Lietuvos kaimuose, kuriuose gyvulininkystė vis dar yra svarbi ūkinės veiklos dalis, ūkininkai susiduria su įvairiomis problemomis. Viena iš jų - plėšrūnų, tokių kaip seskos, daroma žala naminiams paukščiams. Be to, netinkamas gyvūninių atliekų utilizavimas ir kiti aplinkosaugos klausimai taip pat kelia susirūpinimą.
Sesko žala vištų ūkiams
Šį rudenį į Briedžio gatvės gyventojų vištides vėl įsisuko audinės, kurios pjauna naminius paukščius. Briedžio gatvės 2-o namo gyventoja Zita Drakšienė redakcijai guodėsi, kad audinė papjovė 7 vištas, o likusius - vieną vištą ir gaidį - stipriai sužalojo.
Anot moters, ūkyje narvai - seni, pro juos dažnokai prasigraužia audinės: „Prieš dvejus metus išpjovė 5 mano vištas, kaimynų Vytauto ir Mildos Paulauskų - 14 vištų ir du gaidžius. Z.Drakšienę į redakciją atlydėjusi jos kaimynė Zita Norvilienė pasiguodė, jog prieš porą dešimtmečių išpjovė visą jos namų vištų ūkį - 30 paukščių.
Anot jos, išbėgiojusios audinės dauginasi, sulaukėja ir pridaro žmonėms žalos. "Ne iš gero gyvenimo laikai paukštį, rūpiniesi juo, lesini. Naudos - ne kažkiek, bet vis - savi kiaušiniai ir mėsa. Visą vasarą šėriau savo dedekles. Išlaikyti jas per mėnesį man kainavo apie 70-80 Lt: vištos sulesdavo 4-5 maišus lesalo, kainuojančio po 15 Lt“, - pasakojo Z.
Moteris tikino nežinanti, kokio dydžio turėtų būti kompensacija. Praėjusį sykį R.Galdikas už 5 papjautas vištas davęs 100 Lt - po 20 Lt už kiekvieną.
R. Galdikas "Pajūrio naujienoms“ teigė žinąs Z. Drakšienei nutikusį atvejį ir ketina su ja atsiskaityti. "Stengiamės atsiskaityti su visais nukentėjusiais asmenimis, tačiau ne visada suspėji tą pačią dieną“, - teisinosi gamybos vadovas.
R. Galdikas tikino, jog už pabėgusių ūkio audinių išpjautas vištas su gyventojais jis atsiskaito iš savo kišenės, nes įmonėje nėra tam skirto fondo: "Dirbu toje įmonėje, esu atsakingas už gamybą. "Mes patys nusprendžiame: ar mūsų gyvūnas pridarė nuostolių, ar - ne.
Kretingos rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė teigė, jog nustatyti, ar audinė tikrai pabėgo iš ūkio, o ne priklydo iš laukų - sudėtinga, nes šie gyvūnai nėra ženklinami. "Žvėrininkystės ūkiai tik deklaruoja, kad laiko audinių bandą, kuriai suteikiamas identifikacijos numeris. Bandą gali sudaryti ir kelios audinės, ir keli jų tūkstančiai. Konkretus Žvėrininkystės ūkio audinių bandos skaičius nėra užfiksuotas“, - teigė D. Jų tarnyba ūkį patikrina dukart per metus: pavasarį ir rudenį.
Šašaičiuose įkurtas žvėrininkystės ūkis, anot gydytojos, yra modernus ir šiuolaikiškas, o "lapynas“ likęs iš sovietmečio. Gyvūnai iš narvų gali pabėgti juos šeriant, vakcinuojant ar užmušant.
Redakcijos žiniomis, Kretingos žvėrininkystės ūkio narvuose yra laikoma keliasdešimt tūkstančių audinių, - pavasarį jų buvo užveista 62 tūkstančiai.
Netinkamas gyvūninių atliekų utilizavimas
Pajakališkių kaime, Raseinių rajone veikianti kailinių žvėrelių ferma sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą. Maždaug 100 m atstumu nuo jos driekiasi ištisos audinių kapinės. Skaitytojo užfiksuotose nuotraukose aiškiai matyti, kad nors dalį žvėrių atliekų dengia žemė, kai kurios iš jų matomos plika akimi. Savo ruožtu Raseinių maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai sako patys vykę į minimą vietą ir jokių pažeidimų neradę.
