Didėjant gyvenimo tempui, daugėja konfliktinių situacijų, didėja psichoemocinė įtampa.
Sudėtingi tampa žmonių tarpusavio santykiai.
Stresas - nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, jo išvengti neįmanoma.
Tačiau ne kiekvienas jis yra žalingas.
Nedidelė trumpalaikė įtampa veikia netgi teigiamai: aktyvina gyvybines funkcijas, mobilizuoja veiklai, stimuliuoja, grūdina organizmą.
Tačiau kai konfliktinės situacijos kartojasi, kai nuolat nervinatės, jaučiate pastovią įtampą, susierzinimą, nerandate išeities iš susidariusios padėties, psichoemocinė įtampa tampa žalinga: sekina nervų sistemą, sukelia nerimą, depresiją, mažina organizmo atsparumą ligoms.
Klinikinė depresija, depresiniai simptomai ir kitos neigiamos emocijos predisponuoja KŠL ir blogina prognozę.
Klinikinė depresija mažiausiai du kartus padidina didžiųjų koronarinių įvykių riziką.
Gausėja įrodymų, kad depresiniai simptomai dažnesni moterims, nei vyrams.
Streso įtaka sveikatai
Nervinė įtampa padidina kraujyje “streso” hormonų katecholaminų kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą.
Dėl šių faktorių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dėl didelės psichoemocinės įtampos gali ūmai sutrikti širdies veikla, netgi įvykti staigi mirtis.
Kaip valdyti stresą
Svarbiausia - išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų .
Taip elgdamiesi, apsaugosite organizmą nuo kenksmingų streso padarinių.
Padėti gali fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros.
Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.
Nė vienas iš mūsų neapsaugotas nuo psichoemocinės įtampos.
Svarbiausia yra tinkamai reaguoti į stresinę situaciją ir aktyviai ieškoti išeities.
Alternatyvūs streso mažinimo būdai
Jums sunku susikaupti, jaučiate nerimą ir net atrodo, kad nedaug trūksta iki panikos?
Greičiausiai tai reiškia, kad nesusidorojate su patiriamu stresu.
Vienas iš būdų sumažinti stresą - 10-15 minučių pašukuoti plaukus.
Skanus maistas - efektyvi kovos su stresu priemonė.
Tai - dar vienas labai paprastas būdas atsikratyti įtampos ir sumažinti stresą: tiesiog iš visų jėgų patrinkite delnus, kol jie įkais.
Susidoroti su emociniu negatyvu gerai padeda 15 minučių trukmės dušas.
Atsistokite po šilto vandens srove, kad ji masažuotų galvą ir pečius.
Natūralios priemonės nerimui mažinti
Vienas iš gydymo metodų yra Levandų aliejus, kuris gali būti naudingas nerimo ir streso valdymui, nes jis yra žinomas dėl savo raminamojo poveikio.
Šis aliejus gaunamas iš levandų gėlių ir turi malonų kvapą, kuris gali turėti teigiamą poveikį jūsų nuotaikai ir psichiniam savijautai.
Štai keletas būdų, kaip galite naudoti levandų aliejų nerimo gydymui:
- Aromaterapija: Levandų aliejus dažnai naudojamas aromaterapijoje.
- Masažas: Praskiestas levandų aliejus taip pat gali būti naudojamas masažui.
- Vonia: Pridedant kelis lašus levandų aliejaus prie vonios vandens, galite sukurti raminamąją vonią.
- Kapsulės: Levandų aliejaus kapsulės yra vienas iš būdų naudoti levandų aliejų.
Sėmenų aliejus ir emocinė sveikata
Išsaugoti gerą nuotaiką ir sumažinti stresą jums padės Omega-3 riebiųjų rūgščių turintis maistas, pavyzdžiui, riebi žuvis, linų sėmenų aliejus.
Ką dar verta žinoti?
Lengva persistengti su raminamomis žolelėmis ar papildais, tokiais kaip melatoninas, valerijonas, ašvagandha ir jonažolė.
Jų maišymas gali sukelti nepageidaujamą mieguistumą.
Jonažolės, vartojamos kartu su antidepresantais, gali sukelti karščiavimą, sumišimą ir nerimą.
Taip yra dėl panašaus poveikio organizmui: stimuliuojantis serotonino kiekį, kuris yra kupinas serotonino sindromo, kuris kraštutiniais atvejais gali sukelti raumenų sustingimą ir traukulius.