogui Lietuvoje turime 13 rūšių. Širšės garsėja agresyvesniu elgesiu, ypač kai jaučia grėsmę savo lizdui arba yra trikdomos maitinimosi metu. Nors širšių įgėlimai dažniausiai sukelia tik skausmą ir patinimą, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi gyvybei. Širšės gali pulti ir gelti kelis kartus, o tai alergiškiems žmonėms gali sukelti anafilaksinę reakciją - be skubios medicininės pagalbos ši reakcija gali būti mirtina. Dėl šios priežasties širšės yra laikomos pavojingais vabzdžiais, ypač kai jos įsikuria šalia žmonių“, - pasakoja bendrovės „Dezinfa” biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl širšės puola žmones, yra juntamas pavojus jų lizdams. Jei žmogus ar gyvūnas priartėja per arti, jos greitai imasi ginti savo koloniją. Be to, širšės dažnai ginasi ir prie maisto šaltinių, kurie rudenį tampa itin svarbūs. „Staigūs judesiai, stiprūs kvapai arba ryškūs drabužiai taip pat gali provokuoti širšes. Beje, jos gali reaguoti į prakaito, alkoholio ar kitus kvapus, kuriuos suvokia kaip grėsmę arba konkuruojantį signalą”, - atkreipia dėmesį L.Grigaliūnas.
Įdomu tai, kad kuo mažesnis, tuo piktesnis: mažosios širšės ar vapsvos pasižymi agresyvesniu charakteriu nei įspūdingo dydžio širšuolai. Žinoma ir jie nemėgsta, kada yra trikdoma jų kolonija.
Širšių invazijos požymiai
Širšių invazijos požymiai yra labai aiškūs. Galite girdėti žemą šurmulį, tačiau dažniau pastebėsite širšes, skraidančias aplink ir elgiančias agresyviai šalia savo lizdo.
Ką daryti, jei užpuolė širšės?
Kai širšės puola, jų elgesys gali būti labai koordinuotas ir pavojingas. Prieš puolimą jos dažnai siunčia įspėjamuosius signalus - garsesnį zyzimą arba specifinius, agresyvesnius skrydžio manevrus. Širšė gali pulti tiek viena, tiek su grupe. Jei viena širšė išskiria chemines medžiagas, signalizuojančias apie pavojų, kitos širšės iš lizdo gali atskubėti į pagalbą ir pulti. Dažniausiais širšių puolimo taikiniais tampa veidas, kaklas ir rankos. Kai kurios širšių rūšys gali persekioti savo taikinį ilgą laiką, sekti jį kelis metrus ar net daugiau, kol jaučiasi saugios ir grėsmė pašalinta.
„Jei pastebite širšių lizdą netoliese, svarbiausia yra išlikti ramiam. Staigūs judesiai gali išprovokuoti širšes puolimui. Lėtai ir tyliai pasitraukite nuo lizdo. Jei širšės pradeda jus pulti, stenkitės kuo greičiau pasitraukti į uždarą erdvę - įsėskite į automobilį ar bet kokią kitą uždarą vietą, kur širšės negalės patekti“, - pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.
Įdomus faktas, kad kai kurios širšių rūšys turi gebėjimą atpažinti ir prisiminti veidus. Tai yra įspūdinga kognityvinė savybė, kuri padeda joms identifikuoti individus savo kolonijoje. Šis gebėjimas gali būti itin naudingas, kai reikia bendrauti su kitais nariais arba apsaugoti lizdą nuo įsibrovėlių.
Ką daryti, jei širšės susisuko lizdą?
Širšių lizdai yra inžinerijos stebuklas, sukurtas iš perdirbtos medienos, kurią širšės kramto ir maišo su savo seilėmis, taip sukurdamos popieriaus struktūrą. Lizdai gali būti sudėtingi, susidedantys iš daugybės sluoksnių, koridorių, skirtų lervoms auginti. „Kai kurios širšių rūšys gali sukurti lizdus, kurie talpina tūkstančius individų. Didžiausias lizdas, kurį teko nukabinti per savo darbo patirtį, siekė 10 litrų talpos kibiro dydį. Įvairiose pastatų nišose, ertmėse lipdomi lizdai būna ne apvalūs ar ovalūs, o plokščios formos, bet taip pat įspūdingų matmenų. Širšių kolonijos gali greitai augti, ypač jei sąlygos yra palankios ir gausu maisto šaltinių. Neretai jos įsikuria daugiabučių namų balkonuose ar individualių namų palėpėse. Buvo atvejis, kai per kelias naktis širšės lizdą susisuko balkone vėdintis paliktame sportiniame krepšyje. Pavojingiausi atvejai, kai širšės įsikuria mokyklų ar darželių teritorijose. Dažnai būna širšių atakų šalia populiarių turizmo vietų, kur įrengtos poilsiavietės”, - sako biologas.
Pastebėjus širšių lizdą, geriausia būtų kreiptis į profesionalus, kurie gali saugiai jį pašalinti. Šalinant lizdą savarankiškai, rizikuojama būti užpultam, o įvairios purškiamos naikinimo priemonės gali tik sukelti širšių agresiją.
