Dėl jų turime nuostabių praeities prisiminimų, taip pat savitą šiuolaikinio meno laisvę ir jo išraiškos formas, kurios atsispindi įvairiuose mus supančiuose dalykuose, pastarieji glaudžiai susiję su materialistine visuomene.
Viskas įtraukta į tą mažą popieriaus lapelį: tam tikra kompozicija, spalvų derinys, taip pat įvairių tipų spaudinių grafika, atitinkanti vienas kitą.
I. Šio Amžiaus Bėdos
Dvasinis, subtilus asmenybės pasaulis lieka nugrimzdęs ir visai pamirštas. Svarbu pažinti, kaip meno kūryba veikia kultūrinę aplinką, t.y. istoriniai stiliai, meno mokyklos, įvairios meno institucijos, skoniai, estetinės normos ir pan. Kiekvieno menininko kūryboje, valdomoje pasąmonės ir nuojautos, svarbi kultūrinės aplinkos įtaka.
Meno vertybės iškyla iš giluminės žmogaus psichologijos, bet ja nesiriboja. Sustabtelėkime ir pamąstykime. Mes maži, mūsų nedaug, bet pasaulis apie mus sužino. Sužino ne tik iš didelių darbų ar valstybinių skandalų, bet ir iš kieno nors mažų žygdarbių. Juk ir mažas žmogus gali būti didelis?
Lietuva - krepšininkų, alaus gamintojų, gražių moterų kraštas... Bet ar žinome, kiek apdovanojimų yra pelnę Lietuvos šokolado ir saldainių gamintojai? Dabar pasiūla viršija paklausą. Parduotuvių lentynos lūžta nuo šokolado produktų gausos. Nebežinai net ką rinktis ir dėl ko? Dėl skonio, funkcionalumo ar grožio?
Štai, kad ir saldainiai ar šokoladukai. Iš daugybės perki kažkokį vieną. Kodėl? Saldainio etiketės ar dėžutės įpakavimas - vienas iš vartotojiškos visuomenės išdavų. Šios rūšies gaminys. Čia labai pasitarnauja plati ir gerai apgalvota produkto reklaminė kampanija. Ji viena nesugebėtų išlaikyti tam tikros rūšies saldainių įpakavimo išskirtinumo, jei būtų pilka, nuobodi ir netrauktų dėmesio.
Visų pirma, žmogus "perka" akimis, todėl pavadinimas su intriga ir patrauklus įpakavimas tiesiog būtini. Šios šrifto grafikos. Čia galima pamatyti ir egiptietiškus hieroglifus, ir bizantiškus dekoro motyvus, pajusti Renesanso atgimimo dvasią ir aiškią simbolių kalbą.
Čia pasirinkti vienokią ar kitokią saldainių dėžutės pakuotę, formą ar atskirą saldžią šokoladinę kompoziciją. Šiuo ir išskirtinumas. Šios spalvos, spalviniai kontrastai, treti turi tam tikrą mėgstamą skonį, ketvirti - pamėgtus gamintojus.
Retas kuris užsakovas, vartotojas ar aptarnaujantis personalas susimąsto, kad į saldainio etiketę galima pažvelgti iš daugelio pozicijų. Visų pirma, ko gero, kūrėjo - skoningai ir tikslingai įgyvendinta idėja sukuria darnios kompozicijos regimybę. Idėjos realizacijai naudojamos kompozicijos harmonizavimo priemonės (taškai, linijos, ritmas, spalvos, atskirų elementų proporcijos ir pan.).
Antra, dabartinė kultūra nebūtų susiformavusi, jei jos neįtakotų praėjusių amžių meninės epochos vertybių palikimas. Šiuolaikinėje etiketėje galima atrasti kelią nuo pirmykštės dailės iki dabarties šiuolaikinio meno apraiškų. Čia, iš vartotojo pozicijos, kur labiausiai traukia spalvos, formos ir šrifto netikėtini deriniai. Tai, kas gali stebinti.
Ketvirta - šriftas, jo vieta etiketėse, gebėjimas perteikti vizualinę informaciją, tam tikros šrifto kompozicijos su atskirais kompozicijos elementais. Ir pagaliau, penkta, šokolado ir formos plastiškumo sintezė. Darbe nagrinėjama problema. Čia visais laikais individas jį naudojo norėdamas ką nors perteikti, pasakyti, atkreipti į kažką dėmesį. Šiam, tiek daugeliui kitų greta jo.
