Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius, veterinarijos gydytojai ir kai kurie medžiotojai ragina aukščiausius valstybės pareigūnus imtis pačių radikaliausių priemonių, kad į Lietuvą nepatektų afrikinio kiaulių maro užkratas.
Afrikinio kiaulių maro pavojai
Žmonės dar nevisiškai supranta tikrąjį afrikinio kiaulių maro pavojų. Esmė ta, kad jis pavojingas ne tiek konkrečiam žmogui, kiek pačiai valstybei, tai yra jos ekonomikai. Mat jei Lietuvoje atsirastų bent vienas afrikinio kiaulių maro židinys, būtų sustabdytas mūsų mėsos eksportas, ir, ko gero, ne tik kiaulienos, bet ir galvijienos, paukštienos, pagaliau pašarų, galbūt net grūdų.
O juk žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro apie 30 proc. viso mūsų šalies eksporto. Skaičiuojant pinigine išraiška tai būtų apie 5 mlrd. Čia nekalbu apie išlaidas kiaulėms likviduoti, patalpoms dezinfekuoti, kompensacijoms ūkininkams mokėti. Mes taip pat, vos tik sužinojome apie Baltarusijoje atsiradusį afrikinio kiaulių maro židinį, ne tik uždraudėme į Lietuvą įvežti bet kokių maisto produktų, net ir dešros ar sumuštinių, bet neleidžiame importuoti ir pašarų.
Esmė ta, kad jeigu žmogus, įsivežęs užkrėstą sumuštinį ar dešros, neatsakingai numestų nesuvalgytus maisto likučius ir juos radę šernai suėstų arba jeigu būtų atiduota savoms kiaulėms, visas mūsų įdirbis siekiant suvaldyti situaciją nueitų perniek. Liga išplistų žaibiškai, jos nebesuvaldytume.
Ar sergančių gyvūnų mėsa yra nuodinga?
Kiaulės ar laukinio šerno, užsikrėtusio afrikiniu kiaulių maru, mėsa nėra nuodinga, tačiau šia liga sergantiems gyvūnams pakyla itin aukšta temperatūra, dėl to mėsoje susidaro įvairių kitų kenksmingų medžiagų. Dar vienas svarbus klausimas, ar afrikiniu kiaulių maru sirgusi kiaulė, kurios mėsos tariamai valgytų žmogus, nebuvo gydoma antibiotikais, nes dėl jų vartojimo žmogus taip pat gautų kai kurių kenksmingų medžiagų.
Maisto sauga ir kontrolė
Šiandien valgyti tiek kiaulieną, tiek šernieną yra visiškai saugu. Aš pats šiandien per pietus valgiau kiaulienos patiekalą. Pastaruoju metu mes vykdome dar labiau sugriežtintą maisto kontrolę ir gyvūnų stebėseną, esame ištyrę daugiau kaip 3 tūkst. kiaulių ir daugiau kaip 4 tūkst. šernų kraują. Jokio užkrato nerasta.
Pirkti kiaulieną ar žvėrieną bet kuriame oficialiame prekybos taške tikrai visiškai saugu: šiandien mes vykdome jau nebe dvigubą, o trigubą kontrolę. Mes sugriežtinome sumedžiotos žvėrienos patikrą: anksčiau užtekdavo atvežti patikrinti kraujo mėginį, o dabar reikia atvežti šimtą proc.
Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja: didžiulis antibiotikų vartojimas skatina spartų bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi. Antibiotikams tapus ne tokiems veiksmingiems, atrodytų gana lengvai išgydomos ligos gali tapti vėl mirtinos. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) apie 80 proc. visų suvartojamų antibiotikų nukeliauja į gyvulių fermas. Kitų valstybių statistika ne tokia dramatiška, tačiau tendencijos panašios.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, antibiotikus gyvulinininkystės sektoriuje galima naudoti tik gydymo tikslais. Anot specialisto, sumažėjusį parduotų antibiotikų kiekį galėjo lemti tai, kad Lietuvoje auginama vis mažiau galvijų.
Visgi, statistika sako, kad Lietuvoje 2011 metais kiaulėms veterinarinių antibiotikų buvo skirta beveik trys tonos. Antibiotikų poreikis priklauso nuo to, koks ūkyje yra tavo auginamų kiaulių sveikatingumas. Jeigu tavo kiaulės yra sveikos, antibiotikų reikia labai minimaliai. Tačiau tie, kurie turi tų įvairių ūkinių ligų, plaučių, visokių kvėpavimo ligų, nori nenori tų vaistų tada reikia - tuomet kiekiai nemaži.
Pagal tai, kiek vidutiniškai antibiotikų tenka gyvuliui, Lietuva ES šalių kontekste atrodo pakankamai gerai. Pagal Europos vaistų agentūros duomenis, Lietuvoje 2011 metais vienam gyvulio kilogramui vidutiniškai buvo skirta apie 42 miligramai antimikrobinių medžiagų.
Bakterijų atsparumas antibiotikams
Visgi didesnį rūpestį turėtų kelti, ne tai, kiek antibiotikų likučių galime suvalgyti valgydami mėsą, o didžiulio antibiotikų naudojimo pasekmės bakterijų atsparumo augimui. Problema tokia, kad naudojant antibiotikus dideliais kiekiais, bakterijos automatiškai pradeda taip pat žymiai intensyviau gaminti savo atsparumo mechanizmus ir tampa atsparios, kitaip sakant - prisitaiko prie aplinkos sąlygų, kad galėtų išgyventi pačios. Taigi ši problema didėja, kuomet didėja antibiotikų naudojimas žmonėms arba gyvūnų gydymui.
Didžiausia blogybė yra ta, kad kaskart sukuriama vis mažiau naujų antibiotikų. Taip yra dėl kelių priežasčių: pirmiausia naujų antibiotikų kūrimas yra labai brangus. Kita vertus, antibiotikai yra nekuriami, nes paskutiniu metu Europoje jie uždrausti naudoti kaip augimo stimuliatoriai su pašarais - iki tol buvo pakankamai plačiai šiuo tikslu naudojami. Taip pat, panašiu momentu labai sparčiai vystėsi bakterijų atsparumas.