Koldūnai ir virtiniai - patiekalai, mėgstami daugelio. Tačiau turbūt visi sutiks - koldūnų paruošimas yra nemažai darbo ir įgūdžių reikalaujantis procesas. Visi, kurie nemėgsta stoviniuoti virtuvėje, koldūnų dairosi parduotuvių šaldikliuose. Jų pasirinkimas dabar toks, kad įtinka net patiems išrankiausiems. Šiandien pasidalinsime patarimais, kaip paruošti itin skanius šaldytus koldūnus - galbūt kai kam tai nebus nauja, tačiau tie, kurie išbando šį patarimą, vėliau koldūnus ruošia tiktai taip.

Šaldytus koldūnus daugelis paprastai išverda, kaip nurodyta instrukcijoje. Tačiau ar bandėte juos iškepti? Paruošti keptus koldūnus galima dviem būdais. Pirmasis - juos šiek tiek apvirti, antrasis - kepti be jokio apvirimo.

Kepti Apvirti Koldūnai

Kokie šaldyti koldūnai geriausiai tinka kepti? Pirmiausia - mažesni. Skanesni bus ir tie, kurių tešlos lakštas plonesnis. Turbūt jau išbandėte daugybę koldūnų, tad žinosite, kuriuos rinktis. Taip pat reikės druskos, mažo svogūno, lauro lapo, augalinio aliejaus.

Užkaiskite puodą, užvirkite litrą vandens, berkite druskos, dėkite lauro lapelį, svogūną ir sumeskite koldūnus. Kai tik koldūnai iškils į paviršių, išgriebkite kiaurasamčiu ar nukoškite, nukratykite vandens perteklių ir suberkite į keptuvę su aliejumi. Aliejus neturėtų būti labai karštas, kad reaguodamas su vandeniu neaptaškytų. Kepkite koldūnus vartydami, kol gražiai apskrus.

Kepti Koldūnai (Be Virimo)

Kepdami koldūnus, ką tik ištrauktus iš šaldiklio, sunaudosite mažiau indų ir šiek tiek laiko. Bet tai - ne vieninteliai privalumai. Taip ruošiant tešla sugeria mažiau aliejaus ir būna traškesnė. Visi apsilaižys pirštelius! Tiesiai į karštą keptuvę suberkite šaldytus koldūnus, įpilkite aliejaus, šiek tiek pasūdykite.

Bulvių Virtinukai: Tradicijos ir Modernumas

Bulvių virtinukai - tai patiekalas, giliai įsišaknijęs ne tik Lietuvos, bet ir daugelio Vidurio bei Rytų Europos šalių kulinarinėje tradicijoje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprastas, jo gaminimas reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių, o variacijų gausa leidžia kaskart atrasti naujų skonių.

Pagrindiniai Ingredientai ir Jų Įtaka

Klasikinių bulvių virtinukų pagrindą sudaro vos keli komponentai, tačiau kiekvienas jų atlieka svarbų vaidmenį ir lemia galutinę tekstūrą bei skonį.

Bulvės: Patiekalo Siela

Neabejotinai svarbiausias ingredientas yra bulvės. Tačiau ne visos bulvės vienodai tinka virtinukams. Geriausiam rezultatui pasiekti reikalingos krakmolingos bulvės. Tokios bulvės verdamos tampa birios, sausesnės, o tai leidžia naudoti mažiau miltų, todėl virtinukai būna minkštesni ir puresni. Lietuvoje populiarios veislės kaip 'Vineta', 'Laura' ar senesnės, labiau miltingos veislės, puikiai tinka. Jaunos bulvės, turinčios daug vandens ir mažai krakmolo, virtinukams tinka prasčiau - tešla gali tapti pernelyg lipni, reikalaujanti daug miltų, o galutinis produktas - kietas ir "guminis".

Bulves galima ruošti keliais būdais: virti su lupenomis arba be jų, arba kepti orkaitėje. Virimas su lupenomis padeda išsaugoti daugiau krakmolo ir sumažinti vandens kiekį bulvėse. Kepimas orkaitėje yra dar efektyvesnis būdas gauti sausą bulvių masę, nes karštas oras išgarina drėgmę. Išvirusias ar iškepusias bulves būtina gerai atvėsinti prieš trinant ar malant. Karštos bulvės išskiria daugiau garų ir tampa lipnesnės.