Čia nepaminėta savybė, ji išskiria jį iš kitų. Bet ar susimąstome, kodėl mums į akis krenta iš pirmo žvilgsnio "neįdomus" objektas? Ir kuo gilesnį atgarsį pastarasis randa tarp aplinkinių, kuo tiksliau jis pats ar jo savybės atspindi ar geba atspindėti dabartinę tikrovę ir artimai bei prieinamai ją pateikti kiekvienam be išimties, kartu ugdant estetinius jausmus, tuo stipriau įsigali nuostata, kad tam tikros meno išraiškos atskirose veiklos sferose yra tik gerai atliktas darbas, besąlygiškai kontaktuojantis su grožiu, t.y. menu.
Iš pirmo žvilgsnio ta saldainio etiketė lyg ir įprasta. Kyla klausimas, kodėl būtent ji yra išskirtinė? Net nepamąstome, kad toje mažoje popieriaus skiautelėje yra visko: ir tam tikros kompozicijos, ir tam tikros spalvos, ir ritmo, ir, kad ten matyti mažutė kūrėjo dvasia. Čia ištiestas ir išlygintas, "paguldytas" prieš mus "visu grožiu" popierėlis pilnas emocijų ir jausmų.
Darbo aktualumas
Šioje aplinkoje bei glaudžiai pinasi su dabartine materialistine visuomene. Kasdien susiduriame su savotiška interpretacine meno raiška - saldainio etikete. Šiandieninis menas "padeda" parduoti, pirkti ar keisti. "Pripažįstama" tik praktiškai pritaikoma dailė. Šiais ir patyrimais, "pamirštama". Jis tarsi nueina į "antrąjį planą". Aplinkinis priimamas kaip savaime suprantamas, kartais ir bevertis reiškinys.
Šis kūryme. Argumentuoti, kodėl ir kaip pasirinkta medžiaga - šokoladas - gali būti naujai panaudojamas kuriant šokoladines kompozicijas, skulptūras. Įvertinti šrifto svarbą saldainių etiketėse. Išanalizuoti praeities ir dabarties meno epochų kultūrinį paveldą. Šis kūryme. Grafinio dizaino teorijos pagrindais - šrifto, spalvos ir formos pagalba informacijai suteikiama vaizdinė išraiška.
Spalvos teorijos pagrindais - spalvos psichofiziologinės savybės. Simbolika - vaizdai, įprasminantys tam tikrą sąvoką. Nemaža dalis analizuojamų prototipų (savo atlikimo manieroje) turėjo eklektikos (gr.eklektikos - išsirenkantis) elementų, t.y.
Magistrinio darbo įgyvendinimui naudojami mokslinės ir meninės literatūros bei kitų šaltinių duomenų analizavimo, sisteminimo ir interpretavimo metodika. Prototipų ir pavyzdžių rinkimas, jų sisteminimas ir tikslingas interpretavimas.
II. Mūsų Amžius
Mūsų amžiuje technika įgijo demonišką galią. Jau XVIII a. rankų darbo gaminius palengva išstūmė pramonės gaminiai, o patį darbą suskaidė į nedideles operacijas. Racionalizmas, padvelkęs iš technikos, plūstelėjo į meną. Jis pretenduoja paversti logiką ir protą vos ne individo sąmonės pakaitalu. Geriausi meno kūriniai atlieka savotišką kompensatoriaus vaidmenį, neleidžia įsigalėti mašinai, kuri darytųsi sudėtingesnė, o žmogaus sąmonė - primityvesnė. Menas padeda atstatyti sutrikusią pusiausvyrą tarp Gamtos ir Kultūros.
XX a. glaudus ryšys atsirado tarp technikos ir dizaino. Žmogaus sąmonė teikia pirmenybę taisyklingoms, paprastoms formoms. Jos neva neapsunkina suvokimo eigos, akies "netrikdo". Individo sąmonė neapsiriboja formų atpažinimu ir jų sugretinimu su tais geštaltais (vaizdiniais), kurie glūdi jo atmintyje. Žmogaus sąmonė labiau linksta kurti naujas, sudėtingesnes struktūras ir formas. Atsiranda fotografija ir kitokios meno reprodukuavimo priemonės.
