pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Seklus bulvių auginimas: patarimai ir gudrybės

Bulvės ir svogūnai - vienos bene tradiciškiausių lietuviškų daržovių. Naudojamos sriuboms, salotoms, garnyrams. Tinkamai laikomos, gali išsilaikyti net iki kito derliaus. Gero bulvių derliaus garantas visų pirma yra kokybiška sėkla bei tinkama veislė.

Bulvių šaknų sistema ir augimo sąlygos

Bulvėms yra būdinga kuokštinė šaknų sistema. Geriausiu atveju, tokios šaknys būna ne ilgesnės kaip 60cm. Taigi, bulvės yra įsišakniję sekliai, lyginant pavyzdžiui, su javų šaknimis, kurios gali pasiekti net 120cm gylį.

Nors šaknys pradeda augti, kai dirvos temperatūra būna tarp 10 - 35°C, geriausiai šaknys vystosi, kai vyraujanti dirvožemio temperatūra yra tarp 15 - 20°C. Lapai (bulvienojai) pradeda augti, esant 7 - 30°C temperatūrai, tačiau optimaliam augimui geriausia yra maždaug 20 - 25°C temperatūra. Bulvės gumbas yra sustorėjusi stolono dalis. Gumbo formavimąsi skatina trumpi dienos šviesos tarpsniai (foto tarpsniai), kurie suaktyvina augimo hormonus.

Kuo vėsesnė dirvos temperatūra, tuo spartesnis gumbų formavimasis ir tuo didesnis užsimezga gumbų skaičius. Tokiomis sąlygomis bulvių augalų stolonai, kaip ir ūgliai, bus trumpi. Daugiau gumbų užsimezga ir tada, kai augalai turi mažesnius azoto, bet didesnius sacharozės kiekius.

Fiziologinį sėklinės bulvės gumbo amžių nulemia daiginimo dienų aukštesnėje temperatūroje skaičius, nutraukus ramybės būseną. Skirtingų veislių bulvėms reikalingas skirtingas daiginimo laikas prieš sodinimą. Minimaliai pasendinti gumbai tinka ilgam vegetaciniam laikotarpiui, kai norima kuo ilgiau išlaikyti bulvių augimą ir maksimaliai padidinti derlingumą.

Dirvožemis ir jo paruošimas

Bulvės auginamos įvairiuose dirvožemiuose - nuo priesmėlio iki priemolio ir visų jų drėgmės palaikymo savybės yra labai skirtingos. Bulvės mėgsta mažo druskingumo dirvožemius, kurių pH yra nuo 5,5 iki 7,0. Tačiau, praktiškai bulvės yra auginamos nuo 4,5 iki 8,5 pH dirvožemiuose, nes tai užtikrina skirtingą tam tikrų maisto medžiagų įsisavinimą.

Jei dirvožemio pH viršija 7,5, pablogėja maisto medžiagų, ypač fosforo ir mikroelementų įsisavinimas, nors suminiai šių elementų kiekiai dirvožemyje gali būti dideli. Kalkinimas gali pagerinti dirvožemį dėl nepageidaujamai žemo pH lygio, tačiau būtina užtikrinti, kad kalkinimas būtų atliktas mažiausiai prieš 6 mėnesius iki bulvių sodinimo.

Vagojant, maksimaliai uždengiami besivystantys gumbai ir tokiu būdu jie yra apsaugomi nuo pažaliavimo. Gumbų formavimosi tarpsnyje vandens poreikis bulvėms labai išauga - maždaug iki 1 colio/savaitę (colis = 2,5 cm). Reguliuojant drėkinimą, galima labai sumažinti problemas, susijusias su gumbų vystymusi.

Palaikant drėgną dirvą vagoje, kai prasideda gumbų formavimasis, galima sumažinti dažnai pasitaikančios šašligės (paprastųjų rauplių) riziką. Dėl drėgmės kiekio svyravimo vagoje, gumbai gali netolygiai, blogai formuotis ir net supleišėti. Pavojingas gali būti net ir 10% dirvos drėgmės sąlygų svyravimas. Siekiant maksimaliai efektyviai panaudoti vandenį, labai svarbu yra augalo lapijos formavimas.

