Šimtalapis yra tradicinis totoriškas kepinys, dažnai ruošiamas įvairioms tradicinėms šventėms. Išskirtinis dalykas yra tas, kad tik Lietuvoje gyvenę totoriai turėjo dabar jau kultūriniu paveldu laikomą šimtalapį pyragą. LDK laikais Lenkijoje ar Baltarusijoje gyvenę totoriai tokiu pyragu pasidžiaugti negalėjo.

Šimtalapis yra geros nuotaikos užtaisas, jo suvalgius neįmanoma nesišypsoti, sako Aiša Nargėlaitė, kuri senovinio kepinio receptą sužinojo labai netikėtai - užsukusi į vaistinę. Kol šimtalapis pavyko tikrai puikus, A. Nargėlaitė sako jį kepusi bent dvidešimt kartų. Dabar šiuo kepiniu pamalonina ir savo klientus.

Šimtalapio kepimas - nepaliaujamas tobulėjimo procesas, nes kiekvieną kartą pavyksta vis kitaip. Pyragas kepamas krosnyje, kuri iškūrenta tik lapuočių malkomis.

Šimtalapio istorija

Pavadinimui - keliasdešimt metų. Šimtalapis turi ilgą istoriją - Zita atmena, kad jį gamino močiutė ir pasakojo, kad jos močiutė dariusi tą patį.

„Nuo Alytaus rajono kilusi mano močiutė pasakojo, kad būtent Dzūkijos krašte šimtalapis ir buvo paplitęs. Antai Vilniaus krašte ir kitose apylinkėse jo kepti nemokėjo. O šimtalapį gamindavo didžiųjų švenčių proga - vestuvėms, gimtadieniams, ir ypač religinėms šventėms“, - pasakoja Zita Milkamanovič.

Tiesa, šimtalapio vardas šiam kepiniui prilipo gana neseniai - sovietmečiu. Iki tol jis buvo vadinamas tiesiog pyragu - „pyrog“. Tačiau kartą totoriai dalyvavo didžiulėje parodoje, kur kaip tautinė mažuma pristatė tautinį paveldą. Parodos organizatoriams pastebėjus, kad pyragas negali būti vadinamas tiesiog „pyragu“, nnutarta jį pakrikštyti šimtalapiu - nuo perpjovus pyragą atsiveriančio šimto sluoksnių vaizdo. Taip nuo to laiko ir liko - šimtalapis.

Ir su aguonomis, ir su varške. O pyragas išties unikalus - tokio neturi totoriai nuo Kazanės, Krymo pusės. Anuomet Lietuvoje kiekviena šeimininkė, kuri kepė šimtalapius, saugojo savo receptą ir ne visada juo noriai dalindavosi. Zita žino net tokių atvejų, kai moteris receptą nusinešė su savimi į kapus.

„Dabar daug kas moka gaminti šimtalapius - lietuviai ir namuose, ir kepyklėlėse kepa, bet vis tik drįsiu sakyti, kad Alytaus krašto totorių gaminami šimtalapiai yra patys skaniausi ir savo receptūra artimiausi tikrajam kepiniui“, - neabejoja tautiniu paveldu besirūpinanti įmonės „Pas totorius“ vadovė Zita.

Šimtalapio gamyba - išskirtinė, reikalaujanti daug laiko ir pastangų. Anksčiau nebūdavo įpročio užsisakyti šimtalapio pyrago šventėms - nebent kas nors padovanodavo, pavaišindavo ar į kažką iškeisdavo, pavyzdžiui, žasį.

Nors šiandien žinome šimtalapius su aguonomis, razinomis, varške, obuoliais, tradicinis buvo tik su aguonomis. „Atmenu, pusė močiutės daržo buvo užsėta aguonomis. Atėjo policininkai - tai buvo gal prieš 30 metų - ir liepė nuskinti, nes aguonas auginti buvo uždrausta. Močiutė taip ir pasakė pareigūnams: negaliu - iš ko aš šimtalapį gaminsiu!“ - atsiminusi juokiasi pašnekovė.

Šimtalapiams gaminti šeimininkės naudodavo ne tik savo užaugintas aguonas, bet ir naminį sviestą, pieną, kiaušinius. Pasak Zitos, tai neabejotinai yra kokybiškų ir gardžių kepinių paslaptis.

