Per pastaruosius 50 metų Lietuvoje padvigubėjo 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių dalis. Prognozuojama, jog dar po 50 metų ji sudarys trečdalį visuomenės. Medicinos ekspertai teigia, kad vienas svarbiausių sveikatos palaikymo vyresniame amžiuje komponentų - tinkama mityba. Visgi, anot jų, dauguma senjorų maitinasi nepakankamai.
Iššūkiai ir problemos
„Garbaus amžiaus žmonės dažnai susiduria su rijimo ir kitais sveikatos sutrikimais. Anot jos, senstant organizme vyksta įvairūs pokyčiai, vienas tokių - pradeda trikti ir rijimo funkcija. „Tuomet žmogus valgo lėčiau, springsta, kosčioja. Vyresnio amžiaus asmenų gydytojai - geriatrai - pastebi, jog įprasto maisto nuryti negalintys senjorai taip pat nebegauna maiste esančių įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Tai sukelia imuninės sistemos sutrikimus, dehidrataciją, raumenų masės ir jėgos mažėjimą.
Pasekmė yra sarkopenija - sindromas, sukeliantis savarankiškumo ir funkcinės būklės pablogėjimą, griuvimus, neįgalumą“, - pasakoja G. „Šiandien jauniems ir aktyviems žmonėms parduotuvių lentynose apstu įvairių produktų: proteino batonėlių, geriamo hialurono, kolageno ir panašiai. Deja, neretai pamirštame vyresnius savo tėvus ir senelius, kuriems svarbu įprastus maisto produktus pakeisti į rijimui palankią konsistenciją - piure, pudingo ar kremo.
Paprastai jogurtai, kefyras yra mėgstami senjorų, nes juos lengva valgyti, jie gerai virškinami. Kartu su KTU profesorės Daivos Leskauskaitės vadovaujama mokslininkų grupe sukurtas maistingas, klampios, lengvai nuryjamos tekstūros produktas pritaikytas subalansuotai vyresnio amžiaus žmonių mitybai ir senjorams, turintiems rijimo sutrikimų. Vis dėlto, S.
„Beldžiamės į valstybinių gydymo įstaigų duris, tačiau pastebime, jog čia ligoniams vis dar teikiamas svarbiausių maistingų medžiagų stokojantis maistas. Privatūs slaugos namai taip pat renkasi pigesnius baltymų miltelius, kurių vyresnio amžiaus žmonėms dažnai nepakanka, o mokslininkų sukurtą ir svarbiausiais vitaminais bei mineralais pripildytą funkcinį maistą palieka kaip rekomendaciją artimiesiems. Anot jos, Europoje funkcinis maistas sparčiai populiarėja, o kai kur jau yra plačiai vartojamas.
Pavyzdžiui, Danijos ligoninių Geriatrijos skyriuose gydomi asmenys jau gauna įvairiausių geriamųjų mitybos papildų, o Prancūzijoje geriatriniai pacientai ar pacientai, kuriems nustatyta nepakankama mityba ir su ja susijusios rizikos, iškeliauja namo su bent 8 buteliukais papildų. Lietuvoje, S. Giržadaitės teigimu, įstaigų biudžetų eilutės vis dar svarbesnės už orią senatvę.
Šie bei kiti maisto sistemų pertvarkymo ir pasaulinių maisto iššūkių klausimai birželio 27-28 dienomis bus sprendžiami Latvijos sostinėje Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „EIT Food 2023“.
Bendros tendencijos Lietuvoje
Pirmiausia, pastebėtina, kad vis daugiau lietuvių pradeda domėtis sveika gyvensena. Informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ir psichinę sveikatą gausa skatina žmones labiau rūpintis savo gyvenimo būdu. Daugelis lietuvių vis dar renkasi ne pačius sveikiausius maisto produktus, pavyzdžiui, perdirbtus maisto produktus ir greitą maistą.
Tyrimai rodo, kad mitybos pasirinkimai dažnai priklauso nuo socioekonominių veiksnių - mažesnes pajamas turintys asmenys dažniau renkasi pigesnius, tačiau mažiau sveikus maisto variantus. Fizinis aktyvumas yra dar viena svarbi sveikatos sudedamoji dalis. Nors pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad sportuojančių žmonių skaičius didėja, vis dar yra didelis procentas gyventojų, kurie mažai juda.
