pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Siauralapio Gauromečio Arbatos Nauda: Natūralus Gėrimas Jūsų Sveikatai

Gauromečio arbata, dar žinoma kaip Ivan Čaj, jau daugelį metų vertinama dėl savo skonio ir naudingų savybių. Gauromečio arbata buvo plačiai vartojama prieš tai, kai paplito juodoji ir žalioji arbatos. Ypač buvo vertinama Rusijoje, kur buvo vadinama “Ivan-čaj” arba pagal jos auginimo vietovę - “Koporskij”. Rusija iki XIX amžiaus pabaigos eksportavo šią arbatą į Angliją ir kitas Europos šalis. Ši arbata - tikras perlas tarp lietuviškų vaistažolių gėrimų.

Kas yra siauralapis gaurometis?

Siauralapis gaurometis - (lotyniškai Epilobium angustifolium, angliškai Fireweed, vokiškai Schmalblättriges Weidenröschen, rusiškai - Иван-чай) - augalas, priklausantis nakvišinių (Onagraceae) šeimai, ožkarožių (Epilobium) genčiai. Siauralapis gaurometis yra žolinis augalas, kurio stiebas - paprastas, o viršuje gali būti šiek tiek šakotas. Tai yra daugiametis augalas, užaugantis net iki pusantro, o kartais net dviejų metro aukščio. Šio žolinio augalo žiedai yra iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, kekiniai.

Žiedų vainiklapiai yra šviežiai rožinės - violetinės - purpurinės spalvos, o vaisius - nuo 4-5 iki 9-10 cm ilgio. Gaurometis žydi birželio - rugsėjo mėnesiais. Siauralapis gaurometis auga įvairiose vietose - skynimuose, miškuose, kirtimuose. Šis vaistinis augalas paplitęs visoje Lietuvoje, bet daugiausiai aptinkama pietinėje ir rytinėje šalies dalyse, mėgsta sausesnį dirvožemį.

Vaistinė augalinė žaliava - gauromečių lapai arba žolė. Vaistinėje augalinėje žaliavoje yra apie 10-20 % įvairių rauginių medžiagų, vidutiniškai 15 % gleivių, apie 150 mg% vitamino C, taip pat randama nemažai flavonoidų. Teigiama, kad šioje vaistinėje augalinėje žaliavoje yra iki 6-7 kartų daugiau vitamino C nei citrinose.

Gauromečio arbatos nauda sveikatai

Gauromečio arbata buvo mėgiama ir populiari ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl naudingų organizmui savybių. Joje daug karotino ir vitamino C, gausu mineralinių medžiagų, stimuliuojančių kraujo gamybą ir reikalingų medžiagų apykaitai. Joje yra flavanoidų, pektinų, tanino, chlorofilo, polisacharidų, organinių rūgščių ir t.t.

Gauromečio arbatos nauda:

  • Stiprina imunitetą
  • Gerina kraujo sudėtį
  • Padeda gydyti šlapimo sistemos ligas
  • Padeda atgauti jėgas po ligos ar išsekimo
  • Turi priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį
  • Mažina organizmo intoksikaciją
  • Skatina žaizdų gijimą
  • Padeda išlaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą
  • Ramina ir stiprina nervų sistemą
  • Liaudies medicinoje žinoma kaip priemonė nuo įvairių auglių
Ir tai dar ne visos teigiamos gauromečio arbatos savybės - ją galima gerti kasdien, o susirgus tiesiog gerti dažniau. Gauromečio arbata gali būti geriama paprastai džiovinta arba fermentuota.

Poveikis nervų sistemai

Mes pastebėjome labai gerą poveikį nervų sistemai, o tiksliau - dvasinei žmogaus pusiausvyrai. Ši arbata nemigdo, neslopina (todėl ją galima gerti ir ryte, ir vakare), bet suteikia sveiką žvalumą ir vidinę ramybę, arba, kitaip - normalią, sveiką vidinę dvasinę pusiausvyrą. Šią savybę pastebi visi, kas pavartoja ją ilgesnį laiką.

