pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Širdies ir kraujagyslių ligos: mitybos rekomendacijos

Širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje tai yra tikrai didelė problema, apie 54 % gyventojų serga ir miršta būtent nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar tai dažnai nutinka sulaukus 40-ies ar net 30-ies.

Tačiau šios ligos gali būti valdomos ir netgi iki 80 % sergamumo sumažinimas yra pačių žmonių rankose. Jei žmogus sureguliuotų savo mitybą ir gyvenseną, išsiugdytų atsparumą stresui, rizika labai stipriai sumažėtų. Gera naujiena yra ta, jog sveikatos srities specialistai teigia, kad net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą.

Yra žinoma, kad širdies ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Dažnai žmogus net nesuvokia, kad jis jau yra pacientas. Tai lėtinės ligos ir pradžioje, kai jos vystosi, žmogus gali nieko nejusti. Simptomai pajuntami, kai liga jau pažengusi arba ji aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus.

Mitybos įtaka širdies sveikatai

Daugybė mokslinių tyrimų rodo didžiulę mitybos faktorių ir natūralių medžiagų reikšmę, palaikant kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir normalią kraujotaką. Tačiau įtarti apie širdies ligų riziką galime pažiūrėję ką žmogus valgo. Potencialių širdies ligų pacientų mityboje paprastai yra vienų medžiagų labai ryškus perteklius, o kitų - stygius.

Svarbiausi mitybos principai

Viena labiausiai paplitusių ligų - aterosklerozė, kuomet kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai, tai reiškia, kad mums labai svarbu gauti oksidacinį poveikį mažinančių medžiagų - antioksidantų. Visi žinome tokius antioksidantus, kaip vitaminai C, E, tačiau ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas.

Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Optimalus kiekis būtų 600 g per dieną, tačiau lietuviai nesuvalgo net 300 g. Tai reiškia, kad mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų. Išskirti norėčiau česnaką, kaip kraujagyslėms ir širdžiai itin naudingą daržovę.

Širdies sveikatai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena, jos suvartojame irgi labai nedaug. Dar viena mūsų šalyje būdinga mitybos problema, kad valgoma ženkliai per mažai riebios žuvies.

Maisto papildai širdies sveikatai

Jei mitybos nesigauna sureguliuoti taip, kad būtų užtikrinti širdies-kraujagyslių sistemos poreikiai, naudinga mitybą papildyti teisingai subalansuotais maisto papildais. Peržiūrėjęs kas yra mūsų rinkoje ir ką galima būtų pasiūlyti žmogui, kuris nori palaikyti normalią savo širdies funkciją ir būti sveikas kuo ilgiau, aš galėčiau išskirti vieną tikrai optimaliai subalansuotą papildą širdžiai - Cardioace.

Šiame preparate faktiškai yra sudėta visa Viduržemio jūros dietos nauda, tad nereikia pirkti ir vartoti keleto skirtingų produktų, užtenka vieno, gerai subalansuoto ir moksliniais duomenimis pagrįsto Cardioace komplekso.

Svarbu: Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Viduržemio jūros dieta - puikus pasirinkimas širdies sveikatai

Na, šiais laikais daugelio produktų galima nusipirkti ištisus metus, tad teoriškai tokia mityba galima. Tačiau kaip rodo praktika, didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip nesimaitina, nes tai būtų ne tik labai brangu, bet ir reikalautų daug laiko ir pastangų.

ADHERENCE TO MEDITERRANEAN IS THE MOST IMPORTANT PROTECTOR AGAINST THE DEVELOPMENT OF FATAL AND NON-FATAL CARDIOVASCULAR EVENT: 10-YEAR FOLLOW-UP (2002-12) OF THE ATTICA STUDY. Ekavi N. Georgousopoulou; Christos Pitsavos; Demosthenes Panagiotakos; Christine Chrysohoou; Ioannis Skoumas; Michail Chatzigeorgiou; Christodoulos I Stefanadis. J Am Coll Cardiol. 2015;65(10_S):.