Maisto švaistymas yra aktuali problema šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuvoje kasmet išmetama apie 9 mln. tonų maisto, o lietuvių šeima išmeta apie 150 kg maisto per metus. Dažniausiai išmetamas produktas yra duona.
Kaip Sumažinti Maisto Švaistymą?
Geriausias būdas sumažinti maisto švaistymą - kruopščiai planuoti apsipirkimus ir pirkti tik tiek maisto produktų, kiek suvartosite. Be to, svarbu tinkamai laikyti šviežius produktus, ypač duoną.
Duonos Laikymo Svarba
Jei norite, kad duona ilgai išliktų šviežia, naudokite duonmaišį. Duonos dėžutėje duona nedžiūsta taip greitai kaip folijoje ar popierinėje pakuotėje, nes joje užtikrinama tinkama temperatūra ir drėgmė. Duoninės gaminamos iš įvairių medžiagų, kurios nereaguoja su jose laikoma duona ir nesugeria kvapų:
- Medinė duoninė - įneša natūralumo ir kaimiško stiliaus elementų.
- Metalinė duoninė - asocijuojasi su retro dvasia ir senelių virtuve.
- Modernus duonos kepalas - neįprastos, „kosminės” formos.
- Duoninė su lenta - labai funkcionali ir patogi.
Duonos dėžutės yra funkcionalūs virtuvės įtaisai, pasižymintys įdomia estetika, todėl jie dažnai naudojami kaip dekoratyviniai virtuvės interjero elementai.
Ką Daryti Su Sena Duona?
Net ir tinkamai laikant, duona kartais pasensta. Štai keletas būdų, kaip panaudoti seną duoną, kad jos nereikėtų išmesti:
1. Duonos Trupiniai
Duonos trupinių paruošimas iš pasenusios duonos yra paprastas būdas ją panaudoti. Juos galima paruošti tarkuojant arba maišant virtuviniame kombaine. Laikykite juos stikliniame maisto inde.
2. Skrebučiai
Iš pasenusios duonos galite pasigaminti skrebučių. Susmulkinkite duoną, sudėkite ant kepimo skardos ir kepkite orkaitėje, kol paruduos. Naudokite juos kaip salotų ar sriubų pagardą.
3. Skrebučiai Ir Apkepai
Iš pasenusios duonos galite pasigaminti skrebučius ir apkepus. Populiariausi yra prancūziški skrebučiai - duona, apkepta kiaušinyje. Kitas pavyzdys - skrebučiai iš skrudintuvo su sūriu, mėsa ar daržovėmis.
Duonos apkepas: orkaitėje kepimo indą išklokite piene išmirkytomis duonos riekelėmis, užpilkite plaktu kiaušiniu su prieskoniais, dėkite sluoksnį daržovių, dešros griežinėlių ir pabarstykite sūriu. Kepkite orkaitėje maždaug 25-30 minučių.
4. Duonos Rūgštis
Duonos rūgštynių negalima paruošti be pasenusios ruginės arba viso grūdo duonos. Duonos rūgštis gaminama alkoholiniu rūgštiniu būdu rauginant duoną, pridedant mielių, cukraus ir sultenių. Gėrimas gaivus, o alkoholio kiekis jame siekia nuo 0,7 iki 2,2%. Duonos rūgštis stiprina imuninę sistemą, reguliuoja medžiagų apykaitą ir veikia žarnyno būklę.
Sriubos
- „Ribollita” - Toskanos tiršta pupelių sriuba, kuriai galima panaudoti duonos likučius.
- Svogūnų sriuba - sriuba, sutirštinta su pasenusia duona.
- „Wodzionka” - regioninis Silezijos patiekalas, kuriam tereikia pasenusios duonos, verdančio vandens, gyvulinių riebalų ir prieskonių.
- „Germuška” - tiršta sriuba, turinti pertrintos duonos konsistenciją, kuri yra lengvai virškinama.
Patiekalai
- Koldūnai - pagaminti iš pasenusios duonos.
- Torijas - ispaniškas skanėstas, gaminamas iš keptos, pasenusios duonos.
- „Panzanella” - Toskanos salotos, kurių pagrindiniai ingredientai yra pasenusi duona, prinokę pomidorai, svogūnai, aliejus ir actas.
Saldūs Patiekalai
- Perdirbtas obuolių pyragas - jį galima pagaminti iš pasenusios duonos.
Senovės Lietuvių Duonos Kepimo Tradicijos
Lietuvos teritorijoje duona atsirado prieš kelis tūkstančius metų. Ji buvo kepama pelenuose, paskui puodo pavidalo krosnyse. Duonos garbinimo apeigos vykdavo per kalendorines ir agrarines šventes.
