Gastritas - skrandžio gleivinės uždegimas - yra viena dažniausių virškinimo ligų.

Kas yra gastritas?

Gastritas reiškia bet kokią būklę, susijusią su skrandžio gleivinės uždegimu. Gastritas - tai būklė, kuri pasireiškia uždegimu skrandžio gleivinėje. Ši gleivinė, sudaryta iš minkšto audinio vadinamo mucosa, kuris apsaugo skrandį nuo rūgščių, fermentų ir mikroorganizmų. Jeigu skrandžio gleivinė yra silpna, virškinimo sultys gali jai pakenkti ir lemti uždegimą.

Jis gali būti ūminis arba lėtinis, t. y. pasireikšti staiga arba trukti ilgiau. Skrandžio uždegimas gali išsivystyti staiga, kaip ūmus atvejis, arba pamažu, ir tapti lėtiniu gastritu.

Net ir sergant gastritu, nebūtinai pasireiškia specifiniai simptomai, tokie kaip skrandžio skausmas.

Gastrito priežastys

Gastritas išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp skrandžio gleivinę saugančių veiksnių (pvz., gleivių) ir ją dirginančių veiksnių (pvz., rūgšties ar bakterijų). Dar viena priežastis, dėl kurios atsiranda gastritas, yra virškinimo trakto infekcija.

Pagrindinės priežastys:

• Lėtinis gastritas (gastritis chronica) prasideda žmogui užsikrėtus bakterija Helicobacter pylori. Būtent ši skrandžio bakterija yra laikoma dažniausia gastrito priežastimi. Dažniausiai ją sukelia Helicobacter pylori skrandžio bakterija, kuri pažeidžia skrandžio gleivinę. Nors Helicobacter pylori infekcija yra viena iš labiausiai paplitusi tarp žmonių visame pasaulyje, tik kai kuriems ja sergantiems pasireiškia gastritas ar kiti viršutinio virškinimo trakto sutrikimai. Užsikrėsti galima bet kur: dėl rankų kontakto parduotuvėje, mokykloje, darbe, viešajame transporte, per burną, valgant infekuotą maistą. Helicobacter pylor bakterija gali užsikrėsti ir vaikai dar iki penkerių metų, pavyzdžiui, per mamos pieną.
• Ūminis gastritas (gastritis acuta) prasideda staiga, pavyzdžiui, apsinuodijus maistu ar alkoholiu. Suvalgius sunkiai virškinamo, aštraus maisto galima labai lengvai apsinuodyti. Tai reiškia, kad į organizmą patenka toksinus gaminančių bakterijų, pavyzdžiui, salmonelių, stafilokokų ir sutrinka normali skrandžio bei kitų organų veikla.
• Reguliarus skausmą malšinančių vaistų vartojimas. Dažnas vaistų, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas vartojimas yra dar viena priežastis, kodėl gali atsirasti ūminis arba lėtinis gastritas. Taip yra todėl, nes sumažėja pagrindinės medžiagos, padedančios išsaugoti skrandžio gleivinę.
• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Alkoholis gali dirginti ir ardyti skrandžio gleivinę, todėl šis organas tampa labiau pažeidžiamas virškinimo sultims. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas - viena iš priežasčių, kodėl atsiranda ūminis gastritas.
• Stresas. Paties žmogaus kūnas atakuojantis skrandžio ląsteles. Kitaip ši būklė vadinama autoimuniniu gastritu. Jis atsiranda tada, kai kūnas pats pradeda pulti skrandžio gleivinės ląsteles. Autoimuninis gastritas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi kitų autoimuninių susirgimų, įskaitant Hašimoto ligą ir pirmo tipo cukrinį diabetą.
• Kitos ligos ir būklės. Skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių.

Kiti gastrito atsiradimo veiksniai:

• Dažnas pusfabrikačių vartojimas.
• Sausas maistas.
• Per mažai vaisių ir daržovių maisto racione.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu.
• Kavos gėrimas, kuomet skrandis yra tuščias.
• Didelio maisto kiekio valgymas tik kelis kartus per dieną.
• Maisto valgymas labai greitai, mažai kramtant.
• Stresas ir įtampa taip pat turi įtaką skrandžio ligų išsivystymui, tuomet skausmai skrandyje atsiranda nerviniu pagrindu.
• Skrandžio uždegimas gali kilti nuo ilgalaikio vaistų vartojimo.
• Kai diagnozuojamas inkstų nepakankamumas gali sutrikti virškinimas.
• Kaip komplikacija po skrandžio operacijų.
• Vyresnis amžius. Vyresniems žmonėms būdinga didesnė gastrito rizika, nes skrandžio gleivinė su amžiumi plonėja. Dėl šios priežasties jie dažniau suserga H. pylori infekcija ar autoimuniniais susirgimais nei jaunesni žmonės.