Psichinė sveikata pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Lietuvoje vis dar išlieka stigma kalbėti apie psichologines problemas, todėl daugelis žmonių nesikreipia pagalbos, nors tai gali turėti rimtų pasekmių jų kasdieniam gyvenimui. Sveikatos politika Lietuvoje taip pat bando prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų poreikių. Vyriausybė investuoja į sveikatos švietimą ir prevencines programas, siekdama pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius ir sumažinti lėtinių ligų paplitimą.
Visos šios tendencijos ir iššūkiai atspindi sudėtingą Lietuvos gyventojų sveikatos įpročių situaciją, kuri nuolat keičiasi. 2023 metais Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė įdomių faktų apie gyventojų sveikatos įpročius. Mitybos įpročiai taip pat yra tema, kurią verta aptarti. Tyrimai rodo, kad maždaug 35% gyventojų kasdien valgo vaisius ir daržoves bent tris kartus. Tačiau perdirbtų maisto produktų vartojimas kelia nerimą - beveik 60% respondentų teigia, kad dažnai renkasi greitą maistą.
Pokyčiai ir iššūkiai
Pastaraisiais metais lietuvių sveikatos įpročiai patyrė akivaizdžių pokyčių, kurie apima gyvenimo būdą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Vis daugiau žmonių sužino apie sveiką mitybą ir skiria dėmesio savo fizinei formai. Fizinio aktyvumo lygis taip pat auga. Sporto klubai ir fitneso studijos traukia vis daugiau lankytojų, o žmonės vis labiau stengiasi reguliariai sportuoti. Bėgimas, dviračių sportas ir joga tapo mėgstamiausiomis veiklomis, prisidedančiomis prie geresnės fizinės ir psichinės sveikatos.
Vis dėlto, šalia teigiamų pokyčių, išlieka ir tam tikri iššūkiai. Netinkama mityba, ypač tarp jaunimo, vis dar kelia nerimą. Greitas maistas, saldumynai ir kiti nesveiki pasirinkimai dažnai užima svarbią vietą kasdienėje mityboje, o tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. 2023 metais vis daugiau žmonių pradeda naudoti sveikatos stebėjimo technologijas. Mobiliosios programėlės ir išmanieji laikrodžiai padeda stebėti fizinį aktyvumą, mitybą bei bendrą sveikatos būklę.
Socialiniai ryšiai ir bendruomenių palaikymas taip pat yra svarbūs formuojant sveikatos įpročius. Tendencijos sveikatos įpročiuose nuolat kinta, o žmonių sąmoningumas apie sveikatą auga. 2023 metais Lietuvoje sveikatos įpročių gerinimas susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas iš jų - vis didėjantis gyvenimo būdo ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas bei vėžys, paplitimas. Šios problemos dažnai siejamos su netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumu ir psichologinėmis problemomis.
Taip pat akivaizdus psichinės sveikatos problemų augimas. Pandemijos metu ir po jo Lietuvoje padaugėjo nuovargio, nerimo ir depresijos atvejų. Daugiau nei trečdalis gyventojų prisipažįsta patiriantys psichologinį stresą, kas neigiamai veikia jų bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Fizinis aktyvumas taip pat lieka svarbus iššūkis. Nors vis daugiau žmonių pripažįsta, kad reguliari mankšta yra naudinga, vis dar yra didelis procentas tų, kurie nesilaiko rekomenduojamų fizinio aktyvumo normų.
Kitas iššūkis - sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė. Lietuvoje, nors gydymo infrastruktūra yra gerai išvystyta, regionuose vis dar kyla problemų. Gyventojai dažnai skundžiasi ilgais laukimo laikais pas specialistus, o tai gali lemti ligų progresavimą ir komplikacijas. Galiausiai, socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė padėtis, švietimo lygis ir socialinė izoliacija, turi didelę įtaką gyventojų sveikatos įpročiams. Žmonės su mažesniais pajamų lygiais ir apribotomis galimybėmis dažnai patiria didesnes sveikatos problemas.
Statistiniai duomenys (2023 m.)
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Kasdien valgo vaisius ir daržoves (bent 3 kartus) | 35% |
| Dažnai renkasi greitą maistą | 60% |
| Kasdien jaučia stresą ar nerimą | 30% |
| Reguliariai praktikuoja meditaciją ar atsipalaidavimo metodus | 15% |
| Suaugusiųjų rūkaliai | 25% |
| Paskiepyti nuo COVID-19 | 80% |
| Pasinaudojo papildomomis vakcinomis (pvz., nuo gripo) | 50% |