Gerų santykių teorijos ir pakiliu tonu žarstomi patarimai dažnai skamba įkvepiančiai ir padrąsinančiai - taip ir norisi juos išbandyti. Tačiau praktika dažnai pasirodo žymiai...

Romantiški pasimatymai: "Dinner a deux" idėja

Dinner a deux (pasaulyje prigijęs prancūziškas „vakarienės dviese“ terminas) - idėja ne nauja, bet pastaruoju metu dažnai minima. Šnekas apie ją, kaip gerą būdą nuolat pakurstyti šeimyninės laimės židinį, ypač paakino Barackas ir Michelle Obamos.

Išgirdusi tokius samprotavimus trisdešimt devynerių Audronė atsidūsta: „Jei Amerikos prezidentas randa laiko, turėtume ir mes, eiliniai, jo rasti, bet kiek kantrybės ir pastangų prireikia tokį pasimatymą su savo vyru susiorganizuoti...“

Įbedusi akis į nebaigtą dažyti sieną pašnekovė tęsia: „Mes dabar gyvename - tarp viedriukų su dažais. Remonto iniciatorė buvau aš. Pajutau, kad ko nors reikia imtis, kažkaip susipurtyti, nes į mūsų gyvenimą įsėlino tas bjaurus nuobodulys. Vyras mano sumanymui pritarė, bet kai pasakiau, kad ir dar kai ko noriu - pasimatymo, entuziazmo neparodė. Atseit, ir taip užsiėmęs, dar tas remontas - kokie pasimatymai? „Palauk, susitvarkysime, tada turėsime, ką restorane pažymėti“, - įjungė vyrišką logiką maniškis. Suirzau, kad jis taip, bet neatlyžau. Aišku, kad buvo faina ir po vakarienės traukti į prašmatnų viešbutį įkalbinėti jo nebereikėjo... Tačiau širdy liko nuosėda: po galais, kodėl vyras elgėsi taip, lyg romantiškas pasimatymas su žmona - viena iš daugybės pareigų, kurias nori nenori reikia atlikti? Sutikčiau ir vėl tokiu būdu drauge su juo pasprukti nuo kasdienybės, bet kol kas tyliu, nes trokštu būti pakviesta.

Miegojimas atskirai: už ir prieš

Miegojimo skirtinguose kambariuose šalininkai turi nepaneigiamų argumentų: „Kai šalia kažkas knarkia ir vartosi, visavertiškai pailsėti neįmanoma“, „Jis - vyturys, aš - pelėda, todėl mūsų biologiniai laikrodžiai valandas rodo skirtingai“, „Aš geriau išsimiegu ant minkšto čiužinio, o jam reikia kieto kaip lenta...“

Ko gero, knarkiančiam amerikietės DeAnn Miller-Boschert vyrui nebūtų tekę skųstis policijai, kad žmona apliejo jį šaltu vandeniu, subadė tušinuku ir vožtelėjo pusantro kilogramo svarmeniu, jei sutuoktinė būtų leidusi naktis kitame kambaryje.

Trijų paauglių mamos Renatos ilgametė patirtis - miegas šalia garsiai ir neramiai miegančio sutuoktinio, tačiau patarimą ji pakomentuoja netikėtai. „Savaitę prabuvau savanoriškoje tremtyje - miegojau viena. Atrodė, kad po šitiek kartu su vyru praleistų metų, kažkur pradanginusių aistrą, atskira lova nesukels jokių nepatogumų, priešingai - patiks! Tačiau jau trečią naktį pajutau, kad man... vieniša, šalta, trūksta šilto alsavimo šalimais, vyriško šono, prie kurio galiu prisiglausti, vyriško glėbio, kuriame naktį būna jauku...

"Mes" vietoj "Aš": kalbos svarba santykiuose

Pasak Berklio universiteto atliktos studijos autorių, susituokusios poros, kurių nariai nuolat vartoja daugiskaitinius „mes“, „mūsų“, geriau sprendžia kylančius konfliktus nei tos, kurių nariai pabrėžia savo ir partnerio individualumą ir teikia pirmenybę vienaskaitiniams „aš“, „man“, „jis“, „jam“.