Kitos naudingos savybės

Šis vaistinis augalas pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, todėl labai tinka virškinamojo trakto uždegiminiams procesams slopinti, pavyzdžiui, gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė gydant skrandžio opą, gastritą, įvairius enteritus, kolitą. Teigiama, kad pastebimai gerina kraujo sudėtį, plaukų būklę, ypač tinka blogos sveikatos ir nusilpusiems pacientams, tačiau tokiam poveikiui pasiekti reikia ilgesnio ir reguliaraus vaistinio augalo vartojimo. Vaistinė augalinė žaliava apibūdinama kaip skausmą slopinanti, miegą gerinanti arbata - geriant vaistinio augalo arbatą kelis kartus per dieną toks poveikis pasireiškia geriausiai. Vienas iš naudingiausių poveikių, kuriam tirti labai aktyviai atliekami įvairūs tyrimai, yra piktybinių ląstelių augimo slopinimas. Teigiama, kad augalas, priešingai nei chemoterapinis vėžio gydymas, visai nekenkia organizmui ir nėra toksiškas (priešingai, pasižymi toksinus sujunčiančiu veikimu), kol kas negauta duomenų apie jokius šalutinis poveikius. Tai suteikia daug vilčių vėžio tyrimus atliekantiems mokslininkams.

Gauromečio arbata vyrams

Teigiama, kad šis vaistinis augalas ypač tinkamas vyrams, nes gali būti vartojamas prostatito profilaktikai ir gydymui, pasižymi potenciją gerinančiu poveikiu, bendrai gerina vyrišką sveikatą.

Kaip pasiruošti gauromečio arbatą?

Dabar apie arbatos rinkimą ir paruošimą. Gaurometį reikia rinkti žydėjimo metu, auga jis dažniausiai pamiškėje, jį atpažinsite pagal gražią rausvą žiedų šluotelę. Skiname visą augalo stiebą su lapais ir žiedais, tik atsargiai, kad neišplėštume šaknų. Atsinešę namo neplauname, o tiesiog nubraukiame nuo stiebo sveikus lapus ir žiedų šluotelę džiovinimui. Nedžiovinkite susidariusių peržydėjusių žiedų anksčių, nes iš jų vėliau susidaro pūkai.

Mes gaminame fermentuotą gauromečio arbatą - tokia ji kvapnesnė ir skanesnė. Pasigaminti fermentuotą arbatą labai paprasta: tiesiog imame švarų stiklainį ir sausakimšai prikemšame jį gauromečio lapų ir žiedų. Neturi likti oro tarpų, iki pat viršaus prikemšame ir lengvai užsukame. Paskui suvyniojame į storą audeklą ir trims dienoms pastatome šiltai. Retkarčiais atsukame stiklainį, kad prasivėdintų. Po trijų dienų arbatą ištraukiame ant popieriaus ar audeklo ir baigiame džiovinti, džiovindami kartais pavartome. Kai išdžius, turėsite fermentuotą arbatą - ją sudėkite į indelius arba maišelius.

Pirmiausia reikia gauromečio lapus suminkštinti - tai galima padaryti 2 būdais:

  • Lapelius galima suspausti į stiklainį ir palaikyti kelias valandas.
  • Gauromečio lapus, sudėjus ant audinio storu sluoksniu, palaikyti apie pusdienį kol suminkštės ir nebus kieti. Lapelius reikia vis pavartyti, kad nesušustų.

Paskui imti po saują lapelių ir sukti kaip suktinį ar kaip cigarą, spaudžiant tarp delnų, galima ir suplėšyti. Taip susuktus lapelius dėti į emaliuotą arba kitokį nerūdijančio plieno indą (puodą) juos stipriai spaudžiant. Galite pasinaudoti ir grūstuvu, bei lapelius pamušti, kad geriau susispaustų. Viską prispausti lėkšte ar dangčiu, kad į lapelius patektų kuo mažiau oro.

Indo/puodo viduje visą fermentacijos laikotarpį reikėtų palaikyti 30-35 laipsnių temperatūrą dėl pieno rūgšties, kuri keičia gauromečio lapelių sudėtį. Pieno rūgštis gaurometyje esančius polifenolius padaro organizmui lengviau įsisavinamus. Besifermentuojantys lapeliai patys sukelia temperatūrą, tačiau dėl vėsesnės aplinkos temperatūros fermentavimo procesas gali nutrūkti.

