Ar duona gali būti nenaudinga sveikatai? Žinoma, taip. Juk duonos rūšių yra daug, vienos palankesnės sveikatai, kitos ne, bet reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus individualus ir reakcija į maisto produktus skirtinga. Rūpinkimės tuo, kuo galime t.y. stebėkime, kaip jaučiamės suvalgę vienos ar kitos rūšies duonos, nes tik mes patys geriausiai žinome, koks maistas mūsų sveikatai palankus.

Pavyzdžiui, jei suvalgius duonos, ima pūsti pilvą, išberia ar sutrinka virškinimas, auga svoris ar slenka plaukai, ši rūšis tikrai ne mums. Tai nereiškia, visiškai nebegalima duonos valgyti. Tiesiog pamėginkime viso grūdo duoną be pridėtinių mielių. Mat viso grūdo sudėtinės dalys (endospermas, gemalas, luobelės), perdirbus (susmulkinus, sutrupinus, termiškai apdorojus) valytus sveikus grūdus, išlieka.

Tad iš jų kepta duona sukelia ilgesnį sotumo jausmą, nesutrikdo virškinimo sistemos, turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų ir, svarbiausia, alergiškiems žmonėms paprastai nesukelia pašalinių reakcijų. Tačiau esant glitimo netoleravimui ar alergijai nepadės ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona, tuomet reikia ieškoti duonos alternatyvų (kukurūzų trapučiai, ryžių duoniukai ir pan.).

Svarbu suvokti, koks duonos kiekis yra suvalgomas. Nors duona bus ir viso grūdo, bet jei žmogus vieno valgymo metu suvalgys pusę kepalo duonos, tai greičiausiai nemalonių reakcijų išvengti nepavyks. Reikia nepamiršti, su kuo mes duoną valgome. Galbūt mėgaujamės, kad ir viso grūdo duonos rieke, bet ant jos užtepta storas sviesto, tepaus riebalų mišinio ar margarino sluoksnis bei ant viršaus uždėta rūkytos dešros, deja, tai nėra vienas iš sveikatai naudingiausių pasirinkimų.

Žinoma, jei valgoma viso grūdo duona su avokado užtepu ar nedideliu kiekiu sviesto, rukola ir maltomis sėklomis ar riešutais, tai sveikatai daug geresnis pasirinkimas. Ant duonos plonai užtepkite sviesto, užberkite smulkintų sezamo, kanapių, moliūgų sėklų, linų sėmenų ir turėsite skanų sumuštinį, praturtintą vertingomis maistinėmis medžiagomis.

Akrilamidai ir skrudinta duona

Akrilamidai - tai dar viena kancerogeninė medžiaga, kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir yra ne tik skrudintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, bet ir mūsų kasdieninėje duonoje. Jis susiformuoja vykstant reakcijai tarp amino rūgščių ir cukraus, paprastai maisto produktuose, turinčiuose krakmolo ir apdorojamuose aukštoje temperatūroje (virš 120 ºC). Dėl to nerekomenduojama valgyti apskrudusios duonos plutos, nes joje didelė šių kenksmingų medžiagų koncentracija (akrilamido kiekis gali būti 10 kartų didesnis nei minkštime). Akrilamido kiekis didėja per ilgai skrudinant duoną. Jei duonos pluta apskrudusi, apipjaustykite ir nevalgykite degėsių.

Viso grūdo duoniukai, kurių sudedamosios dalys: viso grūdo ruginiai miltai, druska iki 1 g/100 gramų ir dar pagardinta sezamo sėklomis, - sveikatai tinkamesnis pasirinkimas. Kaip ir kukurūzų ar grikių trapučiai, galintys paįvairinti mitybą ir būti tinkami žmonėms, kurie alergiški glitimui.

