Šimtalapis - tai totorių virtuvės karalius, nors Zita Milkamanovič teigia, kad totoriški koldūnai jam nenusileidžia. Totorių kulinarinė tradicija ilgus šimtmečius buvo žodinė - perduodama iš kartos į kartą, mokant vaikus, anūkus, kaip ruošiamas vienas ar kitas patiekalas.

Kviečiame išmėginti pagal kepsninės karalienės šimtalapio receptą.

Šimtalapis: tradicijos ir istorija

Keturiasdešimt Totorių kaime gyvenanti Zita Milkamanovič ne tik puoselėja totoriškų patiekalų tradicijas, bet ir dalijasi jomis su visa Lietuva. Zita pasakoja, kad šimtalapį gamino jau jos močiutė, o kepinys - toks išskirtinis, kad jį žino tik Lietuvos totoriai. Įdomu tai, kad pavadinimas „šimtalapis“ šiam pyragui prigijo visai neseniai - sovietmečiu.

Anksčiau šimtalapiai buvo gaminami tik su aguonomis - apie įdarus su varške, slyvomis ar obuoliais niekas net nesvarstydavo. Tikras šimtalapis būdavo kepamas iš pačių kokybiškiausių produktų: naminio sviesto, šviežių kiaušinių, pieno. Šimtalapio kepimas nėra paprastas - tam reikia praktikos, kantrybės ir netgi šventinės nuotaikos. Svarbiausias žingsnis - tešlos tampymas. Ji turi būti tokia plona, kad matytųsi pirštai ir net nagai. Šimtalapio išskirtinumas ne tik skonyje. Jis - bendrystės simbolis, pyragas, kuriuo dalijamasi per svarbiausias progas.

Šimtalapio receptas

Tešlai reikės:

• apie 400 g miltų
• 14 g sausų arba 25 g šviežių mielių
• 140 ml pieno
• 2 kiaušinių
• 1 a. š. cukraus

Įdarui reikės:

• apie 300 g sviesto
• 1 stiklinės cukraus
• pusės stiklinės aguonų (nuplikykite ir sutrinkite)
• 1 saujos spanguolių (nuplikykite)

Gaminimo eiga:

1. Iš pradžių mieles sumaišykite su cukrumi ir supilkite į šiltą pieną.
2. Miltus persijokite į dubenį, dėkite suplaktus kiaušinius ir pieną su mielėmis, suminkykite tešlą.
3. Tešlą minkykite maždaug pusvalandį. Tuomet padalinkite ją į 5 dalis, suvoliokite rutuliukais (man vienas išėjo maždaug 130 g), aptepkite aliejumi ir palikite šiltai, kad pakiltų.
4. Rutuliukus iškočiokite ir ištampykite, kol tešla taps permatoma.
5. Ištampytą tešlą klokite ant miltuoto stalo, visą plotą ištepkite sviestu ir pabarstykite cukrumi.
6. Taip paruoškite visus 5 lakštus, dėdami vieną ant kito ir pertepdami sviestu, apibarstydami cukrumi.
7. Ant paskutinio lakšto taip pat tepkite sviesto, berkite cukrų, aguonas ir spanguoles, viską susukite į volelį.
8. Šimtalapį dėkite į kepimo popieriumi išklotą apvalią skardą, suformuodami apskritimą, į vidurį įdėkite nedidelį apvalų indelį, kuris padės išlaikyti formą.
9. Visą aptepkite sviestu.
10. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

Šimtalapis su mėsa ir moliūgais

Šiais laikais kanoniniu daugelis laiko saldų šimtalapį su aguonų įdaru, paskanintą razinomis, apibarstytą cukraus pudra, kartais skanaujama ir šimtapalio su saldžiu varškės įdaru. Tačiau lygiai iš tos pačios tešlos jau nuo senų laikų kepamas ir nesaldus pyragas, ypač populiarus su mėsa ir moliūgais. Beje, pastaroji daržovė totorių virtuvėje itin populiari.

„Panašu, kad pirmiausiai ir pradėtas kepti nesaldus šimtalapis, pamenu, ir mūsų namuose jis mėgtas. O jau saldusis variantas yra išvedinys, atsiradęs vėliau“, - teigia VU mokslininkė dr. G.Miškinienė.

Tešlos juvelyrika ir įvairiausi įdarai

Totoriams praradus gimtąją kalbą jam suteiktas iš rusėnų kalbos kildinamas vardas „perekačevnik“ (nuo žodžio „kočioti“). Paprastai ši mielinė tešla ištampoma iki nemažo stalo dydžio plonyčio lakšto ir jis šiukštu neturi sutrūkinėti.

Koldūnai, beliašai, čeburekai, džaima, totoriški pyragėliai, o paprasčiau tiesiog kibinai - tai vis tešlos kepiniai, siejami su totorių kulinarine tradicija. Tam, kad būtų išvengta trinties ir nesusipratimų jie dabar įvardijami „totoriškas pyragėlis“, tačiau iš esmės tai tas pats kibinas. Nuo karaimų kibinų jis skiriasi pusmėnulio forma bei, kaip jau nesyk minėta, jis niekada nebus įdaromas kiauliena.

Kiti totorių virtuvės patiekalai

Musulmonai totoriai alkoholio nevartoja, paprastai kasdien jie mėgaujasi arbata ar turkiško stiliaus kava su trupučiu prieskonių - kardamono ir cinamono. Tačiau bene žymiausias, nors ir itin paprastas gėrimas, yra syta - tai tiesiog medumi paskanintas vanduo, kartais dar aromatizuojamas mėtomis. Tokiu gėrimu vaišinama per įvairiausias šeimos šventes: vestuves, laidotuves, vardo suteikimo šventę ir kitas. Pasak dr. G.Miškinienės, pavadinimas „syta“ yra pasiskolintas iš baltarusių kalbos ir reiškia „prisotintas“.

---