Šiame straipsnyje aptarsime tradicinį seklyčios pyrago receptą, kuris džiugina savo paprastumu ir puikiu skoniu. Tai puikus pasirinkimas tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms. Pasidalinsime ne tik pagrindiniu receptu, bet ir patarimais, kaip jį pritaikyti pagal savo skonį.
Ingredientai
Norint iškepti tradicinį seklyčios pyragą, jums reikės šių ingredientų:
- 1 pakelis margarino
- 3 stiklinės kvietinių miltų
- 1 arbatinis šaukštelis sodos (nubrauktas)
- 1 indelis grietinės
Pertepimui:
- 1 indelis kondensuoto pieno
- 200 g sviesto
- 1 g druskos
Šokoladiniam kremui:
- 100 g sviesto
- 1,5 stiklinės cukraus
- 1 plytelė šokolado (be priedų)
- 10 šaukštų pieno
Paruošimo Būdas
Štai kaip paruošti tradicinį seklyčios pyragą:
- Margarinas sutarkuojamas su miltais burokine tarka.
- Sudėti grietinę, sodą ir tešlą išminkyti.
- Tešlą palikti 2 valandom šaltai.
- Po to padalyti tešlą į 4-5 dalis ir iškočioti apvalius lakštus.
- Iškepus juos sutepti kremu, skirtu pertepimui.
- Suteptą tortą apipilti šokoladiniu kremu.
Kriaučiūnų Duonos Kepimo Tradicijos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkus, ypač turinčius nedidelius šeimos ūkius, skatina imtis ir papildomų veiklų: su ES parama kurti naujus kaimo verslus ar atgaivinti senuosius amatus. Iškepti duonos M. ir N. Kriaučiūnai sumanė norėdami jaunajai kartai parodyti seniausią ir garbingiausią kaimo tradiciją. Tradicinio amato puoselėjimas dabar tapo jų papildomu verslu, iš kurio išgyvena dvi šeimos.
Kepa pagal seną receptą„Mūsų duonos receptas - tėvo motinos, Marijonos Kriaučiūnienės. Į tešlą nededame jokių priedų. Duoną kepame tik iš miltų, druskos, vandens ir raugo“,- sako Nerijus. Visos tešlos jis nesunaudoja. Raugo pasilieka kitam kartui, kitam duonos kepimui. Paklaustas, ar duoną kepa taip, kaip senovėje, Nerijus patikina, kad lygiai taip pat - ir duonkepę kūrena tik beržinėm malkom, ir pelenus iš jos šluoja tik pušine, ir kryžių ant kepalo spaudžia taip pat. Net ir duonkubilis toks pat - sutvertas iš šulelių, suveržtų lanku. Jo dugnas- ąžuolo, kad tešla geriau rūgtų. „Tik tėvas štai prieš du metus pakliuvo į avariją, blogai jam sudėjo ranką, tad nebegali jis duonos minkyti“,- apgailestauja sūnus. Duoną minkyti - darbas nelengvas, tam reikia stiprių rankų. Dabar duoną minko 30 metų Nerijus, 55-erių jo tėvas Mindaugas ją kepa.
Kriaučiūnai duoną kepa iš savo ekologiškai išaugintų rugių ir kviečių miltų. Ūkininkai dirba apie 70 ha žemės - aplink jų vienkiemį siūruoja rugiai, kviečiai, žiugžda avižos. Kriaučiūnų ūkis - ekologinis: javų jie netręšia mineralinėmis trąšomis, nepurškia chemikalais. Ateityje ūkininkai daugiau grūdų žada pirkti ir iš kitų ekologinių ūkių.Kriaučiūnų naminei duonai yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Juoda duona įdomi užsieniečiamsNaminę duoną N.ir M. Kriaučiūnai parduoda turguje. Ją mielai perka sostinės ir Kauno gyventojai ir turistai. „Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra“, - lietuvių tautos išskirtinumu didžiuojasi Nerijus.Į turgų Nerijus važiuoja tris kartus per savaitę: ketvirtadienį - į Vilniaus Užupio Tymo turgelį, penktadienį - į ūkininkų turgelį Vilniuje prie ŽŪM, šeštadienį - į Kauną, Pilies turgų. Duoną pirkėjams Nerijus atveža šviežut šviežutėlę, dar šiltą - šeimos vyrai prikepa jos ankstų tos dienos rytą. „Gerai, kad atsirado ūkininkų turgeliai“,- pasidžiaugia Nerijus. - Apskritai, pastaruoju metu pasikeitė požiūris į šeimos ūkius. Kažin ar anksčiau būtume gavę leidimus duonai kepti ir ja prekiauti“. Mikėnų kaimo vyrai duoną kepa keturis kartus per savaitę. Vienam kartui prireikia 90 kg miltų.