„Kalbėjimas, kuriame daug „mes“, - natūrali ilgalaikės partnerystės, įsitikinimo, kad dviese galima susidoroti su problemomis, išdava.

Silvija, su savo vaikinu iki vestuvių kartu gyvenusi penketą metų, ir galiausiai oficialiai tapusi jo žmona, skeptiškai vertina tokį susitapatinimą su savo antrąją puse: „Galbūt patarime ir yra tiesos, bet būti Siamo dvyne neturiu jokio noro. Daug svariau už kartojimą „mes“, man atrodo, yra tai, kad vyras nesivaržo parodyti, jog brangina ir gerbia mane - ir tada, kai mes dviese, ir tada, kai mus supa žmonės.

Kiti patarimai šeimyninei laimei

1. „Kartais poros pykstasi rytais, kai iki vakaro dar pilna laiko viską išsiaiškinti, o kartais - naktimis, kai jaučiasi pervargę ir nebesugeba logiškai mąstyti. Ir kodėl reikia ne miegoti, o aiškintis santykius? Iš esmės yra gerai tiesiog išsimiegoti ir konfliktus spręsti šviežia galva.
2. „Tai veikia tik tada, kai abu žmonės vienodai suinteresuoti tą santuoką išgelbėti. Dirbu su išsiskyrusiais žmonėmis, kurie kažkada griebėsi terapijos kaip paskutinio šiaudo, bet gerokai pavėlavo.
3. „Žinote, mane siutina toks patarimas: „Dalinkitės savo išgyvenimais“ - sako psichoterapeutė Margareta Paul. - „Dažnai žmonės reiškia savo jausmus tik norėdami apkaltinti kitą. Pavyzdžiui: „Aš pykstu ant tavęs!“ ar „Mane žeidžia tai, ką tu vakar pasakei!“. Jei norite ne kaltinti, o suprasti kitą, geriau pasakyti: „Aš pykstu ant tavęs ir noriu pagaliau išsiaiškinti, kas tarp mūsų vyksta“. Ar: „Mane užgavo tai, ką pasakei, ir aš noriu žinoti, kodėl tu man tai kalbi“.
4. Nuo mažens mums kalama į galvas, kad kažkur pasaulyje egzistuoja ta idealioji mūsų antroji pusė, kurią sutikus, gyvenimas virs rojumi. „Tai klaidingas įsitikinimas, - mano santykių temomis rašanti blogerė Ashleigh Slater. Kartais, kai santykiai nesiklosto, pradedame galvoti: ne, turbūt klydau, tai ne tas žmogus, ne antroji mano pusė. Jos turbūt dar nesutikau.
5. „Mane tiesiog erzina įsitikinimas, kad viskas pasikeis, jei apie tai nuolat kalbėsimės“, - tvirtina psichologė Sherry Campbell. - „Tai dažnai padeda moterims, bet retai - vyrams. Tokiais atvejais geriausia duoti laiko vyrui suvirškinti informaciją ir tik tada tęsti pokalbį. Apskritai, kalbant su vyrais, geriausia taktika - apsišarvuoti kantrybe.
6. „Yra žmonių, kurie labiau už kitus nerimauja prasidėjus naujiems santykiams. Dažniausiai tai būna moterys. Būtent joms ir reikia daugiau atjautos, dėmesio iš švelnumo iš partnerio - vien todėl, kad jos jaučiasi pažeidžiamos ir vėl bijo likti vienišos. Tai yra normalu ir tai ne įrodymas, kad savimi nepasitikite.
7. „Dažnai, kai dirbu su pora, patiriančia krizę, klausiu: „Kada jūs nustojote bandyti keisti savo vyrą ar žmoną?“ Ir ką gi - girdžiu tik protestus, maždaug: „Aš niekada nenorėjau jo keisti“ ar „Argi galima pakeisti suaugusį žmogų?“. Į tai atsakau: „Nesąmonė!“ Esu prieš tą nusistovėjusį mitą, kad mylimo žmogaus negalima pakeisti, nes iš esmės mes sąmoningai ar nesąmoningai tai nuolat darome. Tai neliečia asmenybės ar charakterio, kurie jau susiformavę, bet partneriai padeda vienas kitam puoselėti santykius - tai nuolatinis ir ne visada matomas intymus procesas.
8. „Na taip, aš tikiu, kad viskas vyksta ne be priežasties, bet tai nepadės žmogui, kuris ką tik sužinojo, kad sutuoktinis jam neištikimas ar tam, kuris nusprendė skirtis.