„Žmogus turėtų žvėrelius utilizuoti - vežti į Radviliškio utilizavimo įmonę, bet jis taip nedaro - iškasė duobes. Jis sako girdėjęs, kad vietiniai dėl tokio aplaidaus įmonės elgesio yra kreipęsi į aplinkosaugininkus ir maisto bei veterinarijos tarnybą: „Žmonės viską žino, bet nekreipia dėmesio, galbūt neužtenka išprusimo suprasti, kokia žala daroma, ką daro kranklių susibūrimas toje vietoje.
„Gavome skundų iš žmonių, šitą pranešimą perdavėme Raseinių maisto ir veterinarijos tarnybai, kad jie patikrintų ūkį, kur auginami švelniakailiai žvėreliai ir ar tinkamai nuluptus žvėrelių kūnus sutvarko. Kadangi nulupti žvėreliai vadinami „ŠGP“ - šalutiniai gyvūniniai produktai, jų tinkamą sutvarkymą prižiūri maisto ir veterinarijos tarnyba“, - aiškino G.
Aplinkosaugininko teigimu, apie šios fermos ūkininkę nusiskundimų būta ir anksčiau: „Nusiskundimų buvome gavę pernai, buvome nuvažiavę patikrinti ir ten tikrai buvo netvarka. Paskui po kelių dienų jie atrašė, kad šitos atliekos yra sutvarkytos tinkamai ir priduotos į Rietavo sanitariją utilizacijai.
Paprašius paaiškinti, kokia žala yra daroma ūkininkams netinkamai utilizuojant gyvūninės kilmės produktus, pareigūnas aiškino, kad pirmiausiai tai kelia pavojų sveikatai: „Visų pirma yra pavojus ligoms. Dėl to šita funkcija ir yra priskirta veterinarams, kad jie sukontroliuotų negyvėlius, kad ligos neplistų - tai yra svarbiausia. O šiaip bet kokios atliekos turi būti tinkamai sutvarkytos - ir žalios, ir pūvančios - lapai ir visa kita.
Jo teigimu, ūkis lavonėlius parduoda kooperatinei bendrovei „Amber Log“ - šie lavonėliai iškeliauja į Lenkiją, iš jų daro trąšas laukams“, - tikino veterinarijos tarnybos specialistas. O. Anot jo, jeigu ūkininkų fermose vis dėlto būtų rasta netinkamai tvarkomų gyvūninės kilmės atliekų, baudas už tai galėtų surašyti pati Maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Pernai buvo neužkastos duobės, supyliau riebalus ir paskui išėmiau, viską sutvarkiau. Tai ir buvo nuo pernai metų, šiemet ne. Paklausta, kodėl pernai gyvūnėlių liekanas kasusi tiesiog į žemę, moteris teisinosi, kad neturėjo konteinerių: „Nebuvo konteinerio, neatvežė. Buvo tokia duobikė ir išpyliau.
Kiti gyvūnų auginimo aspektai
Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Redeckas sakė, jog rajone laikoma iki 1 tūkst. arklių. Jiems išduoti pasai, tačiau ženklinimas, įprastas kitiems galvijams, neįvestas. Pagal naująją tvarką po liepos 1 d. gimusiems kumeliukams turės būti įsodinti miniatiūriniai identifikavimo implantai.
Veterinarijos gydytojas Petras Šeškas prisipažino kartą vaišintas arkliena, tačiau šis patiekalas jam didelio įspūdžio nepaliko. „Sausa, raudona mėsa. Reikia išmanyti, kaip šią mėsą paruošti, kad ji taptų gurmanišku patiekalu, kaip tai daro prancūzai“, - juokėsi pašnekovas, paklaustas apie arklienos skonį.
Arklių savininkai privalės pasirašyti po naujuoju ES reglamentu, draudžiančiu valgyti savo gyvūnus. Pranešama, kad kasmet Europoje suvalgoma apie 2 mln. arklių. Atsisakiusiems pasirašyti po naujuoju dokumentu gali grėsti bauda.
ES Aplinkos maisto bei kaimo reikalų skyriaus atstovas teigia, kad pagal arkliams skirtus vaistus bus galima nustatyti, ar jų mėsa nėra žalinga žmonėms, o griežtinama dabartinė arklio paso sistema mažins riziką sugadinti žmonių sveikatą.