Miltai

Dažniausiai naudojami kvietiniai miltai, geriausiai tinka 405D arba 550D tipo. Pagrindinė taisyklė - miltų dėti kuo mažiau, tik tiek, kad tešla neliptų prie rankų ir būtų įmanoma formuoti virtinukus. Per didelis miltų kiekis lemia kietus, sunkius virtinukus. Patyrę virėjai dažnai sako, kad miltų kiekis priklauso nuo bulvių krakmolingumo ir drėgnumo - tai kintamas dydis, kurį reikia pajusti.

Kartais į tešlą papildomai dedama šaukštas ar kelibulvių krakmolo. Krakmolas padeda surišti tešlą, suteikia jai šiek tiek elastingumo ir leidžia naudoti dar mažiau miltų, taip išsaugant bulvių skonį ir purumą.

Kiaušiniai: Rišamoji Medžiaga (arba Ne)

Kiaušinis veikia kaip rišamoji medžiaga, padedanti tešlai išlaikyti formą verdant. Tačiau jo naudojimas yra diskusijų objektas. Kai kurie tradiciniai receptai kiaušinio nenaudoja, teigdami, kad jis kietina virtinukus. Kiti mano, kad vienas mažas kiaušinis ar tik trynys pagerina tešlos struktūrą ir skonį. Jei bulvės pakankamai krakmolingos ir sausos, galima apsieiti ir be kiaušinio. Jei tešla atrodo biri, kiaušinis gali padėti ją "suklijuoti". Svarbu kiaušinį gerai įmaišyti į bulvių masę prieš dedant miltus.

Druska ir Prieskoniai

Druska yra būtina skoniui subalansuoti. Jos dedama tiek į bulvių masę, tiek į vandenį, kuriame virtinukai verda. Papildomai į tešlą galima įberti maltų juodųjų pipirų, muskato riešuto ar kitų mėgstamų prieskonių, nors tradiciškai apsiribojama druska.

Tradicinis Gaminimo Procesas: Žingsnis po Žingsnio

Nors egzistuoja įvairių niuansų, klasikinis bulvių virtinukų gaminimo procesas yra gana nuoseklus:

1. Bulvių paruošimas: Bulvės išverdamos (geriausia su lupenomis) arba iškepamos orkaitėje iki visiškai suminkštėja.
2. Atvėsinimas ir trynimas: Išvirusios bulvės nusunkiamos, šiek tiek pravėsinamos (bet ne visiškai atšaldomos, nes šaltas bulves sunkiau trinti vientisai), nulupamos (jei virtos su lupenomis) ir kruopščiai sutrinamos iki vientisos masės be gumulėlių.
3. Tešlos maišymas: Į bulvių masę įmušamas kiaušinis (jei naudojama), beriama druska, prieskoniai. Viskas lengvai permaišoma. Tuomet palaipsniui, per kelis kartus, beriami miltai (ir krakmolas, jei naudojama). Tešla minkoma greitai ir lengvai, tik tol, kol ingredientai susijungia ir tešla tampa vientisa, elastinga, bet vis dar minkšta ir šiek tiek lipnoka.
4. Formavimas: Nuo tešlos gabalo atsignybiama dalis, ant miltuoto paviršiaus iškočiojama maždaug piršto storio virvelė. Ji supjaustoma norimo dydžio gabalėliais (apie 1,5-2 cm ilgio). Kiekvienam gabalėliui galima suteikti specifinę formą: palikti pailgus, suformuoti rutuliukus arba įspausti šakute griovelius (tai padeda geriau "sugauti" padažą) ar nykščiu duobutę (tradicinis variantas "virtinukai su duobute").
5. Virimas: Dideliame puode užverdama daug pasūdyto vandens. Virtinukai atsargiai dedami į verdantį vandenį. Svarbu neperkrauti puodo, kad virtinukai turėtų vietos laisvai plaukioti ir vanduo nenustotų virti. Kai virtinukai iškyla į paviršių, jie verdamai dar maždaug 2-4 minutes (priklausomai nuo dydžio), kol tampa minkšti.
6. Nukošimas ir Patiekimas: Išvirę virtinukai išgriebiami kiaurasamčiu, kad nuvarvėtų vanduo. Patiekiami nedelsiant.

