Nors šiandieninėje vartotojiškoje kultūroje retas kuris beneša meistrams taisyti daiktus ir renkasi nusipirkti naują, vis dėlto yra dalykų, kuriuos taisyti ir atnaujinti verta. Tai gali būti mums svarbių žmonių padovanoti arba pačių įsigyti ir mielus laikus menantys daiktai, taip pat iš tėvų ar senelių, prosenelių paveldėtos vertybės.
Židinys ar krosnis taip pat gali būti paveldima vertybė. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios būklės namas ir pats židinys ar krosnis. Būna atvejų, kai nei į vieno, nei į kito restauravimą investuoti nebeverta, tačiau ką pasirinkti, jei vis dėlto yra galimybė grąžinti buvusią išvaizdą ir dvasią? Šis sprendimas priklausys nuo to, kam mes patys teikiame prioritetus, finansinių pajėgumų ir ar turime kantrybės.
Židinio ar krosnies restauravimas
Židinio ar krosnies restauravimas apima tiek jų išorės, tiek vidaus atnaujinimą. Aišku, gali būti, kad per laiką buvo pažeista tik židinio ar krosnies apdaila. Tuomet gali pakakti:
- Atšviežinti marmuro, granito ar keramikos paviršių naudojant specialias valymo priemones.
- Nupoliruoti plienines ar geležines židinio ar krosnies dalis.
Ilgiau užtruktų, jei reikėtų atkurti nutrupėjusias marmuro ar plytelių dalis, dar šiek tiek, jei šios plytelės - ypatingų raštų ir spalvų. Turint pavyzdį, tai nesudėtinga padaryti. Rimtesni iššūkiai lauktų, jei tektų atnaujinti židinio ar krosnies vidų.
Vis dėlto, jei yra nors menkiausių abejonių, kad dėl pažeidimų jie gali būti nesaugūs, teks sutvirtinti ar permūryti konstrukcijas taip, jog atitiktų saugumo reikalavimus. Be abejonės, būtina patikrinti ir kamino būklę - pasikvietus specialistus įvertinti jo kokybę ir, jeigu reikia, atnaujinti kamino konstrukciją.
Taigi, norint atnaujinti židinį ar krosnelę teks apsišarvuoti kantrybe. Kur kas greičiau ir patogiau būtų nusipirkti naują židinį ar krosnelę, kita vertus, jei išsaugosite senuosius - jie bus unikalūs ir vieninteliai tokie.
Šventinės tradicijos ir kūčiukai
Pagal senuosius papročius kūčiukai (dar kitaip vadinami šližikai, kalėdukai, prėskučiai) yra kepami Šv. Kūčių dieną. Anksčiau tai buvo sudėtingiau suplanuoti, nes dažnam tai būdavo darbo diena. Tačiau įtraukus ją į šventinių dienų sąrašą, turime galimybę daugiau laiko skirti namiškiais ir visoms su Šv. Kūčiomis susijusioms tradicijoms, tarp jų - eglutę puošti Šv. Kalėdų išvakarėse.
Kūčiūkus, apeigiškiausią šventinio stalo patiekalą, išsikepti labai paprasta. Pagrindiniai ingridientai be kurių neužmaišysite kūčiukų tešlos yra vanduo, miltai, cukrus, aliejus, sausos mielės ir, žinoma, aguonos. Nepaisant to, kiekvienos šeimininkės kūčiukai būna vis kitokie, priklauso nuo produktų proporcijų ir proceso. Vis dėlto yra keletas svarbiausių dalykų, kurių negalime pamiršti. Pirma, mielėms kildinti naudojame tik kūno temperatūros vandenį, nes karštesnis jas nužudo.
Aukščiau išvardinome tradicinius kūčiukų ingridientus, jie būdingesni pasninko laikotarpiui, tačiau šeimininkės gali ir eksperimentuoti. Pagardinti kūčiukus galime vietoj aliejaus naudodami svietą, taip pat įmušti kiaušinį, įdėti šaukštą grietinės ar įpilti pieno (tokie kūčiukai sotesni) ar įberti cinamono, kardamono prieskonių.
