pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Sezamo Aliejus: Naudojimas ir Savybės

Sezamas yra seniausias augalas, auginamas aliejui gauti, o sezamų sėklos laikomos vienu seniausiai naudojamų prieskonių pasaulyje.

Augalas vienmetis, užauga iki 1 m aukščio. Sėklos auga dėžutėje, kuri atsiveria tik tuomet, kai sėklos yra subrendusios.

Ginčijamasi, iš kur kilęs sezamas, mat dauguma sezamų šeimos atstovų auga Afrikoje.

Išlukštentos sezamo sėklos yra beveik baltos, nelukštentos - nuo rusvos iki raudonos ir juodos spalvos. Mūsų aliejus iš baltų lukštentų sėklų, nerafinuotas, šalto spaudimo. Šilkinės tekstūros, suteikia plaukams, odai blizgesio.

Sezamo aliejus ajurvedoje: organizmo valymas

Prasideda Adventas, kuris yra ne tik dvasinio, bet ir fizinio kūno apsivalymo metas.

Svarbūs rytiniai ritualai, kuriuos rekomenduoja A. Keturkienė, padeda organizmui apsivalyti ir pasiruošti dienai.

A. Keturkienė sako, kad rytą geriausia pradėti liežuvio nuvalymu specialiai tam skirtu U formos lankeliu.

„Lankeliu turėtume braukti nuo liežuvio šaknies link liežuvio galiuko 7-14 kartų, priklausomai nuo apnašų kiekio. Nubraukiame, pakišame lankelį po tekančiu vandeniu, nuplauname, vėl braukiame tol, kol ant lankelio neliks apnašų. Tai reikia daryti kiekvieną rytą“, - pataria A. Keturkienė.

Tuomet, išsivalius dantis natūralios sudėties dantų pasta, 4-5 minutes burnoje plakite šaukštą arba du šaukštus aliejaus.

Jis turėtų būti nerafinuotas, šalto spaudimo, tinka sezamų, kokosų, saulėgrąžų, alyvuogių aliejai.

„Per 4-5 minutes aliejų reiktų vis pajudinti burnos ertmėje, kad jis skalautų gleivinę. Su šia procedūra siejama teigiama įtaka 30 sisteminių ligų. Mes, gydytojai, skiriame širdį veikiančius vaistus po liežuviu, nes ten kraujotaka ypatingai gera ir toks vaisto įvedimas prilygsta intraveninei injekcijai. Širdis per minutę plaka apie 60-70 kartų, tai reiškia, burnos ertmėje tiek kartų atsinaujina kraujotaka. Pamažu mes detoksikuojame visą organizmą. Aišku, ne per vieną procedūrą, tai turi tapti įpročiu.“

Aliejaus plakimas burnoje detoksikuoja kūną, šalina bakterijas, kurių knibždėte knibžda burnoje. Tai padeda apsaugoti dantis ir dantenas, kovoti su blogu burnos kvapu ir šalinti toksinus.

Po šios procedūros A. Keturkienė pataria išgerti puodelį šilto vandens, kuris pagreitina peristaltiką. Jos teigimu, idealu žarnyną nuo perdirbto maisto atliekų ištuštinti iki pusryčių.

Kitam žingsniui teks skirti kiek daugiau laiko: „Labai svarbu rytais, detoksikacijos ir odos maitinimo tikslais, įtrinti kūną šiltu aliejumi. Išilginiais judesiai įtriname rankas, kojas ir kūną, sąnarius - sukamaisiais judesiais. Tinka sezamo aliejus, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių odos elastingumas prastesnis, tinka migdolų aliejus.“

Įsitrynus aliejumi reikėtų pabūti pusvalandį, jei neturite pakankamai laiko - bent keliolika minučių. Tuo metu užsiimkite veikla, kuri ramina protą, galite pasimelsti, medituoti, pasportuoti.

„Aliejus, turėdamas panašias savybes, kaip ir toksinai, juos suriša, detoksikuoja odą ir tuos junginius mes nuplauname po dušu“, - teigė pašnekovė.

Rekomenduojama rožine Himalajų druska pasūdytu vandeniu (puodeliui vandens - nubrauktas šaukštelis druskos) plauti nosį, panaudojant specialų piltuvėlį arba vandenį į nosį įtraukiant tiesiog iš delno.

„Taip apsivalome nuo gleivių. Gleivės, besikaupdamos nosies ertmėje ar sinusuose, mažina deguonies įsisavinimą. Be to, tai yra terpė virusams ir bakterijoms daugintis. Kai mes apsivalome, gerėja deguonies įsisotinimas kraujyje, smegenys gauna daugiau deguonies, dėl to keičiasi ir mūsų savijauta.“

Taip pat vertėtų kartą per savaitę daryti iškrovos dienas. Nebūtina badauti, galite pasirinkti, pavyzdžiui, valgyti vien augalinį maistą - sriubas, troškinius, taip pat grikius.