Tradiciniai Patiekimo Būdai: Paprastumas ir Sotumas

Lietuviškoje virtuvėje bulvių virtinukai tradiciškai patiekiami su paprastais, bet sočiais pagardais, kurie pabrėžia bulvių skonį:

• Spirgučių ir svogūnų padažas: Smulkiai pjaustyta rūkyta šoninė pakepinama su svogūnais, kol tampa traški. Šis riebus ir aromatingas padažas yra bene populiariausias pasirinkimas.
• Sviesto ir grietinės padažas: Tiesiog tirpintas sviestas, dažnai sumaišytas su grietine arba patiekiamas atskirai. Kartais grietinė pagardinama krapais.
• "Virtinukai su duobute": Ši specifinė forma, kai į kiekvieną virtinuką įspaudžiama duobutė, tradiciškai patiekiama su tirpintu sviestu ir grietine - duobutė puikiai "surenka" padažą.

Nors rečiau, kartais tradiciniai virtinukai gali būti patiekiami ir su grybų padažu, ypač baravykų sezono metu.

Modernios Interpretacijos ir Pasaulio Skonių Įtaka

Šiuolaikinė virtuvė neaplenkė ir bulvių virtinukų. Įkvėpimo semiamasi tiek iš kitų šalių virtuvių, tiek iš noro eksperimentuoti su skoniais, spalvomis ir tekstūromis.

Itališkųjų Gnocchi šešėlyje ir sintezėje

Itališki bulviniai virtinukai, vadinami gnocchi (tariama "njoki"), yra artimiausi lietuviškų virtinukų giminaičiai. Nors pagrindiniai ingredientai panašūs, gnocchi dažnai būna mažesni, lengvesnės tekstūros, o jų forma su grioveliais (padarytais specialia lentele ar šakute) yra beveik privaloma. Būtent itališkų gnocchi populiarumas paskatino ir lietuviškų virtinukų receptų įvairovę.

Dabar neretai lietuviški virtinukai patiekiami su padažais, būdingesniais Italijai:

• Pesto padažas: Klasikinis bazilikų pesto arba kitų žolelių variantai.
• Sūrio padažai: Kreminiai padažai su įvairiais sūriais - nuo švelnaus rikotos ar mocarelos iki intensyvaus gorgoncolos (pelėsinio sūrio) ar parmezano.
• Pomidorų padažai: Lengvi ar sodrūs, su daržovėmis, mėsa ar jūros gėrybėmis (kaip minėta paieškos rezultatuose - su kalmarais).
• Kreminiai daržovių padažai: Švelnūs padažai, gaminami iš trintų daržovių (pvz., moliūgų, cukinijų) ir grietinėlės.

Spalvoti ir Paskaninti Virtinukai

Norint suteikti virtinukams ne tik naujų skonių, bet ir spalvų, į tešlą įmaišoma papildomų ingredientų:

• Su burokėliais: Virti ir sutrinti burokėliai suteikia intensyvią rožinę ar violetinę spalvą ir saldoką poskonį.
• Su špinatais: Trinti špinatai nudažo virtinukus žaliai ir suteikia švelnų skonį.
• Su moliūgais ar morkomis: Trinta moliūgų ar morkų tyrė suteikia oranžinę spalvą ir saldumo.
• Su žolelėmis ar sūriu: Į tešlą galima įmaišyti smulkintų krapų, petražolių, čiobrelių ar tarkuoto kietojo sūrio (pvz., parmezano).

Kepti Virtinukai: Nauja Tekstūra

Populiarėja tendencija išvirtus virtinukus papildomai apkepti keptuvėje su trupučiu sviesto ar aliejaus, kol jų paviršius tampa auksinis ir traškus. Tai suteikia malonų tekstūrų kontrastą - traški išorė ir minkštas vidus. Kepti virtinukai puikiai dera su įvairiais padažais arba tiesiog su žolelėmis ir tarkuotu sūriu.

Kiti Patiekimo Būdai

Virtinukai tampa ne tik pagrindiniu patiekalu, bet ir garnyru prie mėsos ar žuvies. Paieškos rezultatuose minimas variantas su citrinine vištiena rodo, kad virtinukai gali būti integruojami į sudėtingesnius vienos keptuvės patiekalus ("one-pan meals"), kur jie kepa kartu su kitais ingredientais ir padažu.

