Manoma, kad sezoniniu gripu, dar vadinamu gripu, kiekvienais metais suserga 5-15 proc. gyventojų. Susirgus gripu svarbu ne tik laikytis lovos režimo ir vartoti reikalingus vaistus, bet ir teisingai maitintis. Nusilpęs organizmas reikalauja itin daug dėmesio, todėl sergant reikėtų atsisakyti „sunkių“ patiekalų iš mėsos ir žuvies, taip pat saldumynų ir kepto maisto. Sirgdami jokiu būdu nevalgykite greito maisto.
Reikia stengtis kuo geriau įsiklausyti į savo organizmą, jei jis nenori valgyti - nereikia versti. Sergant organizmas pats parodys, kokio maisto ir kiek jam reikia.
Badavimas ir mitybos įpročiai sergant
Iš tiesų, labai pritarčiau tam, kad sergant šiek tiek pabadautume. Badavimas, kaip gydymo priemonė yra žinoma jau daugelį metų. Badauti reikia tiek, kiek pats organizmas to nori, priklauso nuo sirgimo laiko. Keletą dienų nevalgyti yra pakankamai saugu. Badavimas tikrai labai suaktyvina mūsų imuninės sistemos ląsteles.
Žmonėms, kuriuos kamuoja imuninio pobūdžio susirgimai, ar vėžys, peršalimas, gripas gali būti naudinga badauti. Vis dėlto, jei iki gripo mūsų mityba buvo prasta ir organizmas yra nusilpęs, toks variantas tikrai nebūtų pats geriausias. Bet jei žmogus maitinosi normaliai, yra normalaus svorio, maisto vartojimą sumažinti rekomenduočiau.
Kai valgome, visos mūsų organizmo jėgos nueina į virškinimą, todėl turint sveikatos problemų, visada reikia žiūrėti, kad porcijos nebūtų per didelės. Svarbiausia - sergant gerti daug skysčių. Tai dažnai pasitaikanti klaida, kai žmogus nustoja valgyti, nustoja ir gerti. Tačiau mes labai daug prakaituojame, prarandame skysčius.
Skysčiai ir gėrimai sergant
Optimalus sprendimas - negazuotas geriamas vanduo su keliomis apelsino skiltelėmis. Tokiame vandenyje yra pakankamai vitamino C. Tokiu būdu pakils ir bendras segančiojo tonusas bei nuotaika. Jei skauda gerklę, geriau rinktis lengvai pašildytą vandenį su medumi ir citrinos sultimis.
Reikia gerti daug žolelių arbatų ir nepamiršti vandens, bet ne sulčių. Sakoma, kad reikia gerti apelsinų sultis, nes jose daug vitamino C, tačiau jose taip labai daug cukraus, daugmaž trečdalis dienos normos. Cukrus yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų bakterijoms ir virusams. Geriau valgyti pilną vaisių, bet jais irgi negalima piknaudžiauti.
Sergančiojo užduotis - vartoti kuo daugiau skysčių, bet alkoholio vartoti sergant jokiu būdu negalima. Tai liečia ir kavą bei vaisių sultis. Vis dėlto ne visi skysčiai vienodai naudingi, sako specialistė.
Taip, kava tikrai tuo pasižymi. Atsiminkime ir tai, kad kava yra tonizuojantis gėrimas ir veikia mūsų nervų sistemą. Didelę įtaką tam turi hormonas kortizolis, kuris gaminamas streso metu. Kortizolis glaudžiai susijęs su mūsų imunine sistemos funkcija. Kava gali daryti įtaką šiam hormonui, dėl ko gali būti neigiama įtaka imuninei sistemai.
Arbatos pasirinkimas
Vietoje juodosios arbatos siūlyčiau rinktis žaliąją, nes juodojoje yra nemažai kofeino ir nėra tiek daug antioksidantų, kiek žaliojoje. Tačiau jos irgi negalima padauginti, 1-2 puodeliai per dieną. Geriausia rinktis lietuviškas arbatas, pavyzdžiui nuo kosulio tinkamas čiobrelis, dilgėlių arbatos naudingos imuninei sistemai, aviečių lapų arbata padeda prakaitavimui.
