pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Šermukšnių arbatos nauda sveikatai

Šermukšnio uogos - tai rudeninio miško lobis, ilgus šimtmečius naudotas tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje. Šios raudonos uogos yra kupinos vertingų medžiagų, padedančių stiprinti sveikatą ir praturtinančių rudeninį stalą unikaliu skoniu. Nuo seno manoma, kad šermukšnio uogos ir jų sultys stiprina organizmą bei ramina nervus, didina skrandžio rūgštingumą, stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, stimuliuoja žarnyną, normalizuoja medžiagų apykaitą.

Šermukšniai paplitę visoje Europoje ir Azijoje, juos galima rasti ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje šermukšniai dažniausiai auga miškuose, paežerėse, parkuose bei pakelėse. Jie mėgsta saulėtas arba dalinai šešėliuotas vietas, tačiau gali augti ir drėgnesnėse dirvose.

Šermukšnio savybės

Šermukšnio uogose daug vitaminų - A, C, PP, pektinų, rauginių medžiagų, kalio, magnio, fosforo, geležies ir mikroelementų. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad sunokusiose uogose provitamino A daugiau nei morkose, o vitamino C - daugiau nei citrinose. Šermukšniuose yra net 8 rūšių amino rūgščių.

Kiekvienas šermukšnio obuoliukas- natūralus žmogui būtinų polivitaminų telkinys, galintis pakeisti brangius ir mažiau veiksmingus preparatus. Šermukšniuose yra šių vandenyje tirpių vitaminų: riboflavino (B2), folinės rūgšties (Bc), askorbo rūgšties (C) , bioflavonoidų (P) . Riebaluose tirpūs: retinolis (A provitaminas) , tokoferolis (E vitaminas), filochinonas (K vitaminas). Taip pat šermukšniuose yra audinių fitohormono serotino.

Šermukšniuose yra 1,8- 3,6 % organinių rūgščių: daugiausia obuolių, mažiau citrinos, D-vyno, gintaro, fumarinės, sorbininės. Visos šios rūgštys žadina apetitą, malšina troškulį ir gerina virškinimą.

Paprastojo šermukšnio vaisiuose yra 5,1- 7,1%, o saldžiavaisių veislių dvigubai daugiau cukraus.

Šermukšniuose yra iki 1%sudėtingos molekulinės struktūros polisacharidų pektinų, o tai yra daug. Prisirpusių šermukšnių minkštime yra iki 3% sorbito. Šermukšnių vaisiuose yra 2,8% ląstelienos.

Paprastojo šermukšnio obuoliukų minkštime yra 0,25 - 0,4% taninų, dar kitaip vadinamų rauginėmis medžiagomis, todėl jie yra aitroko, šiek tiek sutraukiančio skonio.

Šermukšnių minkšime jų yra mažiau nei odelėje, sėklose ir jų apvalkaluose. Liaudies medicinoje, turinčiais daug kalio ir kt. mineralinių medžiagų, šermukšniais, putinais ir obuoliais gydo nuovargio sukeltą dirglumą, chroninį galvos skausmą (net migreną) ir svaigimą, žemina kraujospūdį. Šermukšnių minkštime esantis makroelementas magnis yra kraujo plazmos, o drauge su kalciu- kaulų sudedamoji dalis. Šermukšniuose esantys mikroelementai geležis, jodas, cinkas, varis, būdami kraujo plazmos sudėtine dalimi, ypač svarbūs kraujotakai. Ypatinga reikšmė skiriama šermukšnių minkštime esančiam cinkui.