Bulvių veislių pasirinkimas

Tinkamai parinkta bulvių veislė bei sėkla - tai pagrindinė sąlyga gauti nemažą bulvių derlių. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios.

  • Labai ankstyvam derliui, kai pirmosios bulvės pasirodo po 45 dienų, skaičiuojant nuo sudygimo, skirtos bulvės „Adora“.
  • Ankstyvam (50-55 dienų po sudygimo) - „Vineta“, kurios yra mažiau reiklios dirvai ir drėgmei.
  • Vidutinio ankstyvumo veislės „Melody“ ir „Laura“ bulvės prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų ir skirtingų dirvožemių, ypač išsiskiria puikiu kulinariniu skoniu, tinkančiu tradiciniams lietuviškiems patiekalams.

Populiarių veislių aprašymai:

  • „Adora“ - labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai brandinami vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Išvirus nejuoduoja. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams, sausajam puviniui, jautresnė marui ir rauplėms. „Adora“ užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere, todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau, kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. Bulvių derlius gausus.
  • „Laura“ - vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbimui. Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams: garbanei, dryžligei, lapų susisukimo virusui. Ši veislė ypač atspari sausrai. Gero skonio, verdant nesukrenta, išvirus nepakeičia spalvos.
  • „Melody“ - kilusios iš Olandijos. Vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui. Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirus, vidutiniškai miltingos. Gumbai ovalūs, gelsva tinkline luobele, sekliomis akutėmis, kere formuojami vienodo dydžio. Minkštimas švelniai geltonas. „Melody“ išsiskiria pakankamai dideliu atsparumu mechaniniams sužeidimams ir sudaužymams, marui, atspari daugumai ligų.
  • „Vineta“ - kilusios iš Vokietijos. Ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiukštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Tačiau nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.

Sėklos paruošimas ir sodinimas

Specialistai perspėja, prieš sodinant bulves, nepamiršti iš žemės pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučių. Toje pačioje vietoje nepatariama bulvių sodinti dažniau nei kas keverius metus. Ne pati geriausi mintis formuoti bulvių vagas po medžiais, šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų.

Kiekvienais metais rekomenduojama naudoti sertifikuotas sėklines bulves. Bulvių augimą pagretina ankstyvųjų bulvių daiginimas. Tereikia supilti sėklines bulves į dėžutes, pastatyti jas į šviesią, vėdinamą vietą, kur ne didesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros. Paprastai tai užtrunka nuo trijų iki šešių savaičių.

Atstumas tarp vagų turi būti 60-90 cm, tarp gumbų - 30-35 cm. Jei žemė lygi, geriausia daryti negilias vagas ir sudėti gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė, išlyginus žemę, būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. Jei įmanoma, vagas reikėtų formuoti rytų-vakarų kryptimi. Vengti šiaurės-pietų krypties. Stengtis nepasodinti gumbo per giliai.

Sodinant bulves paprastai patogu jas ir patręšti bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis praturtintomis magniu ir mikroelementais bei turinčioms padidintą kalio kiekį. Vidutinė lokalaus tręšimo norma - 50-80 g/m2. Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų.

Svarbu atsiminti, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo galimybėms.

Priežiūra

Sudygus daigams ir jiems išlindus į žemės paviršių, žemes reiktų 3-4 kartus apkaupti kauptuku, tuo pačiu pašalinti ir piktžolės. Smėlingą dirvą sausros metu būtina laistyti ryte ir vakare. Nuo maro bulves purkšti profilaktiškai maždaug kas savaitę ar dvi. Bulvienojams užaugus 20 cm.

Svarbu stebėti ir augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus, amarus. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti, todėl patariama tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių.

Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę ir mechaniškai nepažeisti. Sandėliuoti patariama tamsioje, vėsioje, neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Bulvėms laikyti plastikiniai maišai netinka - tam geriau rinktis pintas, medines dėžes, orui pralaidžius maišus.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

  • Bulvių maras: Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Vėliau pastarosios plečiasi. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Apsaugai rekomenduojama naudoti Infinito.
  • Kolorado vabalai: Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos.