Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Įprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alhoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės.

Kas yra širdies permušimai?

Priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami širdies permušimais arba ekstrasistolėmis, atsiranda tada, kai širdyje aktyvuojasi tam tikras taškas, išbalansuojantis normalų ritmą. Pacientai šį pojūtį apibūdina įvairiai: vieni sako, kad jaučia tarsi krūtinėje „kažkas persiverčia“, kiti apibūdina tai kaip „gerkle nuslinkusį kąsnį“, dar kiti teigia tiesiog pajutę greitesnį širdies plakimą ar stabtelėjimą.

„Dažnai žmogus nesugeba nupasakoti naujai patirto jausmo - tenka intuityviai padėti jam tai įvardyti“, - sako dr. A.

Kaip diagnozuojami širdies permušimai?

Svarbu žinoti, kad nei pats žmogus, nei gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimų, negali tiksliai nustatyti širdies permušimų priežasties - tam reikia atlikti papildomus tyrimus. Pradinis būtinas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15-30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG.

„Jei permušimai pavieniai, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei jie dažni, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, įvertinti skydliaukės veiklą. Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas. Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Visgi, svarbu žinoti, jog netgi jeigu monitoravimo metu permušimų nebus užfiksuota, negalima teigti, kad jų nėra“, - aiškina dr. A.

Pasak gydytojo kardiologo, širdies permušimus gali sukelti daugybė veiksnių. „Ne visada. Kartais tai tik laikinas širdies veiklos sutrikimas, susijęs su gyvenimo būdu, stresu ar mityba. Tačiau permušimai gali būti susiję ir su rimtomis širdies ar kitų organų ligomis“, - sako ilgametę patirtį turintis specialistas.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu.

Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą - vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį, ši rizika dar labiau išauga. Pasak dr. A. Maksvyčio, nemažai žmonių įsivaizduoja, kad kraują skystina aspirinas, tačiau šis vaistas neturi reikiamo poveikio. „Tik specialūs antikoaguliantai, kurie šiandien yra kompensuojami, gali efektyviai sumažinti insulto riziką.

Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia - pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus - pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai - būtina skirti atitinkamą gydymą.

Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai - net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti.

Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą - prieširdžių virpėjimą - gali prireikti jo atstatymo. Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija - procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai.

„Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl širdies permušimų, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jau kurį laiką jo kraujospūdis yra padidėjęs ir nėra gydomas. Pradėjus reguliuoti kraujospūdį ir pasiekus gerus rezultatus, permušimai gali žymiai sumažėti ar net visai išnykti. Panaši situacija gali būti ir su skydliaukės ligomis - pacientas nepastebi ar ignoruoja tam tikrus simptomus, tačiau pajutęs širdies permušimus kreipiasi į gydytoją.

„Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti“, - baigdamas pokalbį pataria gydytojas kardiologas dr. A.

Kava ir širdies permušimai

Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, tačiau jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai kelia daugybę diskusijų. Kofeinas, pagrindinė kavos veiklioji medžiaga, gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį kraujospūdžiui ir bendrai širdies sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kofeinas veikia kraujospūdį, kam reikėtų riboti jo vartojimą ir kaip mėgautis kava atsakingai.

Kaip kofeinas veikia kraujospūdį?

Kofeinas yra natūralus stimuliatorius, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir gali laikinai padidinti kraujospūdį. Tai įvyksta dėl kelių priežasčių:

• Kraujagyslių susiaurėjimas - Kofeinas gali sukelti laikiną kraujagyslių susiaurėjimą, todėl padidėja kraujospūdis.
• Adrenalino išsiskyrimas - Jis skatina antinksčių veiklą, didindamas adrenalino kiekį kraujyje, kas gali pagreitinti širdies ritmą ir pakelti kraujospūdį.
• Adenozino blokavimas - Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, kurie paprastai padeda atpalaiduoti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.

Ar visi žmonės vienodai reaguoja į kofeiną?

Ne visi žmonės patiria vienodą kraujospūdžio padidėjimą išgėrę kavos. Kofeino poveikis priklauso nuo:

• Genetikos - Kai kurių žmonių organizmai greičiau skaido kofeiną, todėl jo poveikis yra silpnesnis.
• Įprasto vartojimo kiekio - Ilgalaikiai kavos mėgėjai gali būti mažiau jautrūs kofeino poveikiui.
• Esamų sveikatos būklių - Žmonės, sergantys hipertenzija ar turintys širdies ligų, gali būti jautresni kofeinui.