„Efektyviausias būdas kovoti su širšėmis - lizdo pašalinimas. Norint tai atlikti saugiai, reikia išmanyti širšių biologiją. Jei esate gamtoje, venkite naudoti stipriai kvepiančias priemones ir sandariai laikykite maistą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad aplink nėra maisto šaltinių, kurie trauktų širšes - nepalikite maisto likučių lauke prie savo namų”, - patarimais dalinasi L.Grigaliūnas.
Kaip atsikratyti širšių lizdo patiems?
Širšių lizdo pašalinimas gali būti itin pavojingas ir neturėtų būti bandomas savarankiškai, išskyrus ypatingus atvejus. Jei vis dėlto nuspręsite pabandyti savarankiškai, pradėkite purkšti lizdo įėjimo angą širšių purškalu iš mažiausiai 6 metrų atstumo. Kruopščiai pripurkškite įėjimo angą ir palikite ramybėje. Idealus laikas tai daryti yra naktį, naudojant raudonai atspalvintą žibintuvėlį, jei naudojate bet kokį apšvietimą. Paskutinis dalykas, kurio norėtumėte, yra tai, kad širšės suprastų, jog bandote sunaikinti jų lizdą.
Ką dar galite padaryti?
- Saugokitės maisto šaltinių: Širšės dažniausiai vilioja saldus maistas: tiek uogos, vaisiai soduose, virtuvėje, tiek jų kvapai, sklindantys iš šiukšliadėžių, todėl pastebėjus netoliese zujančias širšes būtina atkreipti dėmesį, ar šiukšlės laikomos tinkamai uždarytos, ar saldus maistas nepaliekamas ant stalo.
- Būkite atsargūs valgydami ir gerdami: „Pastebėjus aplink zujančias širšes ar laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama būti atsargesniems valgant, ypač geriant, nes gana dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė įgelia į liežuvį, gomurį, į burną pakliuvusi kartu su gėrimu. Širšės taip pat gali „ilsėtis“ įsigraužusios uogoje ar vaisiuje. Tiesiog reikia atminti, kad desertai patinka ne tik žmonėms“, - pastebi L.
- Sodinkite augalus, atbaidančius širšes: Kad širšės neskraidytų aplink mėgstamas lauko vietas, žmonės dažnai sodina augalus, kurie natūraliai atbaido vapsvas ir širšes. Tai gali būti mėta, kietis, eukaliptas, čiobrelis. Širšės stipriai nemėgsta pipirmėtės, todėl tose vietose, kur širšės gali pradėti statyti avilį, žmonės deda skudurėlius, suvilgytus eteriniu mėtų aliejumi.
Alternatyvus būdas atsikratyti širšių
Sulaukėme skaitytojo Juozo patarimo kaip saugiai ir be rūpesčių atsikratyti ramybės vis dar neduodančių širšių. „Reikia paimti plastikinį butelį, tinka nuo alaus arba nuo vaisvandenių. Butelio dugne padaroma nedidelė skylutė, kad pro ją galėtų įlįsti širšė ar širšuolis. Širšuolis, tai tokia pati širšė, bet labai didelė. Tada suvalkietis susiranda kokios nors uogienės ar obuolių košės likučius ir praskiedęs vandeniu supila į butelį maždaug iki pusės. Permatomas butelis tinka tiems naikintojams, kurie mėgsta stebėti procesą, o tamsintas - nemėgstantiems matyti širšių žūties. Nepastebėta tiesioginė priklausomybė tarp butelio spalvos ir pakliuvusių į juos širšių skaičiaus. Tuomet viską reikia gerai suplakti, kad butelio sienelės taptų lipnios ir įverti vielos laikiklį. „Kadangi širšės mėgsta apsigyventi sunkiai prieinamose vietose, ši jų naikinimo priemonė yra pakabinama netoli jų lizdo. Tai reikia daryti vakare, pritemus nes dienos metu jos gali užpulti meistrą. Tikslas yra susilpninti širšių šeimą, o jeigu pavyks, tai ir išnaikinti širšių lizdą. Į butelius lenda ir skęsta širšės, kurių lizdo apsaugos zonoje kabo „saldumynas“. Tokia priemonė davė vaisių. Skaitytojo teigimu Pirmą dieną į vieną iš butelių pakliuvo 14 vnt., o kitą 20 vnt.
Ką daryti radus lizdą žiemą?
Beje, Lietuvoje gyvenančios širšės yra vienmetės, ir visa kolonija vėlyvą rudenį žūva. Žiemoja tik vasarą apvaisintos kitų metų kolonijos pradininkės - naujos motinėlės. Žmogui radus lizdą žiemos metu drąsiai galima jį nuimti ir pačiam, senas lizdas daugumos širšių rūšių nėra naudojamas naujai kolonijai.
Širšės yra naudingos!
Širšės paprastai sukelia minimalų pavojų namams, tačiau gali sukelti rimtų sužalojimų gyventojams. Masinė envenomacija yra reali galimybė, jei netyčia sutrukdysite širšių lizdą be tinkamų atsargumo priemonių.
Širšės medžioja kitus vabzdžius savo lervų maistui, apdulkina kai kuriuos augalus, reguliuoja kenkėjų skaičių, tad gamtoje, sode ir darže širšės yra labai naudingos“, - sako specialistas.