Vestuvių scenarijus: patarimai piršliams ir liudininkams

Vestuvių scenarijaus sudarymas - nelengva užduotis. Nors ir gali būti atšokusi daugybę vestuvių, būti svečiu ir būti vedančiaja, piršliene ar liudininke nėra tas pats. Tai ne tik parašo padėjimas. Jei sutikai su šiuo vaidmeniu, teks pasistengti, kad vestuvės būtų gražiausia šventė nuotakai ir jaunikiui ir tikėtis, kad įtiksi daugumai svečių. Na o į burbeklius nėra ko kreipti dėmesio J.

Vestuvių etapai ir patarimai

• Išlydėjimas iš jaunojo namų. Tradiciškai turėtų važiuoti piršlys, susirinkti pabroliukai, taigi, visa vyriška kompanija. Apsirengiama, piršlys sutikrina ar yra jaunųjų dokumentai ir vestuviniai žiedai. Išgeriate šampano, tėvai gali norėti palaiminti sūnų prieš kelionę.
• Sutikimas jaunosios namuose ir jaunikio išbandymai. Prieš ją darydami apsitarkite su jaunavedžiais, gal jaunikiui tą dieną ir taip bus pakankamai streso ir geriau apsieiti be užduotėlių. Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti jaunikį, piršlienė su pamergėmis turi laukti nuotakos namuose. Paprastai vyksta linksmas „apsižodžiavimas“ tarp piršlienės ir piršlio, paantrinant pamergėms ir pabroliams, kuris pasibaigia nuotakos atidavimu.
• Jaunųjų išlydėjimas, porų supažindinimas, tėvų palaiminimas. Piršlienė pradeda pristatydama, ko visi susirinkom, įsega gėlę piršliui į dešinį švarko atlapą, o jis paduoda piršlienei puokštę. Pakviečiama nuotaka įsegti gėlę (jaunajam į kairį švarko atlapą), o jaunikis įteikia puokštę. Jaunoji užriša piršliui juostą (per kairį petį). Jei jūs ne piršliai, o liudininkai, juostos nereikia. Piršliai pakviečia jaunuosius pristatyti poras. Nuotaka sako pamergių vardus, jaunikis pabrolių. Pamergės sega pabroliams gėlytes į kairį švarko atlapą, pabroliai įteikia puokštes. Supažindinus poras galima išgerti šampano, užkąsti. Pakviečiami jaunųjų tėveliai suteikti vaikams palaiminimą. Po palaiminimo ruošiamasi važiuoti į santuokos vietą. Jei dar nepapuoštos mašinos, tuo turėtų rūpintis pabroliai ir pamergės.
• Santuoka. Ji gali vykti tiek tik bažnyčioje, tiek tik civilinės santuokos vietoje, tiek abiejose vietose. Jei daromos dvi ceremonijos, įsimeskite riebaus kremo ar aliejuko. Paprastai šios vestuvių dalies metu piršliams scenarijaus nereikia, nebent jūs planuojate kažką ypatingo po santuokos, pavyzdžiui, į dangų paleisti balandžius. Jei juos planuojate įteikti jauniesiems, perspėkite, kad nepaleistų paukščių iš karto. Tegu juos palaiko, pažaidžia. Tai gražiau atrodys nuotraukose. Galima suorganizuoti linksmą loteriją prie rotušės. Dar vienas patarimas - pasistenkite eiti "neprilipę" prie jaunųjų ceremonijos metu, po ceremonijos leiskite jauniesiems išeiti paskutiniams.