Naudingos arbatos su citrina, ciberžole, cinamonu. Visas arbatas reikėtų užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti, kad gerai pritrauktų, 10-15 minučių. Išimtis yra su ciberžole, cinamonu ir imbieru, nes jie suintensyvėja kaitinami.
Produktai, stiprinantys imunitetą ir tinkami valgyti sergant
Yra labai tradiciniai paprasti lietuviški produktai, pavyzdžiui česnakas, kuris turi antivirusinių savybių. Cinamonas, svogūnas, rauginti kopūstai, pastaruosiuose gausu probiotikų, naudingų imuninei sistemai. Kokosų aliejus, kuris neseniai buvo sukritikuotas kaip labai blogas, tačiau iš tiesų jis yra tikrai naudingas.
Jis priešingai, nei kartais mums atrodo, mažina blogojo cholesterolio kiekį, turi antivirusinių, antibakterinių savybių, tad labai naudinga žiemos metu jį įdėti į visokias košes. Labai svarbu pasižiūrėti, kiek suvalgome saldumynų. Kai jų suvalgome per daug, padidėja rizika susirgti. Būna, kai ligoniai serga, o mes norime juos palepinti ir nešame kažką saldaus, bet tai nėra gerai.
Geriausia būtų atnešti naminį sultinį, kuris yra pats geriausias maistas imuninei sistemai, tačiau jis turėtų būti verdamas ilgai. Žuvis, nes joje yra omega-3 riebalų rūgščių, daržovių, kuriose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kai norisi kažko sočiau, jau geriau suvalgyti bulvę, nei kokį nors pyragaitį. Jei nesinori nieko gaminti, visai gerai tiesiog ant ruginės duonos užsitepti šiek tiek sviesto ir užsidėti česnako.
Peršalimo ir gripo sezono metu norėsite strategiškai vartoti imunitetą stiprinančius maisto produktus. Pirmenybę teikite vitamino C turtingiems citrusiniams vaisiams, daug probiotikų turinčiam jogurtui ir vištienos sultiniui, kad palaikytumėte savo organizmo gynybinius mechanizmus.Česnakas, imbieras ir žaliosios daržovės, pavyzdžiui, lapiniai kopūstai, yra stiprūs priešuždegiminiai junginiai, stiprinantys imuninių ląstelių reakciją. Šios maistinių medžiagų turinčios priemonės gali sutrumpinti infekcijos trukmę ir pagreitinti sveikimą.
Vištienos sultinys
Vištienos sultinys - vienas iš pačių populiariausių ir tuo pačiu pats veiksmingiausias patiekalas sergančiam žmogui. Naminiai sultiniai, ypač paruošti iš kaulų, suteikia papildomų imunologinių privalumų. Juose gausu mineralų, pavyzdžiui, cinko ir seleno, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą. Baltymų kiekis padeda atkurti ląsteles, o elektrolitų sudėtis palaiko hidrataciją - tai labai svarbu ligos metu. Kovojant su peršalimu vištienos sriuba - tai ne tik paguodos maistas, bet ir tikslinga mitybos priemonė.
Česnakas ir imbieras
Seniai pripažintas dėl savo stiprių gydomųjų savybių, česnakas yra galinga natūrali priemonė, padedanti kovoti su uždegimu ir palaikyti imuninę sistemą.Jo gydomąjį potencialą lemia keli pagrindiniai junginiai: alicinas, organiniai sieros junginiai ir antioksidacinės savybės. Vartojant žalią arba minimaliai apdorotą česnaką, gaunama maksimali jo gydomoji nauda.
Česnakuose esantys veiklieji junginiai gali padėti sumažinti peršalimo simptomų sunkumą ir trukmę, nes stimuliuoja imuninės sistemos gynybinius mechanizmus. Taip pat ir imbieras pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, visų pirma dėl jo biologiškai aktyvaus junginio gingerolio. Tyrimai rodo imbiero gebėjimą slopinti prouždegiminius citokinus, mažinti ląstelių uždegimą ir palaikyti imuninės sistemos funkciją.
Citrusiniai vaisiai
Kovodami su peršalimu ar gripu norėsite pasinaudoti galingomis imunitetą stiprinančiomis citrusinių vaisių savybėmis. Šie vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą, o tai labai svarbu kovojant su virusinėmis infekcijomis. Apelsinuose, greipfrutuose, citrinose ir laimuose yra daug askorbo rūgšties, kuri stiprina imuninės sistemos veiklą ir mažina uždegimus.