Tokios paprastos sudėties ir taip lengvai paruošiami kūčiukai iš tiesų atlieka itin reikšmingą funkciją, nes Šv. Kūčių vakarą jie sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Neatsitiktinai šį vakarą, prisimindami mirusiuosius artimuosius, padedame ant stalo lėkštes vėlėms, o nakčiai maisto nuo stalo nenurenkame. Sakralines kūčiukų galias dar labiau sustiprina aguonų pienas, kuris taip pat savo simbolika glaudžiai siejasi su anapusiniu pasauliu. Nepamirškime savo tradicijų.
Židiniai, krosnelės ir krosnys: šiluma ir jaukumas
Artėjant šventėms - tiek Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, mumyse, suaugusiuose, neretai nubunda vidinis vaikas. Jis pradeda kirbėti dėl daugybės priežasčių - galbūt todėl, kad savo atžaloms ieškome dovanų ar turime progą persirengti Snieguolėmis arba Kalėdų Seneliais, galbūt todėl, kad prisimename save vaikystėje per šventes ir tikėjimą, jog pabuvus geram ir parašius laišką Laplandijon, nors vieną iš norų tikrai Šv. Sunku pasakyti, bet štai analizuojame naujausius krosnelių, židinių ir krosnių modelius, stebime, kaip jos montuojamos - ir, nepatikėsite, visa tai taip primena vaikystę, kaladėles ir lego ar bet kurį kitą žaidimą, kuriame reikėdavo ką nors surinkti iš atskirų detalių.
Mūsų akiratyje - šių metų naujiena.Tai akumuliacinė krosnis iš šamoto arba dar vadinamos šamoto keramikos, kuri itin tinka krosnių apdailai dėl savo atsparumo ugniai. Kitaip nei dauguma akumuliacinių krosnių ši krosnis sveria tik 1000 kg ir yra tikras išsigelbėjimas mažų erdvių šeimininkams. Kita vertus, dėl savo ypatingos sistemos ji išskiria ne ką mažiau šilumos nei jos pirmtakės. Taigi, vyrams, kurie mėgsta meistrauti patys (gamintojai pateikia labai išsamią tekstinę ir vaizdinę instrukciją, kaip susirinkti krosnį pačiam) ir yra taupūs - tai būtų pati geriausia dovana „po Kalėdų eglute“.
Moteris krosnies, krosnelės ar židinio ugnis visada nuteikia romantiškai, bet šioji leis jai realizuoti savo kūrybiškumą, nes šamoto karkasą rekomenduojama apklijuoti keramikinėmis plytelėmis. O jų spalvų ir formų - daugiau nei kalbant apie drabužius. Iš tiesų, jei Kalėdų Senelis po eglutę paliktų šią kitą krosnį, krosnelę ar židinį - apsidžiaugtų visa šeimyna. Šildymasis krosnimi, krosnele ar židiniu yra pats sveikiausias būdas, jis ypač tinkamas sergantiems alergija, padeda esant skausmams.
Dar vienas privalumas, jog ugnis visuomet ramina žmogų, nuteikia jį pozityviai, todėl galite pamiršti barnius šeimoje. Na, o jei jie nutiktų, susitarkite susitikti prie krosnies, krosnelės ar židinio - pamatysite, kaip atlėgs bet kokios nuoskaudos.
Rudenį, kai vėsta orai, žmoguje atsiranda natūralus šilumos ir šviesos poreikis. Tuomet supamės į šiltus rūbus, pledus, degamės žvakes, o tie kurie turi - kuria krosneles arba židinius (jei už lango ne „minusas“, pakanka ir biožidinio skleidžiamo jaukumo). Iš tiesų, galimybė „reguliuoti“ krosnelės ar židinio šilumą, t. y. Nors krosnelę ar židinį rekomenduojama įsirengti dar vasarą, čia galime taikyti posakį „geriau jau vėliau nei niekada“.