• Fotografavimasis, važiavimas į gamtą. Pasitarkite su jais, o dar geriau, su fotografu, prieš ruošdama šią scenarijaus dalį. Tradiciškai organizuojamas nešimas per tiltą, širdelių surakinimas. Pastarąją tradiciją galite šiek tiek pakoreguoti. Įteikite dvi širdelės puseles su jaunųjų vardais. Tegu jas suneria taip, kad daugiau nebeatsidalintų. Galite papasakoti istoriją apie žmones su keturiomis rankomis ir kojomis, kuriuos Dievas perplėšė, o kartu perplėšė ir vieną sielą, tad šie ieško vienas kito, kol randa savo sielos antrą puselę. Galite padovanoti jauniesiems širdelę ar dvi širdeles - Kalėdinį žaisliuką su šeimos pavarde ir pasakyti žodžius, kad nuo šiol judviejų širdys sujungtos, o šis žaisliukas tegu per kiekvienas Kalėdas primins jų pasakos pradžią. Kartais daromi žaidimai: laiškas gandrui, savo šeimyninės laimės recepto kūrimas. Rakinant širdeles galite jauniesiems liepti prisiekti vienas kitam meilę romantiškai arba su humoru. Priesaikas galite užrašyti ir padovanoti ant medinių širdelių. Užimkite pulką, kol jaunieji bus “pagrobti” fotografo. Būtinai išsiaiškinkite su jaunaisiais, koks pulkas ir pagal tai parinkite žaidimus, pavyzdžiui, jei yra porų, suporuotų tik tam vakarui, intymūs žaidimai joms gali būti nemalonūs. Net ir ilgiau draugaujančios poros nebūtinai norės demonstruoti intymesnių jausmų. Jei pulkas nėra labai aktyvus, žmonės drovesni ar tiesiog santūresni, parinkite atitinkamus žaidimus, kad jie nepriverstų nei vieno jaustis nepatogiai. Būtinai su jaunaisiais aptarkite užkandžių gamtoje klausimą. Turėtų būti ne tik saldumynų, bet ir sumuštinukų, ne tik alkoholio, bet ir gaivių gėrimų. Viskas turėtų būti supakuota atskirai nuo vaišių, skirtų svečiams prie bažnyčios ar rotušės. Palikite užkandžių jauniesiems, jei šie nepavalgyt prieš fotosesiją.
• Bromai, kelio užtvėrimai. Čia daug kalbų iš anksto neprisiruoši. Svarbiausia turėti saldainių bei kitų išpirkos priemonių.
• Atvykimas į šventės vietą. Paprastai daugelis jaunųjų nori tėvelių sutikimo su duona ir vandeniu. Tai organizuoja tėvai, tačiau jūs taip pat turite būti pasiruošę tam tikrus žodžius. Pasitikslinkite su jaunaisiais, o dar geriau, tiesiogiai su vedančiuoju, jei šis samdomas, gali būti, kad šią dalį praves jis. Nors daroma vis rečiau, bet svečiai gali būti suorganizavę tradicines užduotis jauniesiems, tokias kaip malkos skaldymas, kūdikio vystymas, atsigulimas ant suolo. Jei nesate mačiusi kaip įveikti tokias užduotis, pasidomėkite iš anksto tam atvejui, jei reiks padėti jauniesiems. Dar viena, vis rečiau pageidaujama tradicija - stalo užsėdimas ir netikri vestuvininkai. Jūsų tikslas - kuo greičiau juos išprašyti. Paprastai dabar skiriamas laikas nusinešti daiktus į kambarius, pasitvarkyti šukuosenas, makiažus ir panašiai. Būtinai nurodykite, kiek laiko skiriate. Vėl visiems susirinkus organizuokite dovanų jauniesiems įteikimą ir fotografavimąsi su svečiais. Galbūt Jūs ruošite jauniesiems svečių knygą, jei taip, ji turėtų būti palikta šventės vietoje dar prieš pulkui grįžtant iš pasivažinėjimų gamtoje. Svečių knyga - puikus užsiėmimas jau susirinkusiems ir belaukiantiems kol atvyks jaunieji svečiams.