„Vėliau atsirado šimtalapiai su varške, na o su obuolių ar su slyvų įdaras - jau iš naujausių receptų. Aš pati šiandien gaminu šimtalapius su aguonomis arba su varške, kartais dar pagardinu razinomis“, - sako Zita.

Prieš gamybą - svarbus žingsnis

Šiandien šimtalapį bando iškepti nereta šeimininkė ar šeimininkas. „Iš pirmo karto gali nepavykti, tačiau nereikėtų nusiminti. Ir man ne iškart pavyko, nors puikiai žinojau receptūrą, daug kartų buvau stebėjusi patį procesą ir net gaminusi su močiute ar mama. Tačiau vis tiek pirmą kartą gaminant man gavosi bulka. Tiesiog reikalinga praktika ir gera nuotaika. Mielinė šimtalapio tešla yra kepinio paslaptis. Prieš maišydamos tešlą mes, totorės, visada pasimeldžiame ir tik tada pradedame gaminti“, - atskleidžia Zita Milkamanovič.

Taip pat gaminant negali būti jokio skersvėjo, uždaryti visi langai ir privaloma tik gera nuotaika. Jei ūpas prastas, tešla gali neiškilti, o po to, kai reikės tampyti, tešla ims plyšti ir nepavyks.

„Šis momentas - tešlos tampymas - gana sudėtingas. Todėl iš pradžių rekomenduoju gaminti nedidelį pyragą - taip bus lengviau. O tešla turi būti tokia plona, kad galėtumėte matyti savo pirštus ir nagus“, - pataria.

Daugiausia šimtalapių Zita pagamina prieš Kalėdas ir Velykas, vasarą plaukia užsakymai vestuvėms. „Teko dalyvauti vestuvėse, kur buvo labai daug ryškių, gražių įvairaus dydžio desertų, o greta - mano šimtalapis. Po teisybei, palyginus su gražiais, paauksuotais saldumynais jis atrodė lyg vargšas, tačiau pats pirmas dingo nuo stalo“, - šypsosi Zita, besidžiaugianti, kad žmonės žino ir vertina šį pyragą.

Moteris žino ne vieną, kuris, paragavęs šimtalapių, daugiau jokių tortų ir nebeperka.

Aguonomis įdarytas pyragas puikiai išsilaiko savaitę. Šimtalapį su varške reikėtų suvalgyti greičiau.

Jei manote, kad stinga drąsos kepti šiimtalapį, Keturiasdešimties totorių kaime įsikūrusi įmonė „Pas totorius“ rengia edukacijas. Jų metu moko gaminti šimtalapius, taip pat ir kitus totoriškus patiekalus: arbuzniką - pyragą su mėsa ir moliūgais, koldūnus - kaip paruošti mėsą, kad įdaras būtų purus, ir kt.

Šimtalapio receptas

Ingredientai:

Tešlai:

• Apie 400 g miltų
• 14 g sausų arba 25 g šviežių mielių
• 140 ml pieno
• 2 kiaušiniai
• 1 a. š. cukraus

Įdarui:

• Apie 300 g sviesto
• 1 stiklinės cukraus
• Pusės stiklinės aguonų (nuplikykite ir sutrinkite)
• 1 saujos spanguolių (nuplikykite)

Gaminimo eiga:

1. Iš pradžių mieles sumaišykite su cukrumi ir supilkite į šiltą pieną.
2. Miltus persijokite į dubenį, dėkite suplaktus kiaušinius ir pieną su mielėmis, suminkykite tešlą. Tešlą minkykite maždaug pusvalandį.
3. Tuomet padalinkite ją į 5 dalis, suvoliokite rutuliukais (man vienas išėjo maždaug 130 g), aptepkite aliejumi ir palikite šiltai, kad pakiltų.
4. Rutuliukus iškočiokite ir ištampykite, kol tešla taps permatoma.
5. Ištampytą tešlą klokite ant miltuoto stalo, visą plotą ištepkite sviestu ir pabarstykite cukrumi. Taip paruoškite visus 5 lakštus, dėdami vieną ant kito ir pertepdami sviestu, apibarstydami cukrumi.
6. Ant paskutinio lakšto taip pat tepkite sviesto, berkite cukrų, aguonas ir spanguoles, viską susukite į volelį.
7. Šimtalapį dėkite į kepimo popieriumi išklotą apvalią skardą, suformuodami apskritimą, į vidurį įdėkite nedidelį apvalų indelį, kuris padės išlaikyti formą. Visą aptepkite sviestu.
8. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

---