Technikos ir Patarimai Tobuliems Virtinukams

Norint pasiekti idealią virtinukų tekstūrą - minkštą, purią, bet išlaikančią formą - verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:

• Sausa bulvių masė: Kaip minėta, rinkitės krakmolingas bulves ir stenkitės, kad verdant jos prisigertų kuo mažiau vandens (virkite su lupenomis, garuose arba kepkite orkaitėje). Gerai nugarinkite ir pravėsinkite prieš trinant.
• Minimalus miltų kiekis: Miltų berkite tik tiek, kiek būtina, kad tešla neliptų prie rankų. Pradėkite nuo mažesnio kiekio ir pridėkite pagal poreikį.
• Greitas minkymas: Neminkykite tešlos per ilgai. Kai tik ingredientai susijungia į vientisą masę, nustokite minkyti. Per ilgas minkymas aktyvuoja glitimą kvietiniuose miltuose, todėl virtinukai tampa kieti.
• Formavimas ant miltuoto paviršiaus: Kad tešla neliptų, stalviršį pabarstykite miltais, bet nepersistenkite, kad virtinukai neprisigertų per daug miltų.
• Virimas dideliame kiekyje vandens: Vandens puode turi būti daug, kad įmetus virtinukus, jo temperatūra smarkiai nenukristų ir jie nesuliptų. Vanduo turi lengvai kunkuliuoti.
• Nepervirkite: Iškilus į paviršių, virtinukams pakanka pavirti vos kelias minutes. Per ilgai verdami jie gali tapti pernelyg minkšti ar net suirti. Geriausia paragauti vieną virtinuką, kad įsitikintumėte, ar jis išviręs.
• Šaldymas: Jei pagaminote per daug virtinukų, juos galima užšaldyti. Geriausia tai daryti prieš verdant: suformuotus virtinukus išdėliokite ant miltais pabarstytos lentelės ar padėklo vienu sluoksniu, kad nesiliestų, ir dėkite į šaldiklį. Kai sušals, suberkite į maišelį ar dėžutę. Šaldytus virtinukus virkite neatšildytus, įmesdami tiesiai į verdantį vandenį (virimo laikas bus šiek tiek ilgesnis).

Mitybinė Vertė ir Dietinės Adaptacijos

Bulvių virtinukai yra ganakaloringas patiekalas, ypač patiekiami su riebiais padažais (spirgučiais, sviestu, grietine, sūrio padažais). Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis juose - angliavandeniai iš bulvių ir miltų. Priklausomai nuo ingredientų (pvz., kiaušinio buvimo) ir padažo, juose gali būti baltymų ir riebalų.

Norintiems lengvesnio varianto, reikėtų rinktis neriebius padažus (pvz., pomidorų, daržovių sultinio pagrindu, su žolelėmis) ir kontroliuoti porcijos dydį.

Bekvapiai (Gluten-free) variantai:

Žmonėms, netoleruojantiems glitimo, kvietinius miltus galima keisti bekvapiais miltų mišiniais, ryžių, kukurūzų ar grikių miltais. Tačiau tokiu atveju tešlos konsistencija ir virtinukų tekstūra gali skirtis, gali prireikti papildomų rišamųjų medžiagų (pvz., ksantano dervos).

Vegetariški ir veganiški variantai:

Patys virtinukai dažnai yra vegetariški (jei be mėsos įdaro, kuris jiems nėra būdingas). Gaminant be kiaušinio, jie tinka ir veganams. Svarbiausia pasirinkti tinkamą padažą - vengti mėsos, sviesto, grietinės, sūrio, o rinktis augalinius aliejus, daržovių padažus, augalinę grietinėlę ar pesto be sūrio.

Kultūrinė Reikšmė ir Kontekstas

Lietuvoje bulvė yra neatsiejama nacionalinės virtuvės dalis, dažnai vadinama antrąja duona. Todėl nenuostabu, kad patiekalai iš bulvių, įskaitant virtinukus, užima svarbią vietą. Tai tipiškas "comfort food" - jaukus, sotus, primenantis namus ir vaikystę maistas. Dažnai gaminamas šeimos rate, ypač savaitgaliais ar šaltuoju metų laiku.

Nors bulviniai virtinukai nėra išskirtinai šventinis patiekalas kaip, pavyzdžiui, Kūčių valgiai, jie tikrai gali papuošti ir nekasdienį stalą, ypač jei patiekiami su įdomesniu padažu ar yra pagaminti su spalvotais priedais.