• Pirmasis užsėdimas. Šioje dalyje atlikite visus oficialiuosius momentus. Svečiai dar „neapšilę“ nuo alkoholio, tad galite tikėtis rimties ir dėmesio. Tačiau tuo pačiu nepamirškite, kad svečiai išalkę. Paprastai iki įnešant karštus patiekalus patariama pristatyti dokumentus ir naują šeimą, pakelti pirmąjį tostą už jaunuosius bei išsirinkti stalo valdžią. Kai matysite, kad svečiai jau baigia valgyti, pakvieskite jaunuosius ir tėvelius šeimos židinio ceremonijai.
• Šokiai. Pagrindiniai šokiai tai jaunųjų valsas, piršlio polkutė, pabrolių šokis ir pamergių šokis. Pabroliai paprastai šoka sirtakį, o pamergės kankaną, tačiau čia galima improvizuoti ir parinkti kitokias linksmas ir judrias dainas, pavyzdžiui, makareną, lambadą, ančiukų šokį ir panašiai. Dar viena graži šokio tradicija, kai jaunojo tėvas pakviečia šokti nuotaką valso, taip tarsi priimdamas ją į savo šeimą, jaunikis iškviečia nuotakos mamą. Kad kiti tėveliai neliktų stovėti, piršlys pakviečia šokti jaunikio mamą, o piršlienė - nuotakos tėtį. Kaip išdėliosite šokių eiliškumą, ar visus juos darysite, turėtumėte nuspręsti su jaunaisiais. Gražu šokį su tėvais padaryti neilgai trukus po šeimos židinio, na o tada jau jaunųjų šokis. Patarkite jauniesiems iš anksto pasigalvoti, kokios muzikos norės šio šokio metu. Kol jie šoka, galite pūsti muilo burbulus, tik būtinai pasidomėkite, ar dėl to nebus slidžios grindys ir pasirinkite tokius, kurie nepalieka dėmių ant baltų drabužių.
• Antras užsėdimas. Jo metu galite organizuoti linksmus žaidimus, pravesti tradicinį “Karti degtinė” žaidimą, pakviesti norinčius svečius pasveikinti jaunuosius, pasakyti tostą. Šio užsėdimo pabaigoje paprastai jaunieji išsako padėkos žodžius tėveliams, piršliams. Svočia ir svotas prieš kalbant jauniesiems, gali padovanoti šmaikščias dovanėles tėveliams. Jei yra laiko, šio užsėdimo metu galima suorganizuoti nuotakos pavardės konservavimą.
• 12 valandos programa. Svečiai pakviečiami pakilti nuo stalo. Priklausomai nuo to, kokia yra programa, geriamas šampanas, žiūrimi fejerverkai, galbūt metamos į laužą gintaro dulkės. Galite surengti Gabijos pagerbimo ceremoniją.
• Jaunųjų tortas. Paprastai po dvyliktos valandos organizuojamas jaunųjų torto pjovimas.
• Jaunosios puokštės ir keliaraiščio metimas.
• Jaunųjų išlydėjimas miegoti. Priklausomai nuo jaunųjų pageidavimų bei ar vienos, ar dviejų dienų vestuvės, tai gali būti ir jaunųjų išventinimas į šeimininkus, nuotakos nuometo ir rūtų vainikėlio nusegimas. Tradiciškai jei daromos dviejų dienų vestuvės, rūtų vainikėlis nusegamas ir uždedama skarelė bei įšventinama į gaspadorius antrą vestuvių dieną (po vestuvinės nakties).