Probiotikai
Žmogaus žarnyno mikrobiomas atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant imuninės sistemos funkciją, o probiotikų turtingų maisto produktų vartojimas gali padėti sustiprinti natūralius organizmo gynybos mechanizmus peršalimo ir gripo metu. Jogurte, kefyre, kimči, raugintuose kopūstuose ir kombučoje yra naudingų bakterijų padermių, kurios stiprina žarnyno sveikatą ir moduliuoja imunines reakcijas.
Žaliosios daržovės
Atsigaunant po peršalimo ir gripo, žaliosios daržovės tampa galingais mitybos sąjungininkais, galinčiais gerokai pagreitinti gijimo procesus. Tokios daržovės kaip lapiniai kopūstai, špinatai ir brokoliai suteikia koncentruotų mikroelementų, kurie gerina medžiagų apykaitą ligos metu. Jų gausi fitonutrientų sudėtis aktyvina imuninių ląstelių gamybą, mažina oksidacinį stresą ir palaiko greito atsigavimo mechanizmus.
Ciberžolė ir kiti prieskoniai
Kadangi uždegimas vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos reakcijoje, tokie priešuždegiminiai prieskoniai, kaip ciberžolė, turi daug žadantį gydomąjį potencialą sveikstant nuo peršalimo ir gripo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ciberžolės veiklioji medžiaga kurkuminas gali reikšmingai slopinti prouždegiminius citokinus. Jo biologiškai aktyvios savybės padeda sušvelninti oksidacinį stresą ir sustiprinti ląstelių atkūrimo mechanizmus.
Džiūvesėliai sergant
Džiūvesėliai gerai tuomet, kai yra apsinuodijimas maistu, kai bet kas, ką suvalgome, sukelia pykinimą. Juose nemažai cukraus, todėl jie tinkami tokiu atveju, kad organizme padėtų atstatyti cukraus kiekį. Tačiau sergant peršalimu ar gripu, jų valgyti tikrai nerekomenduočiau.
Jei vaikas sergant nenori valgyti
Visiškai normalu. Labai smagu, kad vaikai yra „nesugadinti“, tokie, kokie esame mes, suaugusieji buvome. Pavyzdžiui, vaikai labai gerai jaučia, kokių produktų jie netoleruoja. Jei vaikas nesijaus gerai, jis valgyti nenorės ir tai nėra blogai. Vis dėlto yra ta pati taisyklė, kaip ir suaugusiems, jei vaiko labai mažas svoris, reikėtų ieškoti būdų, kaip jį pamaitinti. Tačiau jei svoris normalus, tiesiog reikia duoti vaikui skysčių ir nesijaudinti dėl poros dienų nevalgumo.
Lietuvių mitybos įpročiai sergant
Lietuvoje, manau, viskas labai susiję su klimatu. Turiu nemažai pacientų lietuvių, kurie gyvena Anglijoje. Visi jie man kartoja tą patį, kad persikrausčius į Angliją serga žymiai mažiau. Kartais jų mityba Lietuvoje net būdavo geresnė nei čia, tačiau Lietuvos klimatas nėra dėkingas imuninei sistemai. Tai reiškia, kad valgyti sveikiau lietuviams būtina, galbūt šaltuoju sezonu ir gerti papildus, vitaminą D.
Nenorėčiau supeikti lietuvių dėl jų mitybos, galbūt net atvirkščiai, dauguma mano pacientų valgo tikrai gerai. Mane labiau neramina tai, kad lietuviai labai nusistatę prieš vaistus. Nesupraskite manęs neteisingai, aš pati esu mitybos specialistė, visada ieškau alternatyvių būdų jaustis geriau. Tačiau kartais ateina laikas, kai vaistų tikrai reikia.
Būna žmonių, kurie, išrašius gydytojui vaistus, pasideda juos ant lentynos ir jų negeria. Tokiu būdu vaistai tikrai neveikia, galime prisidaryti tik dar daugiau komplikacijų. Visada sakau savo pacientams, išbandykime visas natūralias priemones pirmiausiai, bet jei jos neatneša norimų rezultatų, vaistų teks vartoti.