Vasario 5 d. lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą - duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona gelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, blogos akies, gyvatės įgėlimo, padeda gydyti akių ligas, žaizdas. Įsivyravus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis.
Juoda ruginė duona yra Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalas. Senovėje tešlos raugimas ir duonos kepimas buvo laikomas sakralinėmis apeigomis. Duona būdavo paprasta ir plikyta.
Tradiciniai Duonos Receptai
Štai keli tradiciniai duonos receptai, kurie atspindi senąsias lietuvių duonos kepimo tradicijas:
Plikyta Duona
Plikytai duonai miltus įmaišydavo į karštą vandenį, o tešlą raugindavo iki 3 dienų. Ši duona buvo saldžiarūgštė ir ne taip greitai sendavo.
Paprasta Duona
Miltai su drungnu vandeniu buvo išmaišomi duonkubilyje, per naktį rauginami, o kitą dieną, pridėjus dar miltų, išminkoma tešla ir kepama duona. Tešla įrūgdavo nuo senesnės tešlos raugo gabalėlio.
Šventos Agotos Diena Ir Duona
Šventos Agotos diena, minima vasario 5-ąją, Lietuvoje dažnai vadinama Duonos diena. Ši diena turi gilias tradicijas ir yra susijusi su duona, kaip gyvybės ir gerovės simboliu. Šventoji Agota yra krikščionių šventoji, laikoma sergėtoja nuo gaisrų, nelaimių ir ligų.
Šventos Agotos dieną Lietuvoje nuo seno kepama duona, kuri nešama į bažnyčią pašventinti. Pašventinta duona laikoma namuose kaip apsauga nuo nelaimių. Taip pat tikima, kad šią dieną kepama duona turi ypatingų galių ir yra sveikesnė nei kepta kitomis dienomis. Šeimos stengiasi susiburti prie stalo, pasidalinti duona ir palinkėti vieni kitiems gerovės.
Tradicinis Šventos Agotos Duonos Receptas
Šventos Agotos duonos receptas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir šeimos tradicijų, tačiau pagrindiniai ingredientai ir principai išlieka tie patys. Tai dažniausiai yra ruginė arba kvietinė duona, pagardinta kmynais, medumi ar kitais prieskoniais.
Ingredientai:
- 500 g ruginių miltų (galima naudoti ir kvietinius miltus, arba jų mišinį)
- 350 ml šilto vandens
- 15 g šviežių mielių (arba 7 g sausų mielių)
- 1 šaukštelis druskos
- 1 šaukštelis cukraus (arba medaus)
- 1 šaukštelis kmynų (nebūtina)
- Aliejus kepimo formai patepti
Eiga:
- Mielių paruošimas: Dubenyje sumaišykite šiltą vandenį, cukrų (arba medų) ir mieles. Palikite 10-15 minučių, kol mielės suputos.
- Tešlos minkymas: Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supilkite mielių mišinį į miltus ir gerai išmaišykite.
- Minkymas: Išverskite tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite apie 10-15 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų. Jei tešla per lipni, įberkite šiek tiek daugiau miltų.
- Kildinimas: Dubenį ištepkite aliejumi, įdėkite tešlą, apverskite, kad ji būtų padengta aliejumi. Uždenkite dubenį rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje kilti apie 1-1,5 valandos, arba kol tešla padvigubės.
- Formavimas ir antras kildinimas: Iškilusią tešlą švelniai perminkykite ir suformuokite kepalą. Kepimo formą ištepkite aliejumi ir įdėkite tešlą į formą. Uždenkite rankšluosčiu ir palikite kilti dar 30-45 minutes.
- Kepimas: Įkaitinkite orkaitę iki 200°C (392°F). Prieš kepant, galite aptepti duonos paviršių vandeniu arba pienu, kad ji gražiau apskrustų. Kepkite duoną apie 45-60 minučių, arba kol ji gražiai paruduos ir iškeps. Patikrinkite, ar duona iškepusi, įsmeigdami medinį pagaliuką į centrą. Jei pagaliukas ištraukiamas švarus, duona iškepusi.
- Atvėsinimas: Išimkite duoną iš formos ir atvėsinkite ant grotelių prieš pjaustydami.
Išvados
Duona Lietuvoje visada buvo svarbus maisto produktas ir kultūros dalis. Puoselėkime duonos kepimo tradicijas ir tausokime šį vertingą maisto produktą.
| Rodiklis | Kiekis |
|---|---|
| Kasmet išmetamo maisto kiekis | 9 mln. tonų |
| Šeimos išmetamas maisto kiekis per metus | 150 kg |
| Dažniausiai išmetamas produktas | Duona |