Kiek kofeino yra saugu vartoti?

Sveikatos ekspertai rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 400 mg kofeino per dieną (tai atitinka apie 4 puodelius juodos kavos). Tačiau žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, rekomenduojama vartoti mažiau arba stebėti savo organizmo reakciją.

Kada reikėtų riboti kofeino vartojimą?

Kofeino kiekį reikėtų sumažinti, jei pastebite šiuos simptomus:

• Dažnas kraujospūdžio padidėjimas po kavos vartojimo
• Širdies permušimai ar padažnėjęs pulsas
• Nerimas, dirglumas ar nemiga
• Galvos skausmai ar svaigimas

Jei turite aukštą kraujospūdį ar širdies ligų istoriją, pasitarkite su gydytoju dėl jums tinkamo kofeino kiekio.

Kaip mėgautis kava atsakingai?

Jei norite mėgautis kava, tačiau nerimaujate dėl jos poveikio širdžiai, štai keli patarimai:

• Vartokite kavą saikingai - Ribokite iki 1-2 puodelių per dieną.
• Pasirinkite kavą su mažiau kofeino - Pavyzdžiui, rinkitės „decaf“ arba arabikos pupeles, kurios turi mažiau kofeino nei robusta.
• Stebėkite savo organizmo reakciją - Jei jaučiate diskomfortą, sumažinkite kofeino kiekį.
• Gerkite daugiau vandens - Tai padės išlaikyti gerą organizmo hidrataciją ir sumažins galimus neigiamus simptomus.

Ar kava gali sumažinti kraujo spaudimą?

Dešimtmečių senumo tyrimai rodė, jog kava nėra puikus pasirinkimas kardiovaskulinei sveikatai. To tikėtiniausia priežastis - kavos ruošimo ypatumai, o ne pati gėrimo rūšis. Anksčiau kava įprastu būdu buvo gaminama naudojant virdulį, o ne aparatą, kuris kavai ruošti naudoja filtrą. Filtravimas pašalina aliejus (pavyzdžiui, kafestolį, kahveolį), kurie didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir taip didina širdies ligų riziką.

Daugiau tyrimų parodė, jog kava gali būti naudinga norint sureguliuoti kraujospūdį bei norint palaikyti gerą širdies funkciją. Naujausias tyrimas, atliktas Šiaurės Italijoje, rodo, jog žmonės, kurie gėrė 3 ir daugiau kavos puodelių per dieną, turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su grupe, kuri negėrė kavos. Žmonės, kurie gėrė 2 puodelius kavos per dieną, taip pat turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su kavos negeriančiais žmonėmis.

Kofeinas gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Kodėl kofeinas turi šį efektą nėra visiškai aišku. Aišku yra tai, jog kofeinas kiekvieno žmogaus organizme veikia skirtingai. Žmonėms, reguliariai nevartojantiems kavos, kofeinas gali padidinti kraujo spaudimą, nes išskiriami streso hormonai, kurie sutraukia kraujagysles.

Žmonės, kurie vartoja kavą reguliariai, kava neturi tokio efekto kraujospūdžiui, nes organizmas prie kofeino adaptuojasi.

Ką daryti kavos mylėtojui?

Nerimaujate dėl kraujospūdžio, ar galite gerti daugiau kavos ir remtis šiuo tyrimu? Tyrėjai pabrėžia, jog šis tyrimas neįrodo, jog būtent kava buvo veiksnys, mažinęs žmonių kraujo spaudimą. Jei mėgstate gerti kavą, mėgaukitės ja rekomenduojamais kiekiais ( iki 4-5 puodelių per dieną) ir viskas turėtų būti gerai.

Širdies permušimai ir emocijos

Pastaraisiais metais tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad širdies permušimai labai glaudžiai susiję su emocine būkle. Tad kaip suprasti, kada nerimas ar stresinės situacijos iš tiesų siunčia signalus per širdies plakimą, ir kada laikas sunerimti dėl sveikatos?

