Duona - vienas pagrindinių energijos šaltinių, lietuvių vartojamų nuo seno. Vasario 5 dieną minint Šv. Agotos dieną, bažnyčioje šventinama duona, kuri tikima namus apsaugo nuo nelaimių, taip pat prisimenamos gerosios duonelės savybės. Kokių naudingųjų medžiagų duonoje gausu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis atskleidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Duonos Maistinė Vertė ir Nauda

Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.

Pagrindiniai Duonos Privalumai:

• Gausu angliavandenių: Duonoje yra nemažai baltymų, tačiau pagrindinė joje esanti medžiaga - angliavandeniai. Iš visų duonoje esančių riebalų net 50 proc. yra gerieji (polinesočiosios riebalų rūgštys).
• Maistinių skaidulų nauda: Duonoje esančios maistinės skaidulos, ląsteliena ir hemiceliuliozė, gerina žarnyno veiklą, padeda užkietėjus viduriams. Ląsteliena taip pat padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.
• Mineralinių medžiagų šaltinis: Duonoje yra visų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Per dieną suvalgius tris keturias riekeles duonos, galima gauti beveik visą paros normą fosforo, magnio, kalio, cinko. Duonoje taip pat daug geležies, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ją organizmas blogiau įsisavina nei iš mėsos. Duonoje yra ir 10 proc. kalcio paros normos.
• B grupės vitaminai: Daugiausia duonoje B grupės vitaminų: B1 ir B2. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Nemažai duonoje ir vitamino E, kuris kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Iš duonos gauname 24 proc. vitamino PP paros normos.

Į Ką Atkreipti Dėmesį Renkantis Duoną?

Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės.

Svarbūs Duonos Pasirinkimo Kriterijai:

• Aukščiausios rūšies miltai - ne geriausi: Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas - valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) iš jų pagamintoje duonoje yra du tris kartus mažiau, nei iš rupaus malimo miltų iškeptoje duonoje.
• Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų: Norėdami, kad duona būtų šviesesnė, gamintojai stengiasi kuo geriau nuvalyti grūdą, todėl joje lieka mažiau skaidulų. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra 2 proc., iš antros rūšies miltų - tik 0,4 proc., batonuose iš pirmos rūšies miltų arba forminėje baltoje duonoje - 0,1 proc. Tuo tarpu ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc.
• Linų sėmenyse esantys aliejai kepant virsta transriebalais: Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų. Mat jie turi daug kepimui neatsparių riebalų, kurie kepant duoną aukštoje temperatūroje virsta transriebalais. Pastarieji didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl didėja, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos rizika. Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padidinta diabeto rizika.
• Ruginė ar kvietinė?: Ruginė duona turi mažiau kalorijų negu kvietinė, todėl ją naudingiau valgyti viršsvorio turintiems žmonėms. Ruginėje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų - 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė duona gana rūgšti, todėl nerekomenduojama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimui, chroniniam gastritui, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė.

Namų Gamybos Duona: Kokybė ir Privalumai

Renkantis pramoniniu būdu pagamintą duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ar tešlai kildinti nebuvo naudojami purikliai, dedama mielių. Siekiant kuo geresnių skonio savybių, į pramoniniu būdu iškeptą duoną dažnai dedama gana daug cukraus ir druskos, neretai pridedama linų sėmenų ir klaidingai nurodoma, kad toks produktas ypač sveikas.

Specialistų manymu, sveikatai naudingiausia ir kokybiškiausia - namuose kepta duona. Nuo seno tikrasis duonos raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens, o mielių nededama. Manoma, kad mielės sukelia skrandžio rūgštingumą. Be to, natūraliame rauge labai mažai riebalų, itin daug ląstelienos. Iš natūralaus raugo iškepta duona gerina virškinimą, yra soti, minkšta. Be to, puikiai išsilaiko net kelias savaites, nepraranda nei skonio, nei maistinių savybių. Svarbu ir tai, kad kepant duoną namuose, kiekviena šeimininkė gali ją paskaninti mėgstamais, organizmui naudingais priedais, pavyzdžiui, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis, kmynais, pagardinti nedideliu žiupsneliu druskos ir cukraus. Vis tik reikėtų nepamiršti, kad dėl žalingo transriebalų poveikio organizmui, į tešlą nereikėtų dėti linų sėmenų, tačiau jais galima apibarstyti jau iškeptą, pravėsusią duoną.

