Bulvės ir svogūnai - vienos bene tradiciškiausių lietuviškų daržovių. Naudojamos sriuboms, salotoms, garnyrams. Tinkamai laikomos, gali išsilaikyti net iki kito derliaus. Gero bulvių derliaus garantas visų pirma yra kokybiška sėkla bei tinkama veislė.
Sėklinių bulvių paruošimas
Sėklinių bulvių kategorijos
Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” - sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas - etiketė - yra mėlyna. Augalo pasas tai - dokumentas, kuris užtikrina reguliarią fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus.
Frakcijos
Visos sėklinių bulvių veislės yra fasuojamos į vieną pagrindinę frakciją - 35/55 mm. Didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį, o mažiausi - neiškristi per 35 milimetrų kvadratinę akį. Stambi frakcija 55/60 mm arba mažesnė frakcija 28/35mm yra nestandartinės ir tiekiamos esant pagrindinės frakcijos trūkumui. Sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai, todėl, remiantis teisės aktais, iki 3% visų gumbų sėklinių bulvių pakuotėse gali neatitikti šių dydžių.
Kada atnaujinti sėklą?
Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių. Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje. Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais.
Sėklinių bulvių daiginimas
Bulvių augimą pagretina ankstyvųjų bulvių daiginimas. Norint sudaiginti bulves, jas reikia išberti į plastmasinę arba medinę daržovėms skirtą dėžę ir tolygiai paskleisti. Bulvėms sudygti reikalinga 18-20 laipsnių šilumos temperatūra ir 80-90 proc. drėgnumas. Geriausia daiginti šiltnamyje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Daiginti reikėtų 3-6 savaites tai yra tol, kol bulvių daigeliai pasiekia 2-3 cm. Norint dar labiau paankstinti bulvių derlių, galima naudoti durpių substratą. Pastarojo reikia išberti į dėžę 5-10 cm, o ant viršaus uždėti bulvių gumbus. Tereikia supilti sėklines bulves į dėžutes, pastatyti jas į šviesią, vėdinamą vietą, kur ne didesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Paprastai tai užtrunka nuo trijų iki šešių savaičių. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros.
Sėklinių bulvių sodinimas
Sodinimo laikas ir atstumai
Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas - pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Jei žemė lygi, geriausia daryti negilias vagas ir sudėti gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė, išlyginus žemę, būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. Atstumas tarp vagų turi būti 60-90 cm, tarp gumbų - 30-35 cm. Jei įmanoma, vagas reikėtų formuoti rytų-vakarų kryptimi. Vengti šiaurės-pietų krypties.
Sodinimo gylis
Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Seklus sodinimas - kai bulvė yra iki 2 cm nuo žemės paviršiaus, optimalus - 2-4 cm, gilus - giliau nei 5cm nuo žemės paviriaus po vagų išlyginimo. Pasirinkite sodinimo gylį pagal veislės savybes ir auginimo rekomendaijas. Jei nėra nurodyta specifinė informacija dėl sodinimo gylio, rinkitės optimalų - 2-4 cm gylį.
Ką daryti sodinant negalima
Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių.Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų.
Priežiūra po sodinimo
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais.
Dirvožemis sėklinių bulvių auginimui
Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus. Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos. Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus. Dirvožemio rūgštingumas (pH) - kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę.
Tręšimas auginant sėklines bulves
Gausiam ir sveikam derliui pasiekti rekomenduojame tręšti organinėmis arba neorganinėmis trąšomis (arba 50/50 kombinacija). Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas. Vfarm asortimente turime neorganines kompleksines trąšas ir paukščių mėšlo granuliuotas trąšas FERTIPLUS. Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų, nes tai gali sukelti bulvių ligas ar smarkiai pakenkti pasėliui. Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms.
Sėklinių bulvių veislių pasirinkimas
Patariama rinktis kuo ankstyvesnes veisles, kad būtų pakankamai laiko subrendimui ir neužpultų kenkėjai ar maras. Svarbu paminėti, kad yra labai mažai veislių, kurios atsparios marui. Rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves ne tik dideliems, bet ir mažiems plotams užsodinti.