Žmonės dažnai mano, kad širdies plakimo pokyčius lemia tik fizinės problemos: aritmija, aukštas spaudimas ar kiti medicininiai sutrikimai. Vis dėlto, emocijos - nerimas, stresas, baimė ar net stiprus džiaugsmas - taip pat turi didelę įtaką širdies veiklai. Mūsų kūnas reaguoja į emocinius dirgiklius tiek biochemiškai, tiek fiziologiškai. Štai kaip jis „įsijungia“:

• Stresas: sukelia kortizolio, adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimą, verčiantį širdį plakti greičiau.
• Ūmi baimė: gali sukelti vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, per kurią pasireiškia dažnesni ir stipresni širdies permušimai.
• Nerimas: nuolat įtempta nervų sistema gali sukelti nuolatinius ar epizodinius permušimus, nes didėja autonominės nervų sistemos aktyvumas.

Daugybė tyrimų patvirtina, kad emociniai išgyvenimai ne tik padidina permušimų dažnį, bet ir sustiprina žmonių pojūčius, todėl širdies plakimas atrodo labiau pastebimas ir nemalonus.

Kaip nervų sistema reguliuoja širdies plakimą?

Širdį reguliuoja autonominė nervų sistema, kuri skirstoma į simpatinę (skatina aktyvumą) ir parasimpatinę (slopina aktyvumą) dalis. Streso metu simpatinė sistema suaktyvina širdį, todėl ji plaka stipriau. Ilgalaikis stresas ar nerimas išbalansuoja Normalią širdies elektrinę veiklą, imami jausti permušimai netgi po menkiausių išgyvenimų - pavyzdžiui, netikėtai išgėrus kavos ar išgąsdinus garsesniam triukšmui.

Kada širdies permušimai rodo emocinę priežastį?

Nors širdies permušimų gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių sutrikimų (pvz., skydliaukės ligų, širdies aritmijų, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų), daugeliu atvejų jie yra susiję su emocinėmis priežastimis. Štai keletas požymių, kad permušimus galėjo išprovokuoti emocinis krūvis:

• Permušimai pasireiškia ar sustiprėja po stipraus streso epizodų ar nerimo priepuolių.
• Pojūčiai atsiranda ilsintis, ypač vakare ar naktį, kai kūnas atsipalaiduoja, bet mintys lieka aktyvios.
• Kartu su permušimais jaučiate kitus nerimo simptomus - prakaitavimą, karščio bangas, nerimą, oro stoką.
• Panašūs pojūčiai praeina nusiraminus, pailsėjus arba naudojantis atsipalaidavimo technikomis.

Kita vertus, jei permušimai lydi stiprus krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar alpimai, juos reikėtų vertinti rimtai ir skubiai kreiptis į medikus.

Kaip padėti sau: emocijos ir širdies sveikata

Geroji žinia - jeigu širdies permušimų priežastis yra emocinė įtampa, padėti sau galima patiems ir gana efektyviai. Štai kelios praktinės rekomendacijos:

• Sąmoningas kvėpavimas: lėti, gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai gali nuraminti simpatišką nervų sistemą ir sumažinti permušimų dažnį.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: judėjimas ne tik stiprina širdį, bet ir mažina streso hormonų kiekį organizme.
• Streso valdymo technikos: joga, meditacija, relaksacijos pratimai mažina nervinę įtampą ir dažnai normalizuoja širdies plakimą.
• Miego rutina: pakankamas poilsis ir reguliarūs miego įpročiai padeda stabilizuoti bendrą savijautą.
• Kofeino ir alkoholio ribojimas: šios medžiagos gali provokuoti aritmijas ir stiprinti permušimus, tad verta jas sumažinti.

Mitai apie širdies permušimus

Viena iš dažnų klaidų - manymas, jog bet koks permušimas būtinai reiškia grėsmingą širdies ligą. Nerimas ar nuolatinė įtampa dažnai sukuria užburtą ratą: žmogus išsigąsta pojūčio, dar labiau įsiklauso į širdį, stiprėja nerimas - ir permušimai kartojasi dažniau. Mediciniškai įrodyta, kad ramybės būsenoje, net jei jaučiate permušimus, dažniausiai pagrindo nerimauti nėra.

---