Tad, jei galvojate įsigyti židinį ar krosnelę, reikėtų žinoti esminius skirtumus tarp krosnių (akumuliacinio) ir krosnelių (konvekcinio) šildymo. Akumuliaciniu principu veikiančios krosnys paprastai yra didelės, sveriančios iki kelių tonų. Jų didelė masė tolygiai inertiškai iš lėto įkaista, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą ir paskui vėl tolygiai lėtai vėsta. Konvekcinės krosnelės yra mažesnės, sveriančios iki kelių šimtų kilogramų. Jos turi dvigubas korpuso sieneles, tarp kurių karštas įkaitęs oras į erdvę sklinda greitai ir tolygiai, bet greičiau ir atvėsta.
Kadangi karštas oras cirkuliuoja greitai, išorinė konvekcinės krosnelės sienelė yra vėsi, tuo tarpu krosnis dėl savo masės ilgai išlaikydama šilumą būna įkaitusi lyg žarija. Taigi, būtent šaltuoju metu laiku atsiskleidžia visi židinio ir krosnelės privalumai. O ypač žinant, kad mūsų laukia šalčiausia žiema per visą šimtmetį.
Beje, žiemai, jei neturite centralizuoto šildymo, o norite nuolatinės ir pastovios šilumos, tinkamesnė yra krosnis. Arba, renkantis krosnelę ar židinį, atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą. Kuo namų erdvės didesnės, tuo galingesnė turi būti krosnelė ar židinys.
Pasiruošimas šaltajam sezonui
Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per 100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas.
Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia - nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.
Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų - tvarkingas kaminas taupo malkas. Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales.
Židinio durelės atlieka svarbią funkciją - jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus.
Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija.
Ekologiškas požiūris į šildymą
Šitoje mūsų epochoje, kurioje kasdien pramonė smurtauja prieš gamtą negailestingai eikvodama jos išteklius, itin svarbus tampa kiekvieno iš mūsų pasirinkimas gyventi kitaip. Kaip kitaip? Žodžių „ekologiškai“, „draugiškai aplinkai“ (angl. green, eco-friendly) nebepakanka, nes jie dažniausiai asocijuojasi tik su gamtą tausojančiu gyvenimo būdu. O mums norisi pasakyti kur kas daugiau. Tai gyvenimas švariau, harmoningiau, natūraliau visomis prasmėmis. Žinoma, nereikia ir „perspausti“.
Šiuo metu pasaulyje jau galima išgirsti apie radikalus, kurie norėdami išsaugoti gamtą nori sunaikinti visuomenę. Ekologiška gyvensena apima ir atsakingą, protingą vartojimą, t. y. gerai įvertinant, ar tikrai daiktas, kurį aš perku, yra man reikalingas, o jei reikalingas, ar jis nėra žalingas aplinkai.
Atrodytų, jog, kas čia galėtų būti neekologiško kalbant apie židinius ir krosneles. Kaip ir nėra, tačiau ar žinojote, kad yra krosnelių ir židinių, kurios turi specialią švaraus degimo sistemą? Pasirinkdami savo namams tokias krosneles ir židinius, jūs prisidėsite prie to, kad į atmosferą bus išmetamas kur kas mažesnis dujų kiekis, o sunaudojama net 50 procentų mažiau malkų.
Bet šį kartą mums labiau norisi susitelkti į pačios ugnies, t. y. kuro, draugiškumą gamtai ir mums patiems. Mūsų nuomone, negali būti sveikesnės ir malonesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia sausas medis, galiausiai pavirstantis į pelenus ir dūmus. Beje, neretai norėdami, kad malkos greičiau ir efektyviau užsiliepsnotų, naudojame įvairius degiuosius skysčius.