Šeimos harmonija: kompromiso paieška

„Paskutiniu metu mane neramina vienas dalykas. Vyras neleidžia, kad pas vaiką (6 metai) ateitų jo draugai. Aš jau net informacijos ieškojau internete apie tai. Kartais ir mane erzina svetimų vaikų buvimas, jie sukuičia, išmėto daiktus, suvalgo skanėstus, kartais norisi pabūti ir be svetimų žmonių. Suprantu - vyras nori ramybės po darbo dienos. Dar erzina tai, kad pas vaiką atėję draugai išbūna po 3 valandas, o kai maniškis nueina pas kaimynus, tai po keliolikos minučių būna išprašytas - atseit, jie kažkur išvažiuoja ar eina pietų miego.

Esate rūpestinga ir mylinti mama. Sakau tai, nes panašu, jog jums nėra sunku paaukoti savo poreikius vardan vaiko, šeimos laimės. Turbūt viskas ir būtų gerai, jei ne tas mūsų įsivaizdavimas, kad jei aš tarnauju, tai turi tarnauti ir kitas. Nebūtina rėžti rėkiant, įžeidinėjant, bet ir laikyti užspaudus ar spausdinti to kažko didelėmis raidėmis, kabinti ant šaldytuvo nereikia.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriate judu su vyru - kompromiso neradimas. Normalu, kai šeimose nuomonės išsiskiria. Tas vyksta ir jūsų šeimoje: vyras nori ramybės, jūs toleruojate erzelį namie. Bet, ko gero, egzistuoja riba, ties kuria to erzelio nebetoleruotumėte, tiesa? O kur ta riba, kur dar toleruoja vyras ir toleruojate jūs? Šioje vietoje ir reiktų brėžti aiškią ribą dėl vaikų aktyvaus žaidimo namuose. Kaip tą padaryti? Ogi paprasta: imate popieriaus lapą, rašiklį, kviečiate vyrą ir sėdate prie stalo deryboms. Pirmiausia įsivardinkite problemą: nėra aiškaus laiko, kada ir kiek vaikai gali šėlioti namuose. Susitariate kalbėti pagarbiai. Jei matote, kad nepavyksta - kreipkitės pagalbos į tarpininkus. Kai su vyru susitarsite, sprendimą abu kartu pristatykite savo vaikui. Jūsų vaikui šešeri metai ir jis jau gali dalyvauti tolimesniame sprendimo priėmimo etape. Kalbėkitės visi trys kiek, ką ir kada svečiai gali žaisti namuose. Pabandykite laikytis to susitarimo savaitę ar kelias dienas. Žinoma, 15 minučių vaikams yra per mažai, bet 3 valandos - jau per daug. Atraskite aukso viduriuką. Praktika rodo, kad šešiamečiai per valandą spėja į žaidimą įsitraukti ir jį pabaigti. Tai galėtų būti orientyras. Išprašyti kaimynų vaikus po tam tikro laiko bus daug lengviau, kai žinosite, kiek pas jus jie gali užsibūti. Sutartam laikui išsekus, teliks apie tai pranešti įsidūkusiems vaikams. Žinoma, įspėti apie besibaigiantį laiką reikėtų ir anksčiau - likus bent 10 min.

Laikas sau: būtina sąlyga šeimos laimei

„Mamos privalo rasti laiko sau tam, nes tai - visos šeimos laimės garantas, - sakė M. Rowland. - Laiminga mama - laimė namuose. M. Jei nerandame laiko sau, savo pomėgiams, neišvengiami padariniai. „Mes, moterys, visada įrašome save paskutinėje sąrašo vietoje, - sako M. Rowland. - o vyrai visada randa laiko savo pomėgiams, kurie padeda atgauti jėgas. Moterys iš prigimties linkusios duoti, tačiau jei duodame per daug, gali nebelikti ko duoti. Mus apima daugybė emocijų: apmaudas, nerimas, pasitikėjimo savimi stygius. Kai pervargstame, jaučiame stresą, galime reaguoti agresyviai ar užsidaryti.

