Panevėžio vyskupija ypatingai apdovanota: vienintelis Lietuvos šventasis Kazimieras - ne tik visos Lietuvos ir jaunimo globėjas, bet ir Panevėžio vyskupijos globėjas. Kaip tai atsitiko? - Seniau Bažnyčioje buvo tradicija - pirmojo vyskupo globėjas tapdavo ir vyskupijos globėju. O juk pirmasis Panevėžio vyskupas - Kazimieras.
Šv. Kazimierą Panevėžio katedroje sutinki vos ne kiekviename žingsnyje. Tik įėjusį į katedrą lankytoją prieangyje, moterų pusėje, pasitinka suklupęs, besimeldžiantis šv. Kazimieras. Šis senas paveikslas vyskupo Kazimiero Paltaroko surastas ir čia kabo nuo 1936 m. Pačioje garbingiausioje katedros Švč. Sakramento koplyčioje, altoriaus viršuje - vėl šv. Kazimiero paveikslas!
Ypač vertinga XVII a. šv. Kazimiero statula, Ganytojo surasta Utenos Kristaus Dangun Žengimo bažnyčios varpinėje. Šv. Kazimieras stovi priešais visus ir žvelgia į atėjusius melstis, rodos, tiesiog skatina maldai.
Taip, ypač Ganytojas skatino pamaldumą į šv. Kazimierą. Būtent jis sukūrė šv. Kazimiero litaniją ir brevijoriaus skaitinius šv. Kazimiero dienai. Net šv. Kazimiero varpą, šaukiantį melstis, Ganytojas norėjo girdėti kasdien skambantį su vyskupijos Globėjo bareljefu ir giesme: „Siela gryniausia, širdie skaisčiausia, mūsų Tėvynės Žiede rinktinis. Melsk Visagalį, gelbėk mūs šalį, Šventas Kazimierai".
Ne tik mūsų Vyskupas, bet ir lietuvių kariuomenės vadai nuolat prašė šv. Kazimiero pagalbos. Ir laimėjo, rodos, beviltiškus mūšius prie Polocko ir Salaspilio. „Lietuvių laimėjimas nustebino Europą. ... gavo popiežiaus, imperatoriaus, anglų karaliaus ir turkų sultono sveikinimus ... džiūgaudami dėkojo šv. Kazimierui, dangiškajam savo gynėjui", - rašo Ganytojas. Tai kaipgi neįamžinsi tokios stebuklingos šv. Kazimiero pagalbos?! Vyskupo Kazimiero rūpesčiu ir prašymu menininkas J. Mackevičius ir nutapė aukštai virš altoriaus lubose freską „Stebuklas ties Polocku" - patį didžiausią Lietuvoje ir pasaulyje paveikslą (22 x 14 m) šv. Kazimiero garbei.
Didžiausias Vyskupo Kazimiero rūpestis - jaunimas, ypač ateitininkai. Juos pavedė ypatingai šv. Kazimiero globai. Tai jiems po didžiuoju altoriumi įrengė požeminę šv. Kazimiero koplyčią. „Ji gaivino ateitininkų sąjūdį per dešimtį draudimo metų", - džiaugiasi vyskupas knygoje „Panevėžio vyskupija". Kaip nesidžiaugsi, kaip nejausi to palaikymo - juk altoriuje paties jaunimo Globėjo šv. Kazimiero bareljefas, žymiausio Panevėžio krašto skulptoriaus J. Zikaro kūrinys. Ir atsigulė Ganytojas Kazimieras po mirties toje šv. Kazimiero koplyčioje, jaunimo kriptoje...
Dievo Apvaizdai padedant turime galimybę pirmą kartą paskelbti visą kruopščiai suredaguotą vyskupo Kazimiero Paltaroko istorinį darbą apie Šventąjį Kazimierą. 1984 m. Čikagoje šio reikšmingo istorinio dokumento žymi dalis buvo skelbta periodiniame leidinyje „Lietuvių tautos praeitis" („Lithuanian historical review").
Šis istorinis vyskupo K. Paltaroko 113 puslapių mašinraščio rankraštis baigtas rašyti 1954 m. Vilniuje. Vyskupas kruopščiai rinko medžiagą apie šventąjį Kazimierą. Tuo tikslu jis ne kartą važiavo į Gardiną, kur šventasis užgeso žemiškajam gyvenimui.
XX amžiaus pirmoje pusėje šv. Kazimiero kulto palaikymo ir skleidimo centras buvo Panevėžio vyskupija, kur gyveno ir dirbo vyskupas K. Paltarokas. Jis ypač buvo pamilęs šventąjį Kazimierą, ne tik jam atsidavęs gilioje maldoje, bet rūpinosi, kad visi galėtų džiaugtis jo globa ir dangiškąja palaima.