Dažniausiai Pasitaikančios Problemos ir Jų Sprendimai

• Virtinukai per kieti ("guminiai"): Tikėtina priežastis - per daug miltų arba per ilgas tešlos minkymas. Kitą kartą naudokite mažiau miltų ir minkykite tešlą kuo trumpiau. Taip pat įsitikinkite, kad naudojate pakankamai krakmolingas bulves.
• Virtinukai per minkšti, byra verdant: Gali būti, kad bulvės buvo per daug vandeningos arba įdėta per mažai miltų/kiaušinio. Pabandykite kitą kartą bulves kepti, o ne virti, arba įdėti šiek tiek daugiau miltų ar krakmolo. Kiaušinio trynys taip pat gali padėti surišti tešlą. Taip pat įsitikinkite, kad vanduo pakankamai sūdytas ir stipriai verda.
• Virtinukai prilipo prie puodo dugno: Per mažas vandens kiekis arba nepakankamai stiprus virimas. Naudokite didelį puodą su daug vandens ir palaikykite pastovų virimą.
• Nevienoda tekstūra (gumuliukai tešloje): Bulvės buvo nepakankamai gerai sutrintos. Stenkitės sutrinti bulves kuo kruopščiau, kol masė taps visiškai vientisa.

Pažengusiems: Technikos ir Skonių Deriniai

Įvaldžius pagrindus, galima eksperimentuoti toliau:

• Keptos bulvės: Kaip minėta, orkaitėje keptos bulvės suteikia sausesnę masę, leidžiančią pagaminti itin lengvus virtinukus. Kepkite bulves su lupenomis, kol suminkštės, tada perpjaukite perpus ir išskobkite minkštimą.
• Rikotos sūris tešloje: Nedidelis kiekis rikotos sūrio, įmaišytas į tešlą kartu su bulvėmis, suteikia papildomo purumo ir švelnumo (panašiai kaip itališkuose gnocchi di ricotta).
• Įdaryti virtinukai: Nors tradiciškai bulviniai virtinukai nėra įdaromi (skirtingai nei cepelinai ar koldūnai), galima pabandyti į nedidelį tešlos paplotėlį įdėti gabalėlį mocarelos, fetos (kaip minėta paieškoje) ar kitokio įdaro ir suformuoti rutuliuką.
• Sudėtingesni padažai: Eksperimentuokite su padažais - rudojo sviesto su šalavijais, grybų ir triufelių aliejaus, lėtai troškintos mėsos ragu, jūros gėrybių ir šafrano.
• Žolelės ir prieskoniai tešloje: Įmaišykite į tešlą ne tik druskos ir pipirų, bet ir smulkintų šviežių ar džiovintų žolelių (rozmarino, čiobrelio, raudonėlio), tarkuotos citrinos žievelės ar aštresnių prieskonių.

Bulvių virtinukai, nepaisant savo paprastumo, yra be galo universalus patiekalas. Nuo tradicinių, sočių variantų su spirgučiais iki lengvų, modernių interpretacijų su pesto ar daržovėmis - jie siūlo platų skonių ir tekstūrų spektrą.

Šaltanosiai - Virtinukai su Mėlynėmis

Miškuose ima mėlynuoti - metas virti šaltanosius. Jurga gamina virtinius iš plikytos tešlos, kurios pagrindas - miltai, verdantis vanduo, aliejus ir žiupsnis druskos. Naudojant šaldytas mėlynes, ji pataria įberti šiek tiek krakmolo - tai padės išlaikyti įdarą vientisą ir neleis virtiniui suplyšti. Svarbiausias momentas - nepervirti.

„Jei virtinis paviršiuje pradeda plėšti, uogos ima bėgti - tai ženklas, kad laikas baigti virti.“Močiutė visada juos patiekdavo su grietine ir cukrumi - ir aš taip mėgstu iki šiol“, - sako tinklaraštininkė.

Reikės:

• 3 stiklinės miltų
• 1 stiklinė verdančio vandens
• 5 v. š. aliejaus
• Žiupsnelio druskos

Įdarui:

• 1 litras mėlynių
• Keli v. š. cukraus (pagal skonį)
• 1 v. š. krakmolo (naudojant šaldytas uogas)

Varškės Virtinukai

Šiems virtinukams paruošti reikės vos keleto produktų, o miltų kiekį galite matuoti taip pat pagal save, nelygu varškės drėgnumas. Tik neįdėkite per daug miltų, kad virtinukai nebūtų per kieti. Skanaus!