Moko duonos kepimo tradicijųNors ūkininkai nenuilsdami rūpinasi naminės duonos verslu, jie nepamiršo ir pirminės idėjos - jaunajai kartai parodyti, kaip kaime seniau buvo kepama duona. Kriaučiūnai rengia parodomuosius duonos kepimus. Vienas jų vyko Petronių kaimo bendruomenės namuose - į aukštaitišką trobą sugužėjo mokinių grupė iš Vidiškių (Ukmergės r.) dešimtmetės mokyklos.
Duonkepė jau buvo įkaitusi iki baltumo, jos viduryje alsavo kaugė žarijų. „Žiugžt, žiugžt“,- pušine pelenus iš duonkepės šlavė Nerijaus pagalbininkas Rimas Kadelskas. Nuo pušinės dvelkė miško gaiva. „Duonkepę valyti reikia būtinai pušine. Eglė tam nelabai tinka. Jos spygliai karštyje išdžiūva ir krenta,“- paaiškino Rimas. Nerijus iš kampo paėmė ližę - jos kaip ir duonkubilio negalima statyti vidury pirkios - prišauksi nelaimę namams. Ant ližės pabėręs porą saujų miltų, kepėjas paguldė tešlą ir molio dubenyje vandeniu suvilgęs rankas glostė kepalą, kol jis tapo lygus. Kepalo šonuose Nerijus įspaudė gilias pailgas duobutes - kad bekepant pluta neatšoktų, duona neskiltų. Paskiausiai ant kepalo įspaudė kryžių - palaiminimą ir padėką už gyvenimą. Duona - tai gyvenimas, kiekvienam savo skonio, nelygiai saldumo ir rūgštumo, savo raugo.
Sodyba - ne pobūviams Lankytojų Kriaučiūnai laukia ir savo neseniai atstatytoje sodyboje Mikėnų kaime. Ją Mindaugas paveldėjo iš krikštamotės. Sodyba jau buvo bebaigianti griūti, tad abiems su sūnumi teko pasiraitoti rankoves - viską restauravo savo jėgomis ir atstatė tokią, kokia buvo beveik prieš 100 metų. Sodyboje įrengtoje duonos kepyklėlėje pūpso senovinė duonkepė. Iš molio ją nudrėbė septyniasdešimtmetis meistras. „Duonkepė greitai įkaista ir karštį laiko dvi paras, - giria ją M.Kriaučiūnas. - Po duonos gali džiovinti obuolius, grybus.“Staliaus dirbtuvės irgi surado savo vietą. Kriaučiūnai atstatė net ir tuos statinius, kurių buvo likę tik pamatai. Pavyzdžiui, iš Česonių (kaimas netoli Mikėnų) atsivežė 150 metų senumo klėtį. „Siekėme autentikos, tad ir staktas palikome, kokios buvo“,- sakė Nerijus, svečius dažnai įspėjantis šių saugotis, kad nestukteltų kaktomis. Viename klėties gale - kvapnių grūdų aruodai, kitame - lino austiniais išpuošta seklyčia, per vidurį - beržo vantomis apkaišyta pirtis.
Ne pobūviams šeimininkai į savo sodybą kviečia svečius. „Pobūviams sodybų yra pakankamai, o mes supažindiname juos su tautiniu kaimo paveldu“, - sako Nerijus. Lankytojams Kriaučiūnai rodo, kaip kepama duona, sėjami, pjaunami ir kuliami rugiai - ne kombainais, o spragilu. Svečius pasodinę už stalo, sodybos šeimininkai ant jo padeda juodos duonos ir balto pyrago, o jei pageidauja, pavaišina ir tarke su kiaulės koja. Tarkė, paaiškina Nerijus, tai tarkuotų bulvių košė, iškepta duonkepėje. Ir čio patiekalo receptą šeima paveldėjo iš močiutės.
Sodybai - savos ir ES paramos lėšos Gavęs tiesų klausimą, ar įmanoma iš duonos kepimo ir sodybos lankytojų pragyventi, Nerijus nedvejodamas atsakė: „Laisvai. Jeigu nereikėtų investicijoms, gyventume ir labai gerai.“ Investuoja Kriaučiūnai savo ir ES paramos lėšas. Vien autentiškos kaimo sodybos atkūrimas kainavo beveik 300 tūkst. litų. Dalį lėšų ūkininkai atgavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Kadangi investicijos susijusios su tautinio pavedo puoselėjimu, buvo kompensuota net 75 proc. išlaidų.