1928 m. sausio 25 d. Šventasis Tėvas Pijus XI savo dekretu šv. Kazimierą paskelbė ypatinguoju Panevėžio vyskupijos globėju, o visoje Lietuvoje kovo 4 d. buvo laikoma ne tik bažnytine, bet ir valstybine švente. 1948 m. birželio 11d. Šventasis Tėvas Pijus XII paskelbė garsiąją savo brevę, kurioje šv. Kazimieras paskirtas Lietuvos jaunimo ypatingu dangiškuoju globėju.
Trečioji bažnyčia Panevėžyje buvo pradėta statyti 1908 metais šv. Stanislovo vardu. 1926 m. į Panevėžį atvykus vyskupui K. Paltarokui, darbai buvo paspartinti ir 1930 m. baigus statybą Vytauto Didžiojo metais, šv. Kazimiero, vyskupo globėjo, dieną katedra buvo pašventinta kaip Kristaus Karaliaus katedra. Ją pašventino artimas vyskupo draugas ir bičiulis Kauno kunigų seminarijos rektorius prelatas Jonas Mačiulis Maironis.
1933 - šventaisiais metais birželio 30 d. Panevėžio Eucharistiniam kongrese Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas katedrą konsekravo. 1931 m. vienas iš keturių katedros varpų pavadintas šv. Kazimiero vardu.
Vyskupas visada norėjo parodyti ypatingą šventojo Kazimiero globą Lietuvai kovose su pavergėjais. Taip jo raginimu virš katedros didžiojo altoriaus absidėje dailininkas Jonas Mackevičius su padėjėjais Vytautu Palaima ir Domicėlė Tarabildaite nutapė freską, kurioje Lietuvos kariuomenė atmuša 1518 m. nuo Polocko tvirtovės rusų kariuomenę, tada šv. Kazimieras stebuklingai pasirodė debesyse. Tai iki šiol nepralenktas, didžiulį įspūdį paliekantis šv. Kazimiero paveikslas.
Vyskupas visą laiką ieškojo šv. Kazimierą vaizduojančių meno kūrinių ir jais puošė Katedrą. Taip atsirado ir labai dinamiška medinė XVII a. pradžios skulptūra.
Pirmasis Panevėžio vyskupijos vyskupas K. Paltarokas išliko žinomas ne tik kaip talentingas ganytojas, pamokslininkas, maldos vyras, jaunimo ugdytojas, blaivintojas, bet ir kaip akademikas, bažnytinis rašytojas, daugelio knygų autorius. Šios knygos gale skaitytojas ras vyskupo K. Paltaroko paskelbtų darbų sąrašą.
Jau po vyskupo mirties, atgavus nepriklausomybę, 1998 m. Lietuvos katalikų mokslo akademija išleido didžiulės apimties vyskupo redaguotą darbą „Panevėžio vyskupija". 2005 m. išėjo knyga „Gyvenimo bruožai", kurioje skelbiami jo atsiminimai ir per pusę šimto ganytojiškų raštų. Vyskupas yra parengęs „Sakyklai vadovą", metinių švenčių pamokslų knygą „Taisykite Viešpačiui kelią", kurią dedikavo tokiais žodžiais: „Skiriu mylimiems vyskupijos kunigams, ištikimiems savo bendradarbiams." Parašė 346 puslapių rankraštį „Tyruose šaukiančiojo balsas", kurį taip pat paskyrė „ištikimiems savo bendradarbiams, mylimiems vyskupijos kunigams".
Ypatingo dėmesio nusipelno ganytojo sukurta, giliose maldose išmąstyta šv. Kazimiero litanija, kuri jo nurodymu bažnyčiose įrėminta buvo kabinama prie kiekvieno šv. Kazimiero paveikslo.
Taigi šio leidinėlio pasirodymas tebūnie ne tik dar viena padėka mūsų globėjui šv. Kazimierui, bet ir graži ganytojo vyskupo Kazimiero Paltaroko atmintis 135 gimimo metais.
Vyskupas Kazimieras Paltarokas: "Tapydamas mūsų Šventojo portretą, nekelsiu jo gyvenimo padangėn, leisiu jam kol kas vaikščioti Lietuvos žeme; jo prakilnybės ieškosiu žemiškame gyvenime, vaizduosiu jį kasdieninėje aplinkoje... Pamatysime jį nebuvus jokį antžmogį, nežiūrint jo karališkos didybės, buvus tokį pat karalaitį kaip ir jo broliai, tiktai nežemiško būdo jaunikaitį. Jisai karaliaus karūną bei skeptrą pakeitė Išpažinėjo lelija bei amžinu dangaus vainiku."