Kriterijai renkantis duoną

Prekybos centruose sveikatai palankesnė duona, gerai vertinama Europos komisijos ir populiari Skandinavijos šalyse, tai pažymėta simboliu „Rakto skylutė“. Tokios duonos sudėtis: ne mažiau kaip 30 proc., o ruginėje duonoje ne mažiau 35 proc. sausos produkto masės sudaro viso grūdo produktai, cukrų bendras kiekis ne didesnis nei 5 g/100 gramų, druskos kiekis ne didesnis nei 1 g/100 g, o ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 gramų, riebalų ne daugiau kaip 7 g/ 100 gramų, skaidulinių medžiagų daugiau nei 5 g/100 gramų, o ruginėje daugiau nei 6 g/100 gramų.

O jei perkami trapučiai, duoniukai, džiūvėsėliai, reiktų atsižvelgti į šiuos kriterijus: ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės sudaro viso grūdo produktai, riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 gramų, iš viso cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 gramų, druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g, skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6 g/100 gramų.

Skanią duoną galima pagaminti ne tik iš kvietinių aukščiausios rūšies miltų. Patartina, kad duoną perkant ar kepant namuose, reiktų dažniau rinktis viso grūdo ruginius, rečiau viso grūdo kvietinius miltus. Tačiau galima duoną iškepti su spelta kvietiniais miltais, nors šie miltai gali būti taip pat rafinuoti, kuriuose iš dalies pašalinta sėlenos ir gemalas, tačiau būna ir viso grūdo. Teigiama, kad spelta kvietiniai miltai palankesni sveikatai, nes juose mažiau kviečių baltymo glitimo ir jo struktūra skiriasi nuo įprastinių kviečių glitimo. Jų auginimo metu nereikalaujama daug sintetinių cheminių medžiagų, kadangi jie atsparesni ligoms ir klimato sąlygoms, nes spelta kviečių grūdelius apsaugo žvyneliai.

Grikių ir avižų miltai ne tik turtingi skaidulinėmis medžiagomis, bet gausu vitaminų, gerai virškinami, tinka įvairiuose kepiniuose. Jei turite tik grikių, avižų ar sorų kruopas namuose, tuomet pasinaudokite kavamale ir po 5 min. turėsite miltus. Taip pat paįvairinkite mitybą nešlifuotų ryžių ir kukurūzų miltais, privalumas jų tas, kad nėra glitimo.

Duonos receptai

Duonelė

Reikės:

• 2 puodelių vandens
• 2 puodelių saulėgrąžų sėklų
• 1/2 puodelio nešlifuotų ryžių
• 1 puodelio lazdynų riešutų (neturint tinka kokosų drožlės)
• 2 valg. šaukštų čijos sėklų
• Žiupsnelis Himalajų druskos
• 3 valg. šaukštų balkšvųjų gysločių sėklų luobelių (galima nupirkti vaistinėje, šis produktas labai svarbus, nes suriša visus ingredientus)

Eiga:

1. Susmulkiname ryžius iki miltų, susmulkiname sėklas.
2. Visus produktus beriame į dubenį.
3. Lėtai pilame vandenį ir maišome. Tešla turi išeiti drėgna.
4. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame ,,pailsėti“ mažiausiai 1 val., galima net iki 24 val.
5. Paruošiame formą kepimui, išklojame su kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Dedami tešlą į formą ir šaukštu suspaudžiame (tešla turi būti lipni). Kepame 45 - 60 min.

Kai duonelė gražiai paruduos, galime jau išimti iš orkaitės. Valgoma tik atvėsusi.

Desertinė bananų duona

Reikės:

• ⅓ puodelio ištirpinto kokoso aliejaus
• ½ puodelio medaus arba klevų sirupo
• 2 kiaušinių
• 1 puodelio trintų gerai prinokusių bananų (apie 2½ vidutinių arba 2 dideli bananai)
• ¼ puodelio vandens
• 1 arbatinio šaukštelis sodos
• 1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
• Žiupsnelis druskos
• ½ šaukštelio malto cinamono
• 1¾ puodelio viso grūdo spelta kvietinių miltų
• Jūsų pasirinkimui: ½ puodelio kapotų graikinių riešutų arba pekano riešutų, razinų ir kitų smulkintų džiovintų vaisių

Eiga:

