Knyga yra tekstinės ir vaizdinės informacijos kaupimo bei saugojimo priemonė. Ją sudaro tarpusavyje sujungti puslapiai ir žinoma - viršelis. Pastaroji, visais amžiais buvo glaudžiai susijusi ne tik su išsilavinimu, tačiau ir su kultūra bei jos puoselėjimu, turiningu laisvalaikiu ir panašiomis veiklomis.
Nors pats seniausias būdas, kurio dėka galime perduoti pasakojimus ir žinias yra ne kas kita, kaip mūsų ištartas žodis, tačiau išrastas raštas visą tai iš esmės pakeitė. Pirmiausia, informacijos perdavimui buvo pradėtos naudoti molinės lentelės ir pergamento ritiniai. Be jokios abejonės, iki išrandant spausdinimo presą, knygų egzempliorių dauginimas buvo itin sudėtinga veikla. Visą tai buvo įmanoma padaryti tik rankomis. Na, o perrašinėjant jas, pastarosios buvo tikrai labai brangios ir gana retos.
Kalbant apie ankstyvuosius viduramžius, knygomis gėrėtis galėjo tikrai ne kiekvienas. Tai buvo tik universitetai, bažnyčios ir turtingiausi didikai. Tam, kad jų niekas nepavogtų, jos net buvo prirakinamos prie lentynų. Įdomu tai, kad pirmųjų knygų puslapiai buvo gaminami iš pergamento (veršelio odos).
Verta pastebėti tai, kad XV a. Išrastas spausdinimo presas iš esmės pakeitė knygos sąvoką. Ji tapo kur kas prieinamesne ir kitoms visuomenės grupėms. Be kita ko, pirmosios spausdinamos knygos kitaip dar yra vadinamos inkunabulais. Anstyvojo spaudos laikotarpio knyga buvo laikomi egzemplioriai nuo pirmosios J. Gutenbergo apie 1456 m. išleistos “Biblijos” iki 1500 m. gruodžio 31 d. Tuo metu, jų tiražas nebuvo labai didelis, tad išlikusiu spaudinių beveik nerasta.
Nors nuo pat antikos laikų yra išskiriami trys literatūros rūšys: epas, lyrika ir drama, visą tai šiandien mėgiama analizuoti kur kas konkretesnėmis temomis. Įdomu tai, kad epiniu kūriniu yra laikomi visi tie, kuriuose istorijos yra pasakojamos trečiuoju asmeniu. Tačiau, be visa to, knygos gali būti išskiriamos ir į tokias kategorijas, kaip grožinė ir negrožinė literatura. Verta pastebėti tai, kad kiekviena iš jų turi savo skaitytojų ratą. Žinoma, kur kas daugiau jų sulaukia grožinės literatūros veikalai. O čia esantis knygų temų pasirinkimo asortimentas - išties žavi.
Kita vertus, negrožinė literatūra taip pat gali būti labai vertinga ir įdomi. Šiai rūšiai yra priskiriami tokie žanrai kaip biografija ir autobiografija, receptų ir istorijos knygos, meno ir kelionių knygos, religinės ir saviugdos knygos, sveikatos ir psichologijos, mokslo ir verslo bei dar daugelis kitų. Tad, knygose kiekvienas iš mūsų galime rasti ne tik dalį savęs, tačiau ir tai apie ką net negalėtume pagalvoti. Būtent knygos gali būti puikia priemone, kuri taps jūsų gyvenimo kūrimo dalimi.
Svarbu žinoti tai, kad pirmosios spausdintos lietuviškos knygos autorius yra Martynas Mažvydas. Tai nutiko 1547 m., Karaliaučiuje. Būtent čia lietuvių rašytojas, evangelikų liuteronų kunigas ir gerai žinomas reformacijos veikėjas parengė ir išleido nedidelė, vos 79 puslapių knygą pavadinimu “Katekizmas”. Šiandien ši knyga yra laikoma nacionaliniu kultūros simboliu bei siejama su nauju lietuvių kalbos raidos etapu. Pastebėta tai, kad po knygos išleidimo kur kas sparčiau ėmė kurtis ir plėtotis dabartinės lietuvių kalbos pamatai.
Senosios Receptų Knygos Lietuvoje
Receptų knygos atspindi ne tik kulinarines tradicijas, bet ir kultūrinį paveldą, socialinius pokyčius bei gyvenimo būdą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, senovinės receptų knygos yra vertingas istorijos šaltinis, leidžiantis pažinti praeities skonių pasaulį.
Janas Szyttleris ir Jo Indėlis
Knyga pasakoja apie Vilniaus virtuvės šefą Janą Szyttlerį ir jo indėlį į Lietuvos gastronomijos istoriją. Janas Szyttleris (1778-1850) - kuchmistras, virtuvės šefas, pirmasis Abiejų Tautų Respublikoje rašęs ir leidęs kulinarines knygas, skirtas neprofesionalams. Jį galime laikyti svarbiausiu naujosios Romantizmo virtuvės Lietuvoje ir Lenkijoje kūrėju bei populiarintoju. J. Szyttlerio receptams būdingi natūralistiniai motyvai, aukštosios dvaro ir valstietiškos virtuvių derinimas.
Didžioji Virėja: Tarpukario Kulinarinis Paveldas
Geriausi amžiaus receptai - visų laikų didžiausioje kulinarinėje knygoje Lietuvoje! „DIDŽIOJI VIRĖJA“ - neabejotinai vertingiausia tarpukario receptų knyga, suteikianti unikalią galimybę pajusti to laikotarpio dvasią, išmokti to meto kulinarinių terminų ir tokiu būdu susipažinti su Lietuvos istorija. Pirmą kartą receptų knyga „DIDŽIOJI VIRĖJA“ Lietuvoje buvo išleista 1936 m.
Šioje knygoje - daugybė originalių, stebinančių, užmirštų ir naujai atgimusių, net kelis šimtmečius vertinamų patiekalų receptų, kurie ne tik papuoš šventinį stalą, bet ir įneš į kasdienių valgių gaminimą naujų skonių, idėjų bei širdį džiuginančios nostalgijos. Knyga aprėpia Baltijos šalių ir Rytų Europos kulinarinį paveldą, profesionalių dvarų virėjų žinias, receptus, kuriais didžiavosi A. Smetonos laikų šeimininkės, bet ir patiekalų receptus, kurie kilę iš ilgametes kulinarines tradicijas turinčių Europos šalių.
Paukštienos mėgėjai ras ne tik daugybę patiekalų receptų, ruošiamų iš naminių paukščių, bet ir iš egzotiškų laukinių sparnuočių. Be to, kurioje kitoje knygoje būtų galima rasti net 16-kos ledų rūšių aprašymus su detaliais nurodymais, kaip juos pagaminti namų sąlygomis? Ar atsispirsite neišbandę grietinėlės ledų su fleur d'orange, ananasinių, barbarisų, spanguolių, apelsininių, tutti-frutti ledų?
| Autorius | Knygos Pavadinimas | Leidimo Metai |
|---|---|---|
| Janas Szyttleris | Kulinarinės knygos (įvairūs pavadinimai) | XIX a. |
| Nežinomas | Didžioji Virėja | 1936 |