Jeigu tikrai ilgitės švarios ir ekologiškos ugnies siūlytumėme jų atsisakyti ir išbandyti iš natūralių žaliavų (medžio plaušo ir specialaus augalinio aliejaus) pagamintus įdegtukus. Šie įdegtukai dega be dūmų ir be kvapo ir tinka židiniams, krosnelėms, krosnims, laužavietėms, šašlykinėms. Taip pat yra išrasta visiškai nauja priemonė - tai iš medžio, vilnos ir vaško padaryti įdegtukai. Jie visiškai netoksiški, be cheminių priedų ir uždegti nuostabiai kvepia.
Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorite kūrenti malkomis, yra kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, galite rinktis kurui specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą (jis tinka biožidiniams) arba kitus įvairius perdirbtus augalinės kilmės produktus: atliekų briketus, medienos pjuvenų granules ir pan. (būtinai pasidomėkite, ar jūsų krosnelei ar židiniui ši kuro rūšis tinka).
Iš tiesų, ne taip ir svarbu koks bus jūsų pasirinkimas. Svarbiausia, kad jis būtų draugiškas jums pačiam. O žinote, kur paslaptis? Jog tas, kuris tausoja save, tausoja ir gamtą, tai yra tai, iš kur pats yra atėjęs.
Žingsniai link naujos krosnelės ar židinio
Dažniausiai gyvenime būna taip - užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita - ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami.
- Pirmiausia, ką turėtumėte padaryti - įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei.
- Šis etapas - jau malonesnė viso proceso dalis.
- Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą.
- Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu.
- Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą.
- Židinio meistrai pasirūpins, kad pirmą kartą ugnis būtų uždegta jam esant.
- Bet kaip gi ugnis be malkų. Nepergyvenkite, jei esate naujokas ir nieko apie tai neišmanote.
- Atsisveikindamas meistras taip pat supažindins ir paliks visą priešgaisrinę informaciją. Klausykitės įdėmiai ir paskui patys dar kartą kitą perskaitykite. Jeigu kils klausimų ir vėliau drąsiai skambinkite paliktais kontaktais.
Štai tokie 10 žingsnių, kurie, jeigu jų laikysitės, paspartins krosnelės ar židinio pasirinkimo, montavimo procesą.
Krosnių istorija ir dabartis
Šiandien, kai pagalvojame apie šildymą, pirmosios mintys sukasi apie centrinį šildymą, radiatorius ir didelius mokesčius už šilumą. O ar žinote apie kitus šildymo variantus? Vienas jų - šildymasis krosnimi. Šis būdas, beje, vis aktualėjantis ir dabar, buvo itin populiarus iki XX a. vidurio. Vėliau jį pakeitė centralizuota šildymo sistema, kuri pastaruoju tiekia tokią brangią šilumą, jog vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip šildytis autonomiškai.
Teigiama, kad krosnies ištakos slypi akmens amžiuje - tai iš akmenų sukrautos arba į žemę įleistos ugniavietės. Ilgą laiką krosnys būdavo statomos lauke, jose buvo lydomas metalas, kaitinami moliniai indai. Tik gerokai vėliau (apie XIII a.-XIV a. ) iš akmenų, molio, metalo montuojamos krosnys pradėtos įrenginėti gyvenamosiose patalpose. Kuo turtingesnė buvo šeima, tuo prašmatnesnę krosnį turėjo.
Namų puošmena krosnys tapo renesanso, baroko, klasicizmo ir neogotikinio stiliaus laikotarpiu. Jos buvo puošiamos įvairiais dekoratyviniais elementais: skulptūromis, ornamentais, piliastrais, kolonomis. Tiesa, krosnys pagal savo paskirtį yra skirtos ne tik šildyti patalpoms. Jos pagal savo atliekamas funkcijas gali būti skirstomos į dvi pagrindines grupes - buitines ir pramonines. Pastarosiose apdorojami įvairūs gaminiai, medžiagos.