Tradiciniai varškės virtinukai

Reikės (2 porcijoms):

• 200 g varškės (naudojau 18 proc. riebumo)
• 1 kiaušinio
• 100-120 g miltų
• 1,5 valg. š. cukraus
• 0,20 arb. š. druskos

Gaminimas

1. Į vieną indą sudedame varškę, cukrų, druską, įmušame kiaušinį. Masę sutriname šakute.
2. Pamažu įmaišome miltus, kai masė pradeda sunkiai maišytis - minkome rankomis. Man užteko lygiai 150 g miltų, bet jei jūsų varškė skystesnė ir tešla vis dar limpa prie rankų, tuomet įminkykite daugiau miltų. Tešla neturėtų labai kibti prie rankų, turi išlikti minkšta ir elastinga.
3. Kai paruošite tešlą, stalą pabarstykite miltais ir padalinę tešlą į keletą dalių susukite virveles, jas truputį prispauskite prie stalo ir supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Supjaustytus gabalėlius dėkite ant miltais pabarstytos lėkštės ar pjaustymo lentelės.
4. Puode užverdame vandenį, pamažu sudedame visus tešlos gabalėlius, verdame ant stipresnės vidutinės ugnies, vis atsargiai pamaišome ir pajudiname puodą, kad virtinukai nesuliptų. Verdame, kol visi virtinukai iškyla į paviršių.

Kiaušiniai: Kaip Virti Minkštai?

Panardinti duonos skrebutį į auksinį minkštai virto kiaušinio trynį yra vienas maloniausių dalykų, kuriais galite pasilepinti ryte. Trynys toks sodrus ir skystas, apgobtas švelniu baltymu. Trūksta tik skrebučio. Nepamirškime ir kietai virtų kiaušinių šlovės. Jie taip pat yra šviesūs ir auksiniai, ir prie jų geriau tinka sūrokas kumpis, o ne skrebutis. Bet kaip tobulai išvirti kiaušinius ‒ kietus ar minkštus? Kaip virti, kad baltymas sustingtų? Ką daryti, kad aplink trynį nepajuoduotų? Kiaušiniai yra mokslo ir skonio reikalas. Virtuvės profesionalai turi įvairių metodų.

Guminis baltymas

Blogiausias dalykas kietai virtame kiaušinyje yra guminis baltymas. „To galima išvengti labai paprastai: pradėkite virimo procesą šaltame vandenyje. Jei kiaušinius dedate į šaltą vandenį, sumažėja temperatūrų skirtumas tarp kiaušinio vidaus ir išorės“, - teigia „Food Lab on Serious Eats“. Taigi, galime išlaikyti kiaušinio baltymą šilkinį. Atvirkščiai, jei norite minkštai virtų kiaušinių, juos reikia merkti į verdantį vandenį, taip gaunamas švelnesnis, rafinuotas rezultatas - baltymas švelniai apgaubia trynį.

Lengvas kiaušinių lupimas

Virėja ir rašytoja Gizzi Erskine teigia, kad vandens sūdymas yra gyvybiškai svarbus. „Atminkite, kad kiaušiniai yra poringi ir juos reikia virti sūriame vandenyje. Keturių minučių 30 sekundžių pakanka išvirti minkštą kiaušinį. Nardinkite kiaušinius į karštą ir burbuliuojantį vandenį, jokiu būdu ne į kunkuliuojantį, tada juos išvirsite tobulai“, - sakė ji.

Nevirkite kiaušinių tiesiai iš šaldytuvo

Gizzi Erskine pabrėžė, kad ji niekada neverda kiaušinių tiesiai iš šaldytuvo. Ji aiškina: „Kiaušiniai, paimti tiesiai iš šaldytuvo, dažnai įtrūksta, kai dedami į verdantį vandenį, todėl aš juos būtinai palaikau kambario temperatūroje“.

Maisto ekspertas Ryan Riley paminėjo svarbų dalyką, norint išvirti minkštus kiaušinius - vanduo turi būti vos verdantis, o ne kunkuliuoti kaip pasiutęs šuo. „Minkštai virtus kiaušinius reikia virti vos burbuliuojančiame vandenyje iki penkių minučių. Šešios minutės tvirtesniam tryniui, septynios - tvirtam, o aštuonios - klasikiniam kietai virtam kiaušiniui“, - sakė Ryan.

Ryan taip pat pabrėžė, kad ir minkštai, ir kietai verdamiems kiaušiniams būtina naudoti kuo mažesnį puodą. „Tai padeda tolygiau paskirstyti šilumą“, - sakė jis.

---