1. Dideliame dubenyje šluotele suplakite aliejų ir medų.
2. Sudėkite kiaušinius ir gerai išmaišykite, tada įmaišykite sutrintus bananus ir vandenį (jei jūsų kokosų aliejus sukietėja nuo sąlyčio su šaltais ingredientais, tiesiog tegul dubuo pabūna šiltoje vietoje kelias minutes).
3. Sudėkite sodą, vanilę, druską ir cinamoną, išmaišykite.
4. Galiausiai, dideliu šaukštu įmaišykite miltus, kol pasidarys vientisa tešla be gumulėlių. Jei norite pridėkite papildomus ingredientus (riešutus, džiovintus vaisius, supjaustytus bananus ir pan.)
5. Supilkite tešlą į kepimo indą ir pabarstyti šiek tiek su cinamonu (jeigu norite, tešloje peiliu galite išpaišyti zigzago formas).
6. Įkaitinkite orkaitę iki 165 laipsnių ir ištepkite indą, kuriame kepsite duoną. Kepkite 55 iki 60 minučių (arba, kol medinis pagaliukas įsmeigtas į centrą ištrauktas taps švarus). Įprastai duona be papildomų ingredientų kepa apie 55 min, o su jais apie 60-65 min.
7. Iškepusią duoną palikite formoje vėsti 10 min., vėliau perkelkite ant grotelių. Ragaukite tik visiškai atvėsusią duoną.

Greita saulėgrąžų sėklų duona

Ingredientai:

• 1 kiaušinis (alternatyva: linų sėmenų kiaušinis)
• 2 šaukštai saulėgrąžų sėklų miltų (namuose pasigaminti sumalant saulėgrąžų sėklas)
• 1 valgomasis šaukštas grikių miltų (alternatyvos: ryžių miltai, kokosų miltai)
• 1 valgomasis šaukštas lydyto kokosų aliejaus arba ghi (alternatyvos: alyvuogių aliejus, avokadų aliejus)
• 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
• Šaukštelis druskos
• Šaukštelis džiovintų rozmarino lapelių (neprivaloma, galite eksperimentuoti su kitomis žolelėmis ir prieskoniais)

Gaminimo eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę: Nustatykite orkaitę iki 180 °C (350 °F), kad ji būtų paruošta duonai.
2. Sudėkite sausus ingredientus: Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir pasirinktas sausas žoleles ar prieskonius, kol jie tolygiai susimaišys.
3. Paruoškite drėgnus ingredientus: Kitame dubenyje suplakite linų sėmenų kiaušinį su aliejumi iki vientisos masės, tada sumaišykite su sausais ingredientais, maišydami, kad gautųsi vientisa tešla.
4. Paruoškite kepimo indą: Išklokite 4,5 colio (12 cm) dydžio kepimo popieriumi ir lengvai patepkite aliejumi, kad nepriliptų.
5. Iškepkite duoną: Supilkite tešlą į paruoštą skardą ir kepkite 12-15 minučių. Duona bus iškepusi, kai jos viršus bus kietas, bet minkštas.
6. Prieš valgydami atvėsinkite: Iškepusią duoną ištraukite iš orkaitės ir prieš mėgaudamiesi leiskite jai atvėsti ant grotelių.

Ši duona - tai drobė jūsų kulinariniam kūrybiškumui, kurioje galima naudoti įvairius epinutrientų turtingus ingredientus, kad pagerintumėte ir skonį, ir naudą sveikatai.

Sėklų duonos nauda

Sėklų duona - tai sveikesnė duonos alternatyva, praturtinta įvairiais vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Skirtingai nuo tradicinės duonos, gaminamos iš baltų miltų, sėklų duona gaminama iš viso grūdo miltų, į kuriuos pridedamos įvairios sėklos, suteikiančios duonai ypatingą skonį, tekstūrą ir maistingumą.

Sėklų duona, pagaminta iš viso grūdo miltų ir praturtinta įvairiais sėklų tipais, yra kur kas daugiau nei tik skanus kepinys. Tai puikus būdas pagerinti savo mitybą ir gauti daug svarbių maistingųjų medžiagų.