A. Keturkienė siūlo išbandyti ajurvedinį troškinį, kuriam reikia trijų dalių spindulinių pupuolių, vienos dalies basmati ryžių ir prieskonių: kmynų arba kumino, pankolio, smulkintos imbiero šaknies, juodųjų pipirų, kalendros, ciberžolės. Viską kartu troškinkite maždaug pusvalandį.

Pravartu vadovautis ir protarpinio badavimo principais: „Tokiu būdu mes aktyvuojame autofagiją - atgyvenusių ląstelių savalaikį sunaikinimą. Su amžiumi mūsų kūnuose mažėja kamieninių ląstelių, kurios gali virsti bet kurio audinio funkcionaliomis ląstelėmis, daugėja senų ląstelių. Senos ląstelės, kurios nebegali dalintis, laiku nesusinaikina, jų išlaikymui reikia energijos, todėl organizme susidaro nepalanki persvara. Aktyvavus autofagiją, iš vidaus jaunėjame, pristabdome senėjimą. Taip mes amžėjame, bet ne senėjame.“

Svarbu išvalyti ne tik organizmą, bet ir mintis, nes ir nuo to priklauso, kaip jaučiamės.

Į rutiną įtraukę kasdienius organizmo valymo veiksmus, po kurio laiko pastebėsite, kad dings nemalonus burnos kvapas, pasikeis prakaito kvapas, padidės darbingumas.

Oda taps elastingesnė, pasikeis jos spalva. Tai gali padėti atsikratyti migrenos, lėtinės slogos, sinusito, pagerinti regėjimą, klausą, padeda saugoti dantų sveikatą.

„Be to, ant liežuvio yra visų skonių receptoriai. Juos aktyvuojant, vidaus organai gauna informaciją apie maisto sudėtį. Pavyzdžiui, jeigu jame vyrauja riebalai, tuomet aktyvuojasi tulžies rūgščių gamyba ir išsiskyrimas, jeigu angliavandeniai - kasos veikla. Valgome visomis penkiomis juslėmis. Gražiai pateiktas maistas, aromatas, garsai - jie skatina seilių išsiskyrimą, o tai reiškia, kad aktyvuojasi virškinimo fermentai, gerėja virškinimas“, - paaiškino sveikos gyvensenos ir ajurvedos konsultantė, gydytoja A. Keturkienė.

Fitoliai: tradiciniai aliejiniai ekstraktai

Fitoliai, arba augalų maceratai, - tai aliejinės augalų ištraukos. Paprastai jos daromos įvairius augalus, tokius kaip kraujažoles, jonažoles, ramunėles, medetkas, arnikas, levandas ir šlamučius, mirkant aliejuje tol, kol jis palengva absorbuoja veikliąsias augalų ląstelių medžiagas.

Tai išties itin vertingos fitoterapinės, aromaterapinės, masažinės ir kosmetinės substancijos, apie kurias rašoma jau klasikiniame antikos farmakologo Dioskorido veikale „Apie gydomąsias medžiagas“.

Dar labiau fitolius vertino II a. Iš aromatinių fitolių nuo seniausių laikų žinomi geltonžiedžių barkūnų, ramunėlių, tuopų pumpurų, pelynų, jonažolių, medetkų, kraujažolių aliejiniai ekstraktai.

Tradicinės ištraukos gaminamos saulėje, o pats ekstrahavimo procesas neretai trunka tris savaites, per kurias triskart pakeičiama žaliava.

Procesas prasideda žaliavos susmulkinamu ir jos sudėjimu į tamsaus stiklo indus. Tada žaliava užpilama alyvuogių arba sezamo aliejumi, ir indai paliekami stovėti saulėje 5-7 dienas.

Karts nuo karto žaliava pamaišoma, o po savaitės nupilama. Tada dedama nauja žaliava, kuri užpilama ką tik gauta ištrauka ir šviežiu aliejumi.

Kai veikliųjų medžiagų koncentracija - šio proceso eiga nustatoma iš kvapo ir spalvos - tampa pakankama, gauta aliejinė ištrauka nupilama, o žaliavos likučiai su aliejumi gerai išspaudžiami.

Tada atšaldyta ištrauka arba paliekama nusistoti, arba nupilama perkošiant. Tokiu istoriniu būdu yra pagaminti tradiciniai Kvapų namų fitoliai - italinių šlamučių, levandų, kraujažolių, medetkų, vingiorykščių, jonažolių ir morkų šaknų.

Taip gaminami ir erškėtuogių, kadagio uogų, liepų žiedų, bei daugelis kitų puikių fitolių. Nors šis gamybos procesas nenutrūkęs išliko iki pat mūsų dienų, įsigyti tikrų tradicinių fitolių nėra lengva.

Istoriniai šaltiniai taip pat nurodo, jog prieš pamerkdami labai sausą ir kietą žaliavą Egipto, senovės graikų ir viduramžių arabų gydytojai, vaistininkai ir žolininkai pirma ją sudrėkindavo vynu, actu, spiritu arba amoniako tirpalu, o tada laikydavo 1-2 paras, kad augalas suminkštėtų, o užpiltas aliejumi lengviau ir visapusiškiau atiduotų veikliąsias medžiagas.