Veislių pavyzdžiai
Labai ankstyvam derliui, kai pirmosios bulvės pasirodo po 45 dienų, skaičiuojant nuo sudygimo, skirtos bulvės „Adora“. Ankstyvam (50-55 dienų po sudygimo) - „Vineta“, kurios yra mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Vidutinio ankstyvumo veislės „Melody“ ir „Laura“ bulvės prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų ir skirtingų dirvožemių, ypač išsiskiria puikiu kulinariniu skoniu, tinkančiu tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Mūsų vertinimu, geriausiai išsilaiko vėlyvesnės brandos veislės, tokios kaip Melody, Karelija, Esmee, Camelia, Queen Anne, Emanuelle. Pastarosios turi ilgo žiemojimo savybių, nes išlaiko ilgą ramybės periodą. Tai ypač ankstyvos veislės, tokios kaip Colomba, Prada, Emanuelle, Adora.*
Adora - labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė.*
Laura - vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbimui.*
Melody - kilusios iš Olandijos. Vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui.*
Vineta - kilusios iš Vokietijos. Ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė.
Informacija apie kai kurias veisles
*
Adora: Gumbai brandinami vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Išvirus nejuoduoja. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams, sausajam puviniui, jautresnė marui ir rauplėms. „Adora“ užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere, todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau, kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. Bulvių derlius gausus.*
Laura: Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams: garbanei, dryžligei, lapų susisukimo virusui. Ši veislė ypač atspari sausrai. Gero skonio, verdant nesukrenta, išvirus nepakeičia spalvos.*
Melody: Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirus, vidutiniškai miltingos. Gumbai ovalūs, gelsva tinkline luobele, sekliomis akutėmis, kere formuojami vienodo dydžio. Minkštimas švelniai geltonas. „Melody“ išsiskiria pakankamai dideliu atsparumu mechaniniams sužeidimams ir sudaužymams, marui, atspari daugumai ligų.*
Vineta: Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiukštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Tačiau nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.
Ligos ir kenkėjai
Pavojingiausia liga bulvėms yra bulvių maras, nes ji pažeidžia visas augalo dalis, nuo daigų iki gumbų.Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasirodo po 4-10 dienų, palankiu oru - net po 3 dienų. Bulvių pasėlius galima apsaugoti nuo maro taikant profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, nupurškus tinkamu laiku ir tinkamais fungicidais. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės saugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Labai svarbu nesuvėlinti pirmo fungicidų purškimo. Paskutiniams puškimams rekomenduojame naudoti efektyvius gumbų fungicidus nuo maro. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių.Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos. Nupurškus laiku, dažniausiai užtenka 1 purškimo.
| Liga | Požymiai | Plitimo sąlygos | Apsauga |
| Bulvių maras | Mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės ant lapų. Apatinėje lapų pusėje - baltas pūkuotas pelėsis. | Palankios sąlygos ligai plisti ir vystytis labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. | Profilaktinės priemonės, atsparios veislės, purškimas fungicidais. |
| Bulvių lapų susisukimas | Viršūniniai lapeliai įgauna blyškiai gelsvą arba net rausvą atspalvį, jų pagrindas susisuka aukštyn, auga vertikalia kryptimi. Apatiniai lapai su nekrotiškais dryželiais pakraščiuose ir susisukę aukštyn. | Virusas nepersiduoda mechaniškai. Jį platina amarai. | - |
| Mozaika | Ant lapų dažniausiai būna mozaikiškas margumas arba nekrotiškas gyslų šlakuotumas. | Virusą platina amarai - dažniausiai persikiniai, pupiniai, bulviniai didieji, šunobeliniai, bulviniai. | - |
| Rizoktoniozė | Liga pažeidžia gumbus, daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus, o kartais - ir lapus. | Šia liga bulvės labiau užsikrečia rūgščiose, šlapiose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Daigai labiau pažeidžiami, kai dygimo metu būna vėsūs orai ir drėgna, dirvos temperatūra siekia +13-16 OC. | - |