• Didelis skaidulų kiekis. Sėklos, tokios kaip linų sėmenys, saulėgrąžos, moliūgai, čija, yra puikus skaidulų šaltinis. Skaidulos yra būtinos sveikai virškinimo sistemai. Jos padeda reguliuoti žarnyno veiklą, gerina peristaltiką, mažina vidurių užkietėjimą ir skatina gerųjų bakterijų augimą žarnyne.
• Vitaminai ir mineralai. Įvairios sėklos yra turtingas vitaminų ir mineralų šaltinis. Pavyzdžiui, linų sėklos yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus širdies sveikatai ir smegenų veiklai. Moliūgų sėklos yra turtingos magnio, svarbaus kaulų sveikatai ir raumenų funkcijai. Saulėgrąžų sėklos yra geras vitamino E šaltinis, kuris veikia kaip antioksidantas ir saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
• Sveiki riebalai.
• Geresnė virškinimo sistema.
• Ilgesnis sotumo jausmas. Dėl didelio skaidulų ir sveikų riebalų kiekio sėklų duona ilgiau išlaiko sotumo jausmą, todėl mažėja noras užkandžiauti tarp valgymų ir padeda kontroliuoti svorį.

Šis receptas idealiai tinka pradedantiesiems kepėjams, kurie nori mėgautis sveika ir skania sėklų duona, nepervargdami. Šis paprastas receptas leidžia iškepti skanią ir sveiką sėklų duoną be miltų, mielių ar pieno produktų. Tobula alternatyva tradicinei duonai, ieškantiems sveikesnio ir originalesnio skonio.

Sėklų duona be miltų

Reikės:

• 3 valg.

Maisto produktų nuolaidos, akcijos. Dideliame dubenyje gerai išmaišykite kiaušinius su alyvuogių aliejumi. Į kiaušinių mišinį suberkite visas sėklas ir riešutus. Kruopščiai išmaišykite, kad visi ingredientai pasiskirstytų tolygiai. Kepkite apie 60 minučių, arba kol patikrinus mediniu pagaliuku jis liks sausas. Ši sėklų duona geriausiai tinka vartoti šviežią. Laikyti rekomenduojama sandariai uždarytame inde kambario temperatūroje iki 3 dienų arba šaldytuve iki savaitės.

Kaip išsirinkti kokybišką duoną?

Šiandien duonos lentynose pasiūla kaip niekada didelė - nuo klasikinio batono iki duonos su tokiais ingredientais kaip burokėliai ar saldžiosios bulvės. Tačiau kaip iš tikrųjų išsirinkti kokybišką produktą ir ko ieškoti jo etiketėje? Vilniaus universiteto profesorius ir mitybos specialistas dr. Rimantas Stukas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius aspektus - skaidulines medžiagas, baltymus bei pridėtinį cukrų ir druską.

Mitybos specialistas pabrėžia, kad šiandien pirkėjams vis dar trūksta žinių, ko reikėtų ieškoti duonos produktų etiketėse ir jų sudėtyje. Kiek skaidulinių medžiagų turėtų būti duonoje? Kiek cukraus ar druskos? Kuo skiriasi pridėtinai ir natūralūs cukrūs?

Skaidulinės medžiagos

Apie skaidulinių medžiagų svarbą žmogaus organizmui šiandien pradėta diskutuoti itin garsiai. Anot profesoriaus dr. R. Stuko, taip yra dėl to, kad pastaraisiais metais atsirado daug mokslinių tyrimų duomenų, įrodančių jų naudą organizmui. Daugiausiai skaidulų rasite viso grūdo duonos produktuose, ypač ruginių ar avižinių miltų gaminiuose.

Taip pat skaidulų kiekį padidina tokie duonos ingredientai kaip daržovės ar vaisiai, įvairios kruopos, riešutai ar sėlenos. Pasak dr. R. Stuko, vidutinė skaidulinių medžiagų paros norma, kuri gali kisti priklausomai nuo amžiaus ir lyties, siekia 25-30 gramų. Maisto produktai, kurių 100 g yra 6 g skaidulų ar daugiau - tai didelį skaidulų kiekį turintys produktai, jei turi bent 3 g skaidulų - juos įvardijame skaidulų šaltiniu.