„Visos moterys turėtų leisti sau nieko neveikti. Kartais net mankšta gali atrodyti kaip įsipareigojimas ar dar vienas darbas sąraše. Jei galite leisti skirti sau per dieną 40 min., taip pat galite jas išskirstyti per dieną po 5 - 10 min. Taigi išgerkite kavos, pasėdėkite saulėje su knyga, paspręskite kryžiažodį.

Gyvenimo džiaugsmas: mažiau daiktų, daugiau patirčių

Tai stereotipas, tačiau nieko nepaveiksi: pavasarį norime kažko naujo, malonaus ir šiaip - daugiau laimės, mažiau streso.

• Atsikratykite šlamšto. Saugojimas ir bandymas atsikratyti nereikalingų daiktų tampa streso šaltiniu.
• Padėkite telefoną. Keliaujant nebūtina skelbti tvitus ar įrašus socialiniuose tinkluose.
• Išsirinkite sau uniformą. Kai nereikia kasdien sukti galvos, ką apsirengti, proto energiją galima nukreipti kitų užduočių sprendimui.
• Trumpiau būkite sporto salėje. Dauguma lankančių sporto sales persistengia.
• Keliaukite vieni. Daug paprasčiau keliauti vienam, ir visuomenėje tai tapo labiau priimtina.
• Sakykite „ne“. Sakant „ne“, lieka laiko tam, kas išties jums svarbu. Neretai „ne” suteikia daugiau galimybių.
• Mažiau pirkite, daugiau gyvenkite. Šopoholizmas - kaip priklausomybė.
• Epiškumas nebūtinas. Ir kelionė į netoli nuo namų esančias vietas gali teikti ne mažiau džiaugsmo, nei grandioziniai vojažai.

Romantiškas vakaras: Airbnb butų apžvalga

Sakoma, kad šeimyninės laimės receptas - bent kartą per savaitę vakarieniauti restorane ir bent kartą per mėnesį nenakvoti namuose. O kur dar nenumaldomai artėjanti Vasario 14-oji - Valentino diena. Ir nors aš jos per daug nesureikšminu, noriu apžvelgti keletą trumpalaikei nuomai nuomojamų butų: galbūt viename iš jų sugalvosite praleisti romantišką vakarą ar du.

Pradėsiu nuo pasiūlymo apie tai, kad jeigu kada ir rinkotės butą nuomai (tik) pagal kainą, tai nustokite tai daryti: Airbnb atsirado tikrai ne tam. Juk kiekvienas butas - tai atskira istorija, tai vis kitas šeimininkas, vis kitas miestas, rajonas, vis kita istorija. Todėl ne tik artėjant Valentino dienai siūlau neskubėti ir išsirinkti butą, jo šeimininką ar šeimininkę - ne tam, kad su jais apsigyventi, o tam, kad pastarieji papasakotų istoriją ar dvi.

Marija nuomoja savo pačios būstą, kuomet jame negyvena. Jau senokai esu jį nusižiūrėjęs - butas tikrai išskirtinis ir patraukiantis dėmesį. Kalbu apie butus, kuriuos galima surasti bei išsinuomoti per Airbnb.

Vienas vilniečio Tado nuomojamų butų mano akį patraukė dėl miegamajame kabančios žinomo menininko Gustav Klimt kūrinio “The Kiss” (“Bučinys”) reporodukcijos. Romantiška, ne kitaip. Visuomet pozityviai nusiteikęs ir asmeniškai visus svečius pasitinkantis šeimininkas Tadas pasakoja apie tai, jog toje Senamiesčio dalyje, kur įsikūręs butas, kadais glaudėsi žydų parduotuvėlės, svečių namai bei užeigos, o apsistojus jo bute galima pasijausti tarsi gyvenant senajame Vilniuje.

---