Gastrito simptomai

Gastrito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo (ūmus ar lėtinis) ir priežasties. Dėl minėtų priežasčių pažeista skrandžio gleivinė parausta, paburksta ir joje prasideda lėtinis arba ūminis skrandžio uždegimas. Kai situacija yra ypač rimta, galimas ir skrandžio gleivinės išopėjimas. Kai kuriems pacientams simptomai gali būti minimalūs ar visai nepastebimi.

Spręsti apie pažeistą skrandžio gleivinę galima, jeigu:

• Po valgio ar valgant pykina.
• Kamuoja vėmimas.
• Nėra apetito.
• Kamuoja padidėjęs rūgštingumas - rėmuo.
• Skauda skrandį.
• Jaučiamas nuolatinis sotumas, dėl to visai nesinori valgyti.
• Iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas.
• Skausmas viršutinėje pilvo dalyje gali prasidėti visai netikėtai arba kartojasi nuolat.
• Sergant eroziniu gastritu, skrandžio gleivinė pasidengia pilkomis apnašomis.

Ūminis gastritas: kada kreiptis į gydytoją?

Ūminio gastrito atveju gali pakilti temperatūra, vėmimas, pykinimas, viduriavimas gali tęstis kelias dienas. Kai kamuoja ūminis gastritas, labai svarbu palaikyti tinkamą organizmo skysčių balansą. Simptomams nepraeinant 3-4 dienas, rekomenduojama būtinai kreiptis į gydytoją.

Kaip diagnozuojamas gastritas?

Diagnozuojant skrandžio sutrikimus, gydytojai atlieka keletą būtinų tyrimų, kurie padeda sudaryti tikslią diagnozę ir efektyvų gydymo planą.

Apsilankius pas specialistą, atliekamas endoskopinis tyrimas. Jo metu apžiūrima skrandžio gleivinė, galimi pakitimai joje. Tolimesniems tyrimas gali būti paimamas nedidelis skrandžio audinio gabalėlis. Ši procedūra yra vadinama biopsija. Jūsų šeimos gydytojas peržvelgs Jūsų medicininę istoriją, simptomus ir vartojamus vaistus bei atliks fizinį patikrinimą.

• Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis. Leidžia vizualiai patvirtinti uždegimą, erozijas ar opas ir paimti biopsiją H. Virškinimo trakto endoskopijos metu gydytojas naudoja endoskopą - lankstų vamzdelį su kamera, kuris leidžia išsamiai apžiūrėti viršutinio virškinimo trakto gleivinę, įskaitant stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūros metu galima imti audinių mėginius (biopsijas), kurios yra būtinos diagnozės patvirtinimui ir patologijos priežasčių nustatymui.
• Kraujo tyrimas: Aptinka antikūnus prieš H. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, siekiant identifikuoti įvairias gastrito priežastis. Vienas iš svarbiausių tyrimų - nustatyti Helicobacter pylori infekciją, kuri yra pagrindinė peptinės opos ir skrandžio priežastis.
• Išmatų tyrimas: Tikrina H. Be to, gali būti atliekami išmatų tyrimai, kurie padeda aptikti kraujavimą iš virškinimo trakto.

Gydymas: kaip valdyti gastritą?

Gastrito gydymas priklauso nuo jo priežasties. Gastrito gydymas orientuotas į priežasties pašalinimą, simptomų mažinimą ir gleivinės gijimo skatinimą.