Baltymai

Pastaruoju metu populiarėja tendencija, kuomet žmonės mityboje yra linkę gyvulinius baltymus pakeisti augaliniais baltymais. Pastaruoju metu tampa populiaru mažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, o tai lemia, kad vartotojai vis dažniau duonos sudėtyje ieško daugiau baltymų.

Tad daugiau daržovių, ankštinių kultūrų, riešutų ir sėklų padaugėja ne tik kasdienėje jų mityboje bendrai, bet ir perkamos duonos sudėtyje. Vidutiniškai 100 g duonos gali būti 8-10 g baltymų, o jeigu jos sudėtyje yra ir ankštinių kultūrų ar įvairių sėklų, šis kiekis gali siekti ir 12 g.

Anot dr. R. Stuko, į duoną mes nežiūrime kaip į baltymų šaltinį visai nepelnytai. Tuose duonos gaminiuose, kuriuose yra didesnis skaidulinių medžiagų kiekis, yra mažiau angliavandenių, tad automatiškai juose didesnis kiekis baltymų. Ieškant daugiau baltymų turinčių duonos gaminių vertėtų atkreipti dėmesį į viso grūdo avižinius miltus, būtent pastarieji turi mažiau angliavandenių ir daugiau baltymų.

Cukrus

Cukrus - tai žodis, kurį linksniuoja daugelis sveiką gyvenseną propaguojančių vartotojų. Vis labiau populiarėja tendencija mažinti suvartojamo cukraus kiekius ar net visai jo atsisakyti. Anot dr. R. Specialistai siūlo rinktis tuos duonos gaminius, kurių 100 gramų yra ne daugiau kaip 3 g cukrų.

Todėl šiuo metu daugėja iniciatyvų, kviečiančių mažinti pridėtinio cukraus kiekį maisto gaminiuose. Viena iš jų - žalios „Rakto skylutės“ ženklinimas, kuris reiškia, kad gaminyje yra mažesnis cukrų, druskos, sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekis, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų.

Reikėtų painioti dviejų sąvokų: pridėtinis cukrus ir natūralūs cukrūs. Vartotojui visada reikėtų etiketėje atkreipti dėmesį ne tik į maistingumo lentelę. Joje matysite bendrą cukrų kiekį. Tačiau žiūrėkite ir į sudėtį - kuo cukrus aukščiau ingredientų eilutėje, tuo daugiau jo pridėta papildomai. Tačiau gali būti ir taip, kad pridėtinio cukraus nėra visai, bet keletas gramų cukrų produkte vis dėlto yra.

Džiugu, kad vartotojams vis labiau svarbi tampa duonos sudėtis ir jos maistinė bei biologinė vertė. Tačiau žinių jiems vis dar trūksta. Todėl žalios „Rakto skylutės“ ženklinimas galėtų tapti gera pradžia ir svariu argumentu tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti ir ko ieškoti ant pakuočių.

Sėklų duonos nauda sveikatai

Sėklų duona yra ne tik skani, bet ir labai naudinga jūsų sveikatai. Ši duona yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori valgyti sveikiau, nes ji gausu baltymų, skaidulų ir vitaminų. Pasigaminę šią skanią ir sveiką sėklų duoną, galėsite džiaugtis ne tik puikiu skoniu, bet ir nauda sveikatai.

Klinikos „Biofirst“ šeimos gydytoja Eglė Savickaitė sakė, kad svarstant šio produkto naudą mitybai svarbu išskirti, apie kokią duoną kalbame. Pasak medikės, mažiausiai maistinės ir energetinės vertės turi šviesi duona-batonas, pagamintas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų.