Mūsų laikais labai išsiplėtė mass media. Masinės komunikacijos priemonės - fotografija, radijas, muzikos įrašai, reprodukcijos - talkina menui. Nuo "persisotinimo" menu atbunka individo dėmesys. Šios skirtingoms žmonių grupėms. Čia vertybių hierarchija visuomenėje. Socialinė kultūrinė aplinka ugdo žmogaus emocinį nusiteikimą atitinkamoms meno formoms ir temoms atžvilgiu...
Čia, iš pirmo žvilgsnio, atrodo nevaržomai laisvas. Čia, iš tikrųjų, taip nebūna Nors mene kūrinio vertinimo svertai būna įvairūs, bet jie, vis dėlto, turi objektyvumo. Vertinimo svertai - neatsiejami ir nuo žmogaus profesinės bei grupinės priklausomybės, ir nuo visuomenės, kurioje jie gyvena, kultūros bei tradicijų. Kuo labiau išpuoselėta kultūra, tuo didesnė atsiranda estetinio skonio ir vertinimo laisvė.
... Praeitis
Praeitis paliko mums daug mįslių. Visur aplinkui šventos vietos, simboliški kraštovaizdžiai, senoviniai miestai ir pradingę kraštai, vienodai viliojantys mokslininkus ir nuotykių mėgėjus, įdomybių ieškotojus ir keliautojus. Tos paslaptingos vietos kursto vaizduotę ir sužadina pagarbią baimę. Būtent jos kelia ir klausimus apie religiją, astronomiją, inžineriją, istoriją ir viso pasaulio senovės žmonių tikslus.
Čia suabejoti šiuolaikiniu mąstymu ir XXI a. technologijos bei moksliniais metodais pranašumu. Šiai kinta meno formos. Vienos nueina užmarštin, kitos - liaupsinamos kritikų ir meno gerbėjų, dar kitos tiesiog kelia protestų sąmyšį. Šiuos visuomenės gyvenime kaip socialinį reiškinį, nes menas - visuomenė - kultūra tarpusavyje supinti sudėtingais saitais. Menas neišvengiamai būna socialus, o tų ryšių prigimtis sunkiai perprantama. Todėl paprastai iškyla iš giluminės žmogaus psichologijos, jo išgyvenimų ir sąveikos su kitais žmonėmis.
Jis remiasi savo mitologine gentine atmintimi, o patį meną pateikia kaip savitą tos atminties atmainą. Šiam kuriant save. Kolektyvinė žmonių atmintis ir menas turi daugybę saitų. Menas - tai kultūros atmintis. Menininkas budi prie jos aukuro. Filosofas T. Hobesas (Hobsas) yra pasakęs, kad iš patirties kyla atmintis, o ši, savo ruožtu, lemia sprendimus ir fantaziją.
1. Ornamentai
Šios civilizacijos palikimas - paprasti geometriniai ornamentai - taškai, linijos, kurių tolygus pasikartojimas, sudaro tam tikrą ženklų sistemą. Daugelio tų ženklų reikšmę galima suvokti, nes jie tolydžio kartojasi ir mūsų civilizuotame pasaulyje. Šiam žmogui asocijavosi su sudėtingomis idėjomis. Daugelis tokių formų ir derinių atrodė įspūdingi tik dėl tų asociacijų. Biologiškai paaiškinti meno atsiradimo neįmanoma. Civilizuotam žmogui grožis be galo svarbi vertybė.
Visiškai aišku, kad taškai ir brūkšniai, keturkampiai, trikampiai ir apskritimai ant akmens gaminių turi prasmę ir kažką vaizduoja. Mene ornamentas užima vieną iš žymesnių pozicijų. Šis elementas, kuriais žmogus išreiškia savo grožio pajautimą. Čia pirmuosiuose akmens, kaulo kirviuose, pirmuosiuose molio dirbiniuose. Ne vienos pirmykštės genties mene galima nuosekliai išryškinti visą raidą nuo piešinio iki dekoratyvinio ženklo.
Šis vyras eilę pamažu pereina į dekoratyvinį bordiūrą. Šis vyras eilės idėja be jokių fizinių žymių. Būtų visai neįmanoma suvokti, kas gi buvo ornamento pagrindas, jei neturėtume prieš akis visų tarpinių raidos grandžių. Šis vyras piešinys. A. Lerua - Gurano nuomone, daugumą ženklų galima suskirstyti į dvi grupes - vyriškus ir moteriškus. Vyriško prado ženklas - ietys, žeberklai, brūkšniai, lazdelės ir kt.