Duonos Laikymo Patarimai

Duonos šviežumui palaikyti daugiausiai įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią - reguliariai plauti, po to gerai išdžiovinti.

Keturi pagrindiniai kriterijai renkantis duoną

Pasak sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto A. Sujetos, šiandien turime itin platų duonos asortimentą, todėl gali būti sunku išsirinkti sveikatai palankią duonos rūšį. Tačiau esama kelių kriterijų, kuriais vadovaujantis tai padaryti bus lengviau.

1. Svarbi duonai kepti naudojamų miltų rūšis ir grūdų apdirbimas. Rupiai maltų, tamsių miltų duonoje visada yra daugiau žmogaus organizmui naudingų maisto medžiagų.
2. Svarbu atkreipti dėmesį į duonos sudėtyje esančius priedus. Tokie priedai kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai ir konservantai rodo, kad duonos maistinė vertė yra gana prasta.
3. Svarbu atkreipti dėmesį į cukraus ir maistinių skaidulų kiekį duonoje - minimalus skaidulų kiekis 100 gramų produkto turėtų būti 5 gramai, o cukraus - daugiausia 2-4 gramai 100 gramų duonos.
4. Puikus pasirinkimas yra ir pastaruoju metu maisto tinklaraštininkų itin pamėgta natūralaus raugo - sourdough - duona.

Bičių duonelė

Bičių duonelė - unikalus bičių produktas, gausus vitaminų ir mikroelementų. Bičių duonelė, dar vadinama bičių duona, ne tik skanus, sveikas, bet ir natūralus bičių sufermentuotas produktas. Bičių duonelė - natūralus produktas, dažniausiai būna rudos spalvos, saldžiarūgščio arba šiek tiek karstelėjusio skonio.

Bičių duonelės sudėtis

1. Vanduo: sudaro apie 10% bičių duonelės.
2. Baltymai - pagrindinė bičių duonelės maistinė medžiaga, sudaranti apie 20-25%.
3. Laisvosios aminorūgštys: yra apie 20 skirtingų laisvųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats nesugeba pagaminti ir turi gauti su maistu.
4. Angliavandeniai: sudaro apie 30-40% bičių duonelės. Tai pagrindinis energijos šaltinis organizmui.
5. Riebaliosios rūgštys: sudaro apie 3-5% bičių duonelės. Svarbios hormonų gamybai, ląstelių membranoms ir energijos saugojimui.
6. Biologiškai aktyvūs fermentai, kurie atlieka svarbų vaidmenį maistinių medžiagų skaidyme ir įsisavinime, taip pat suteikia produkto unikalią naudą sveikatai.
7. Vitaminai: duonelėje gausu vitaminų A, E, C, B grupės vitaminų, tiamino ir riboflavino.
8. Mikroorganizmai: duonelėje gausu naudingų mikroorganizmų, tokių kaip Lactobacillus kunkeei.

Bičių duonelės vartojimas

Suaugusiems, profilaktiškam vartojimui, rekomenduojama po 10-15 g per dieną arba 1 valg. šaukštą valgio metu. Suaugusiems, imuninės sistemos stiprinimui, ūmių virusinių infekcijų metu arba jų gydymui, rekomenduojama po 20-30 g per dieną arba 1 valg. šaukštą 2 kartus per dieną, geriau tarp valgių. Nuo 3 metų ir vyresniems vaikams dozės per pusę mažesnės, nei suaugusiems.

Duonos pasirinkimas

Apibendrinant, renkantis duoną, svarbu atsižvelgti į miltų rūšį, priedus ir individualius poreikius. Kokybiška duona gali būti puikus energijos ir maistinių medžiagų šaltinis, padedantis palaikyti gerą sveikatą ir virškinimą.

---