Duona vis dar užima mitybos piramidės pamatinę dalį dėl patrauklios kainos, suteikiamo sotumo ir joje esančių vertingų medžiagų. Visada duoną (ar ruginę, ar kvietinę) raginu rinktis pilnagrūdę, siekiant praturtinti organizmą maksimaliu kiekiu skaidulų, vitaminų, mineralų. Ruginių grūdų miltų (pilnagrūdžių) duona yra vertingiausia savo sudėtimi ir sveikiausia dėl mažo glikeminio indekso. Tai svarbu, norint teigiamo poveikio cukraus kiekiui kraujyje, norint išvengti cukrinio diabeto, nutukimo, virškinamojo trakto, organizmo uždegiminių procesų. Taip pat vis dažniau stebime pacientus su virškinamojo trakto negalavimais, galvos skausmais, nuovargiu, sąnarių ligomis ar net depresija - dėl netolerancijos kvietiniuose miltuose esančiam gliutenui.

Tačiau gliuteno netoleruojantys žmonės neturėtų skubėti gręžtis į specialių dietinių produktų lentynas. Gydytojos teigimu, dažnai „gluten free“ produktai yra gan brangūs, o jų kokybė - ne pasakiška. Todėl dažnai gliuteno netoleruojantiems pacientams siūlau grikių, bolivinių balandų, kukurūzų, ryžių, žirnių miltus bei gaminius, iš kurių grikių, bolivinių balandų - labai vertingi.

Desertų gamybai puiki alternatyva: kokoso, anakardžių, lazdynų, migdolų, makadamijų ir kt. riešutų bei sėklų miltai, kurie kepiniams suteiks ne tik išskirtinį skonį, bet ir maistinę vertę. Dalis kviečių gliuteno netoleruojančių pacientų, kaip alternatyvą gali rinktis spelta miltus, dėl skirtingos gliuteno molekulinės struktūros, nesukeliančios alerginių reakcijų. Ši rekomendacija turėtų būti aptarta kartu su gydytoju ar dietologu.

Šeimos gydytoja, kaip ir kitos įžvalgomis apie duoną pasidalinusios specialistės, įvardijo, kad sveikiausia yra viso grūdo rūginių grūdų duona su raugu, dėl kurio pagerėja virškinimo procesas ir mineralinių medžiagų įsisavinimas. Jeigu joje yra sėklų - dar geriau.

Pilnagrūdžiai kviečiai ar rugiai yra turtingi skaidulomis, vitaminais B6, E bei tokiomis mineralinėmis medžiagomis kaip magnis, folio rūgštis, cinkas, chromas. Tuo tarpu moliūgų, linų sėmenų, kanapių, saulėgrąžų sėklos yra papildomas gerųjų riebalų, baltymų ir ląstelienos šaltinis, padidinantis produkto maistinę vertę ir užtikrinantis ilgesnį sotumo jausmą.

Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonėms, kuriuos vargina virškinamojo trakto negalavimai, rekomenduotų kvietinių aukščiausios rūšies miltų gaminius, kurie mūsų racione dažniausiai būna skanėstų pavidalu, valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.

Vadovaujuosi posakiu: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Pusryčiai turėtų būti kaloringi, tam puikiai tiktų pilno grūdo košės su augaliniais aliejais ar varškė, jogurtas, paskaninti vaisiais, riešutais, sėklomis; kiaušiniai su daržovėmis; pilnagrūdė duona su lašiša, avokadu. Pietums dažniau raginčiau rinktis riebią žuvį su daržovėmis, o vakarienei - salotas su lengvais baltyminiais produktais ar pilnagrūde duona.

Riešutų duona: skanu ir sveika

Riešutų duona - tai ne tik skanus, bet ir sveikas pasirinkimas, puikiai tinkantis pusryčiams, užkandžiams ar net desertui. Jos pagrindą sudaro riešutai, sėklos ir kiti sveiki ingredientai, kurie suteikia daug energijos ir maistinių medžiagų. Riešutų duona yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško sveikesnių alternatyvų įprastai duonai.

Riešutų duona - tai universalus, sveikas ir skanus pasirinkimas, kuris praturtins jūsų mitybą. Nesvarbu, ar mėgstate saldžius, ar pikantiškus kepinius, kiekvienas gali atrasti savo mėgstamiausią receptą. Išbandykite ir mėgaukitės skaniu bei maistingu kepiniu!

---