Šiai ir kt. Ženklai pašventinimo olose vaizduojami poromis ir derinami su žvėrių poromis. Toks dualistinis pasaulio vaizdavimas kyla iš paleolito žmogaus siekio įžvelgti gamtoje tam tikrą tvarką. Priešistorinio laikotarpio žmonės įprastiniams namų apyvokos daiktams - akmeniniams įrankiams, moliniams indams, gyvulių kaulams, iš kurių gamindavo papuošalus, ietgaliams - suteikdavo meninę išvaizdą (tai susiję su to meto tikėjimais). Urvuose nutapyti bei akmenyse išgraviruoti vaizdai, taip pat susiję su to meto tikėjimais.
Šios žmonių raiškos akmenyse, buvo vėlesnis amžius ir nkdienos puošybos pradžiamokslis. Priešistoriniai pylimai, pilkapiai, statūs akmenys ir koridoriniai kapai susitelkę Airijoje, Myto grafystėje ant kalvos prie Baino upės maždaug 45 km į šiaurę nuo Dublino. Niugreindžo, Nouto ir Douto koridoriniai kapai yra Baino Vingio komplekso dalis, vienos didingiausių priešistorinių kapinynų Europoje. Šis koridoriaus akmens, taip pat išgražintas.
Šios nematyti. Šio sienos akmens. Lauke daugelis akmens irgi išraižyti, bet vėlgi, kartais jų vidinė, nematomoji pusė. Be spiralės, kiti dažniausi Niugreindžo ornamentai yra rombai, zigzagai ir apskritimai. "Viena iš keliams versijs labai savotiškai interpretuoja spiralės simboliką. Manoma, kad į vidų sukama spiralė reiškia mirusiojo iškeliavimą, o besivyniojanti išorėn - atgimimą.
Tokiu atveju, Niugreindžas pavaizduotas, kaip simbolinis kosminio kiaušinio apvaisinimas, užtikrinant amžinąjį mirties ir atgimimo ciklą. Maltoje po žeme rastas Taršjeno šventyklos kompleksas yra vienas didžiausių senovės paminklų Europoje. "Didysis altorius pietinėje Taršjeno šventykloje išpuoštas, spiralės motyvais, kurie, manoma, galėjo vaizduoti deives Žemės Motinos akis.
Nuo priešistorės iki šumero imta naudoti bronza. Ją apdirbti, lyginant su akmeniu, žymiai lengviau, nes galima lieti į formas ir šlifuoti. Iš pradžių pirmykštis dailininkas vaizdavo žvėris ir gyvūnus, kuriuos medžiojo, garbino ar prisijaukino. Vėliau imtas kurti paties žmogaus atvaizdas. Pirmykštis dailininkas kartais taip stilizuodavo vaizduojamus aplinkos daiktus ar žmones, kad iš jų likdavo tik įspūdingas ženklas, vadinamas piktograma. Šio dailininko prisilietimo užuomazgos.
Daug skirtingo dydžio rankų. Plaštakos pasisukusios skirtingais rakursais, sudaro savotišką ritmą ir šiokį tokį chaotiškumo pojūtį. Rankų atspaudai - apeiginis ženklas, reiškiantis AŠ ESU. Taip žmogus pažymėdavo savo buvimą tam tikroje vietoje. Šiam mūsų protėviui buvo ir pradžia, ir pabaiga viso to, kas aplink jį egzistuoja. Čia atlieka dekoratyvaus elemento funkciją, yra puošybinė detalė. Šiusios. Čia bendra linija šiek tiek apibendrinta.
Pabrėžiamos tik svarbiausios elnio kūno sandaros detalės - galva su ragais, liaunos kojos, masyvus kūnas.
2. Akmens Amžius
Seniausias ir ilgiausias žmonijos istorijos laikotarpis buvo akmens amžius. Šios žmonių uolų piešiniai žavi mus taip pat kaip ir didžiųjų dailininkų kūriniai. Atradus uolų piešinius, net buvo manyta, kad juos sukūrė dabarties žmonės. Mat pastarieji labai panašūs į šiuolaikinę grafiką. Būtent paleolito laikais svarbiausia žmonių veikla - medžioklė paskatino meninę...