• Nustačius, jog gastritas kilo dėl užsikrėtimo Helicobacter pylori bakterija, yra skiriami antibiotikai. Antibiotikų terapija: Jei skrandžio uždegimas susijęs su Helicobacter pylori infekcija, yra skiriami antibiotikai, kurie naikina šią bakteriją virškinimo trakte. Gydytojas paprastai skiria gydymo kursą nuo 7 iki 14 dienų, kartu rekomenduodamas vaistus, kurie mažina skrandžio rūgštingumą.
• Jeigu ši būklė yra sukelta nesteroidinių vaistų, skirtų uždegimui mažinti, gali būti pasitelkiami specialūs vaistai nuo gastrito.
• Vaistai nuo gastrito, vadinami protonų siurblio inhibitoriais, blokuoja skrandžio rūgštį gaminančias ląsteles. Šie vaistai veikia blokuodami rūgšties gamybą skrandyje. Verta pabrėžti, kad tokie vaistai nuo skrandžio uždegimo neturėtų būti vartojami ilgai ir ypač didelėmis dozėmis. Rūgštingumo reguliavimas: Protonų siurblių inhibitoriai - tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgštį ir skatina gleivinės gijimą. Sumažindami rūgšties, išsiskiriančios į virškinimo traktą kiekį, šie vaistai nuo gastrito malšina jo sukeliamą skausmą ir leidžia išgydyti skrandžio gleivinę.
• Dažniausiai tai famotidinas. Šie vaistai gali neutralizuoti skrandžio rūgštį ir paprastai yra skiriami siekiant sumažinti skausmą, kurį sukelia gastritas. Antacidai: Norint greitai suvaldyti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti antacidus, kurie neutralizuoja skrandyje esančią rūgštį ir suteikia greitą skausmo malšinimą. Tiesa, kai kurie iš jų gali lemti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
• Įrodyta, kad probiotikai gali padėti papildyti žarnyno mikroflorą ir gydyti skrandžio opas. Šie gydymo metodai, taikomi atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, padeda efektyviai valdyti skrandžio uždegimo simptomus. Taip pat, vartojant vaistus nuo gastrito, svarbu nepamiršti papildomų priemonių, kurios gali pagreitinti skrandžio gleivinės atsigavimą. Tarp tokių priemonių - probiotikai, kurie pagerina virškinimą ir skatina reguliarius žarnyno judesius, taip pat įneša į žmogaus virškinamąjį traktą gerąsias bakterijas, galinčias pristabdyti H.

Mityba sergant gastritu

Kaip ir visos skrandžio ligos, gastritas yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Negydant arba pasirinkus blogas gydymo priemones, skrandžio uždegimas progresuoja, sukeldamas vis didesnį skausmą, pykinimą, o ilgainiui net mažakraujystę. Taigi, jei gastrito simptomai trunka savaitę ar ilgiau, kreipkitės į medikus tam, jog būtų užkirstas kelias skrandžio ligų vystymuisi. Gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos yra gyvybiškai svarbios kovojant su įvairiomis ligomis, įskaitant skrandžio uždegimą. Nors paplitęs įsitikinimas, kad aštrus ir riebus maistas sukelia gastritą, iš tikrųjų jis tik padidina simptomus.

Tam tikrų maisto produktų vartojimas ir vengimas gali padėti valdyti skrandžio gleivinės uždegimo simptomus. Jeigu Jums diagnozuotas ūminis ar lėtinis gastritas mityba, be abejonės, turėtų būti subalansuota. Dieta sergant gastritu yra būtina. Tačiau pats žodis dieta - nevisiškai tikslus. Nors tinkama mityba sergant gastritu būtina lygiai taip pat kaip ir gydytojų išrašyti medikamentai - kai kurie išbando natūralius skrandžio sekrecijos mažinimo būdus.

Rekomendacijos:

• Ką valgyti, kai kamuoja skrandžio uždegimas: venkite aštraus, rūgštaus, sūraus ir riebaus maisto. Paprastai tokiu atveju rekomenduojama vengti kepto, aštraus ir labai rūgštaus maisto.
• Valgykite dažnai ir po nedaug (5-6 kartus per dieną). Porcijos turi būti nedidelės, valgoma tuo pačiu laiku, ne rečiau nei 5-6 kartus per dieną. Sergant gastritu patariama valgyti mažesnėmis maisto porcijomis.
• Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių - rūkymo ir alkoholio vartojimo.
• Rinkitės maistą, kuris lengvai virškinamas, nedirgina skrandžio gleivinės. Geriau tiktų virti, gaminti ant garų, troškinti, o ne kepti patiekalai.
• Atsargiau rinkitės vaistus, jei galite, venkite nebūtino ilgalaikio vaistų vartojimo.
• Valgykite tuo pačiu metu.
• Venkite miltinės tešlos kepinių, rūkytų produktų. Negalima vartoti riebios mėsos ir žuvies, rūkytų patiekalų, konservų, marinatų, sūrios žuvies.
• Vartoti vaistažolių arbatas padedančias palaikyti normalią virškinimo sistemos funkciją. Skatina skrandžio ir žarnyno funkciją šių vaistažolių arbata: gysločio lapų, mėtų lapų, ramunėlių žiedų, šlamučio žiedų, sukatžolės žiedų. Vaistažolės sumaišomos lygiomis dalimis. Arbatą geriau paruošti iš vakaro. 2 v.šaukštus mišinio užpilkite 3 stiklinėmis (verdančio) vandens. Uždenkite arbatą dangteliu ir palikite iki ryto. Ryte perkoškite ir truputį pašildykite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Arbatą gerkite mėnesį, po to padarykite 1 mėn. pertrauką ir kursą pakartokite.
• Valgyti daugiau daržovių ir vaisių, žuvies.
• Maistas neturi būti labai karštas arba labai šaltas - geriausia 15-35ºC. Šalti ledai bei labai karštas maistas yra „peilis“ Jūsų skrandžiui.