„Gerai, kad pagal šią priemonę nereikalaujama atsisakyti žemės ūkio. Mūsų verslas be jo - neįmanomas“,- sako vyresnysis Kriaučiūnas. Pagal šią priemonę pareiškėjai neprivalo atsisakyti iki tol vykdytos žemės ūkio veiklos, tačiau projektas turi būti susijęs su žemės ūkiui alternatyvaus verslo steigimu ar plėtra.
Brandina naujas idėjasKriaučiūnai žada plėsti verslą ir dar kartą kreiptis ES paramos. Sūnus mano, kad jiems reikia dar vienos duonos kepyklos su didesne duonkepe. Tam pritaria ir tėvas - jis yra visų idėjų ir projektų sumanytojas. „Mūsų ir žemė , ir ūkiai atskiri. Tačiau visa kam vadovauja tėvukas - vertinu jo patirtį“,- taip apie tėvą atsiliepia sūnus. Ūkininkų šeima galvoja ir apie nuosavą naminės duonos parduotuvę. Paaugus Nerijaus jaunėliui (jaunesniajai jo atžalai Kasparui rudenį bus jau dveji), žmona Ugnė galėtų darbuotis parduotuvėje. Ir sąlygos steigti parduotuvę palankios, nes nuo šių metų paramos pagal minėtą priemonę galima kreiptis mažmeninei prekybai ne tik specializuotose, bet ir nespecializuotose parduotuvėse. Tai yra, pareiškėjai gali gauti paramą parduotuvių įrengimui, kuriose prekiaus ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų ar žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių užauginta ar pagaminta produkcija - ne tik duona, pyragais, bet ir vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa... Kokio konkrečiai projekto imsis, Nerijus dar nenori atskleisti. Sako, dar pagalvosią. „Pastebėjau, jog apskritai pastaruoju metu daug kas keičiasi į gerąją pusę“,- priduria jis.
Remiami net 46 amataiKriaučiūnų šeimai ir kitiems tautinį paveldą puoselėjantiems kaimo gyventojams rinktis yra iš ko, nes remtinų veiklų sąrašas pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ tikrai platus. Be duonos ir pyragų kepimo remiami dar 45 tradiciniai amatai: audimas, drožyba, mezgimas, verpimas ir kiti. Į šį sąrašą įeina ir labai reti amatai, pavyzdžiui, krosnininkystė (duonkepių, krosnių, židinių statyba), klumpdirbystė (klumpių, medpadžių gamyba), kubilininkystė (rykų, kubilų, geldų, sviestmušių, duonkubilių skobimas), kepurių vėlimas, muzikos instrumentų gaminimas (ragai, skudučiai, birbynės, dūdmaišiai, kanklės, cimbolai ir kt.), aliejaus spaudimas, midaus darymas, šulniakasyba, stogdengystė, račiaus ir kiti tradiciniai amatai.
Parama skiriama ir įprastiems verslams kaime: remonto, kirpyklų, siuvyklų, kavinių, valgyklų, nakvynės paslaugos, ne žemės ūkio produkcijos gamyba, privačių vaikų dienos priežiūros centrų, vaikų darželių, privačių socialinės priežiūros įmonių (senelių namų ir pan.) steigimas ir (arba) plėtra ir pan.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, žemės ūkio veikla užsiimančios labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, kurių žemės ūkio valda yra ne mažesnė nei 1 ekonominio dydžio vienetų (EDV), taip pat tokias valdas turintys ir jas nustatyta tvarka Žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistravę kaimo gyventojai.
Paraiškos - iki metų pabaigosKai pareiškėjas yra ūkininkas ar įmonė, didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti - 690 560 Lt, kai kaimo gyventojas - 207 168 Lt. Pagal verslo liudijimą ar individualiosios veiklos vykdymo pažymą dirbantis kaimo gyventojas paramos gali kreiptis tik pagal supaprastintąją paramos teikimo tvarką.
Supaprastinta tvarka paramos gali siekti ūkininkai ir įmonės. Šiuo atveju paramos suma vienam projektui negali viršyti 260 000 Lt, bet kreipiantis supaprastinta tvarka nereikia rengti atskiro verslo plano - jis yra sudėtinė paraiškos dalis. „Mes niekada nesamdėme konsultantų - viską paramai rengiame patys. Supaprastinta tvarka mums labai gerai“,- pažymi duonos kepėjas N. Kriaučiūnas. Šįmet paraiškas paramai pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ galima teiki iki metų pabaigos.