Šermukšnių arbatos nauda

  • Imuniteto stiprinimas. Šermukšnio uogos yra gausios vitamino C, kuris yra pagrindinis komponentas stiprinant organizmo imuninę sistemą.
  • Virškinimo gerinimas. Šermukšnio uogos turi daug skaidulų, kurios padeda pagerinti virškinimą.
  • Kraujospūdžio reguliavimas. Šermukšnio uogos turi daug kalio, kuris yra būtinas kraujospūdžio reguliavimui.
  • Antioksidantai ir senėjimo prevencija. Uogos yra turtingos antioksidantais, tokiais kaip flavonoidai ir karotinoidai, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais organizme.
  • Šalina toksinus ir palaiko detoksikaciją. Šermukšnio uogos turi natūralių diuretinių savybių, kurios padeda pašalinti toksinus ir perteklinius skysčius iš organizmo.
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Antioksidantai ir flavonoidai šermukšnio uogose taip pat padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią kraujagyslių susiaurėjimui.

Teigiama, kad kasdien suvalgant po 10 šermukšnio uogų, galima pamiršti galvos skausmą, nemigą ir padidėjusį arterinį kraujospūdį. Nėščioms moterims jos esą gali padėti išvengti sunkių toksikozių.

Šermukšnių vaisių preparatai vartojami nuo avitaminozės, virškinamojo trakto sutrikimų, inkstų, šlapimtakių, kepenų, tulžies pūslės ligų, mažakraujystės, cukrinio diabeto, hemorojus. Šermukšnių uogų sultis labai naudinga gerti išsekus organizmui po sunkios ligos, sergant hipertenzija, akmenlige. Vos vieno arbatinio šaukštelio sulčių pusvalandį prieš valgį pakanka normalizuoti skrandžio rūgštingumą. Šaukštą šermukšnio vaisių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite nusistovėti valandą - pusantros. Paskui mažais gurkšneliais gerkite per dieną. Kitas variantas: suberkite į termosą 20 g džiovintų šermukšnio uogų, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 4 valandas prisitraukti.

Liaudies medicinoje šermukšniai laikomi šlapimą ir tulžį varančiais, vidurius švelniai liuosuojančiais ir kraujavimą stabdančiais. Šermukšnių vaisiais buvo gydomos kepenų ligos, inkstų akmenligė, tulžies pūslės uždegimas.

Šermukšnių vartojimas

Šermukšnio uogos gali būti įvairiai panaudojamos kulinarijoje. Iš jų galima gaminti skanias uogienes, džemus, arbatą, pyragus, uogų kompotus ar net alkoholinius gėrimus.

Prieš skinant šermukšnius gamtoje reikėtų įsitikinti švarumu - jei nuskabius uogas nuo keleto kekių pirštai lieka švarūs, galima skinti daugiau ir naudoti. Skinti geriau po šalnų arba reikėtų palaikyti šaldymo kameroje - sumažės aitrumas.

Šermukšnių obuoliukai ilgai negenda, o pašalę nuskinti su kekėmis ir paskleisti nešildomose patalpose suvysta, netenka kartumo ir tinka vartoti iki naujo derliaus.

Nors šermukšnio uogos yra paprastai saugios, kai kurios žmonių grupės turėtų atsargiai jas vartoti. Dėl jų diuretinių savybių žmonės, turintys inkstų sutrikimų, turėtų vengti šių uogų. Taip pat nėščiosios ir maitinančios moterys turi būti atsargios vartodamos šermukšnio uogas, nes gali kilti alerginių reakcijų.

Šermukšnio uogos - tai ne tik skanus ir sveikas rudens gardėsis, bet ir natūralus būdas stiprinti imunitetą, pagerinti virškinimą ir palaikyti bendrą sveikatą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šermukšnių negalima vartoti žalių. Žaliose šermukšnio uogose yra parasorbo rūgšties, kuri sukelia inkstų pažeidimus. Ilgą laiką uogas veikiant karščiui ar dideliam šalčiui, šis junginys paverčiamas saugia sorbo rūgštimi, kuri kaip žinome yra svarbi sveikatai palaikyti.

Geriausia šermukšnius džiovinti šaltyje (liofilizuoti), tada uogos nepraras didžiulio kiekio savo vertingų savybių.