Paprastai lengva gastrito forma nesunkiai išgydoma tinkamai sureguliavus mitybą.

Ko reikėtų vengti sergant gastritu:

• Citrusiniai vaisiai ir jų sultys. Citrusinių vaisių esminė savybė yra rūgštumas, kuris dirgina jau ir taip uždegimo veikiamas skrandžio sieneles. Kad skrandis pailsėtų, venkite apelsinų, greipfrutų ir citrinų, o vitamino C organizmui duokite iš kitų šaltinių - braškių, melionų, bulvių ir žalių lapinių daržovių.
• Pomidorai iš tiesų yra gardūs ir juos valgyti sveika, juose gausu antioksidanto likopeno bei daug vitamino C. Tačiau pomidorai taip pat yra pakankamai rūgštingi, todėl gali dirginti skrandį. To turėtų pakakti, kad pasiryžtumėte atsisakyti pomidorų.
• Pienas ir pieno produktai. Jei galite ramiai gerti pieną ir be jokių problemų valgyti sūrį ir jogurtą, nėra reikalo pieno produktų šalinti iš savo valgiaraščio. Tiesą sakant, probiotiniai jogurtai gali net padėti nuraminti sudirgusį skrandį.
• Alkoholis. Suvartojamo alkoholio ribojimas yra protingas pasirinkimas viso organizmo sveikatos naudai, ne tik skrandžiui.
• Kava. Galite bandyti rinktis mažiau rūgštingas kavos pupeles. Pavyzdžiui, arabikos pupelės yra mažiau rūgštingos už robustos pupeles. Kavos rūgštingumas taip pat mažėja pupeles skrudinant lėtai arba prieš skrudinimą jas apdorojant garais.

Gastrito prevencija

• Rizikos veiksnių valdymas. Viena iš svarbiausių prevencinių priemonių yra rizikos veiksnių, tokių kaip nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai ir alkoholis, vartojimo mažinimas arba išvengimas.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia anksti nustatyti skrandžio ir virškinimo trakto problemas, ypač jei asmuo jaučia virškinimo sutrikimų simptomus ar yra didesnėje rizikos grupėje dėl skrandžio ligų.
• Svarbu, kad pacientai laikytųsi sveikos mitybos, vengtų piktnaudžiavimo alkoholiu ir rūkymo. Taip pat rekomenduojama reguliariai mankštintis, kad būtų palaikomas bendras kūno sveikatingumas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate gastritą ar pastebite tokius simptomus kaip pilvo skausmas, rėmuo ar pykinimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar gastroenterologu, kad būtų atlikti tyrimai ir pradėtas gydymas. Skauda skrandį, tačiau dar nebuvote pas specialistus? Apsilankykite „Antėja laboratorija“ ir užkirskite kelią rimtoms komplikacijoms.

• Ūmus gastritas dažnai praeina per kelias dienas tinkamai gydant, tačiau lėtinis gastritas gali reikalauti ilgalaikės priežiūros, ypač jei susijęs su H. pylori ar autoimuniniais sutrikimais.
• Venkite savarankiško vaistų, ypač NVNU ar antibiotikų, vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
• Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, rūkymo metimas ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
• Taip pat galite apsvarstyti reguliarius H. pylori tyrimus ar endoskopiją, jei yra rizikos veiksnių, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

---