Tinkamoje temperatūroje laikomų lapelių fermentacija vyksta 2-7 dienas. Atskirti ar jau laikas nutraukti šį procesą galite pagal jaučiamą kvapą - turėtų būti jaučiamas rožių, kiaušinių kvapas, o lapeliai turi būti patamsėję.

Per ilgai fermentuojant arbata gali perrūgti, tad atėjus tinkamam laikui, fermentacija turi būti staiga sustabdyta. Pora valandų palaikykite lapelius 45-60 laipsnių temperatūroje, o paskui džiovinkite smulkiai supjaustytus 35-40 laipsnių temperatūroje džiovyklėje.

Mes pasiruošiame maždaug tris litrus jau sudžiovintos arbatos, kartais kiek daugiau - tiek pilnai pakanka ir mūsų šeimai, ir draugams pavaišinti ar pasidalinti.

Kaip užvirti gauromečio arbatą?

Galima užvirti kaip įprastą arbatą, bet geriau ją užvirti termose - kuo ilgiau ji bus karštame vandenyje, tuo geriau. Vasarą galima užvirti, atšaldyti ir gerti šaltą. Galima pasigaminti mišinį su medumi (2dalys medaus ir viena dalis gauromečio) - tuomet medus sustiprins gauromečio savybes, jį bus galima valgyti po šaukštelį profilaktiškai arba pastiprinimui.

Štai keletas būdų, kaip paruošti gauromečio arbatą:

  • Paprastas būdas: 1-2 arbatinius šaukštelius užplikykite stikline (200 ml) karšto vandens. Palaikykite, kol pritrauks (apie 7-10 min.), nuspauskite ir mėgaukitės.
  • Užplikymas termose: Užplikykite arbatą termose ir leiskite ilgiau pastovėti, kad iš arbatos išsiskirtų daugiau naudingų medžiagų.
  • Šalta arbata: Užplikytą arbatą atvėsinkite ir gerkite šaltą.
  • Mišinys su medumi: Sumaišykite 2 dalis medaus su 1 dalimi gauromečio arbatos, vartokite po šaukštelį profilaktiškai.

Siauralapio gauromečio arbata paruošiama labai paprastai. Į puodelį įberkite 1 arbatinį šaukštelį smulkintų gauromečio lapų arba saujelę nesmulkintų lapų ir užplikę virintu, maždaug 60 laipsnių virintu vandeniu palaikykite apie 15 minučių, kol žolelės nusės ant dugno. Gerti rekomenduojama iki 3 puodelių per dieną. Gauromečio arbatą galima vartoti, kaip įprastą kasdieninę arbatą, tačiau netinka vartoti dideliais kiekiais - iki 3 puodelių per dieną. Vaikams gauromečio arbatą galima ruošti silpnesnę, arba atskiesti vandeniu.

Receptas

Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos džiovintos žolės užpilti stikline (250 ml - 300 ml) verdančio vandens. Po vienos valandos nukošti. Saują šviežių siauralapio gauromečio švariai nuplautų lapų reikia užpilti stikline (200 ml - 250 ml) verdančio vandens ir tuoj pat nusunkti. Gautą košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudančios vietos ir gerai pridengti.

Kaip vartoti gauromečio arbatą?

Gauromečio arbatą galima vartoti, kaip įprastą kasdieninę arbatą, tačiau netinka vartoti dideliais kiekiais - iki 3 puodelių per dieną. Arbata yra malonaus švelnaus skonio su uogų ir citrusinių vaisių poskoniu, ją galima maišyti ir su kitomis žolelėmis, norint atrasti naujų skonių arba papildyti gauromečio arbatos naudą sveikatai kitų arbatžolių teikiamomis naudomis. Gaurometis puikiai dera su raudonėliais, imbieru, erškėtuoge, juodaisiais serbentais - paįvairinus skonius ši arbata ne taip greit atsibos.

Jei dar neragavote šios arbatos - tikrai verta jos pasirinkti, sudžiovinti ir paragauti - ji turi tiek naudingų savybių. Daugeliui ir jos skonis patinka - fermentuota ji turi švelnų medaus ir gėlių kvapą.