Duona yra populiariausias produktas, be kurio daugelis iš mūsų neįsivaizduoja maitinimosi raciono. Jau šimtmečius žmonės valgė duoną, neabejodami jos pranašumais. Tačiau, verta atkreipti dėmesį į duonos sudėtį ir jos poveikį sveikatai.
Duonos Sudėties Ypatumai
Dažna duonos sudėtis: rafinuoti miltai, glitimas, maisto priedai (konservantai, spalvos ir skonio stiprikliai), augaliniai aliejai, trans-riebalai, kiaušiniai, pienas, druska, mielės. Pirmiausia iš grūdo pašalinamas gemalas - biologiškai aktyvi augalo dalis. Gemale susitelkusi koncentruota vitamino E forma ir masė kitų biologiškai aktyvių mikroelementų.
Glitimo dažnai pridedama į kvietinių miltų kepinius purumo savybėms pagerinti. Net jei jūs neturite alergijos glitimui (celiakijos), pabandykite atsisakyti glitimo turinčių produktų bent mėnesiui ir išanalizuokite sveikatos pokyčius.
Duonos sudėtyje dažniausiai yra margarino. Jame, savo ruožtu, iki 20% trans- riebalų. Šie nėra tinkami maistui, nes produktai, kurių sudėtyje yra trans- riebalų, 2 kartus kelia širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Paprastai tešla papildoma augaliniais aliejais, kurie kaitinant išskiria kancerogenines medžiagas. Kiaušiniuose ir piene pasitaiko hormonų bei antibiotikų.
Didesnės druskos dozės gali įveikti glitimo minkštėjimo, tešlos skystėjimo ir neelastingumo, lipnumo savybes. Todėl dažnai padidinamas į tešlą dedamas druskos kiekis.
Labiausiai kenksminga laikoma mielinė duona, pagaminta iš baltų (kviečių) aukščiausios rūšies miltų, praturtinta maisto papildais, augaliniais aliejais, kiaušiniais ir pienu.
Duonos Nauda
Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra 5-10 proc. baltymų, 1,5-2 proc. riebalų, 35-60 proc. krakmolo, 0,1-0,4 proc. skaidulinių medžiagų, vitaminų (B grupės, E, PP), mineralinių medžiagų (fosforo, kalcio, magnio, kalio, geležies, mangano), 30-40 proc. vandens.
Duonos paros norma yra apie 300 g. Užkietėjus viduriams, vyresniems žmonėms patartina valgyti daugiau skaidulinių medžiagų turinčią duoną - sėlenų duoną, “Rugelį”.
Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien. „Duonos valgymas buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių lietuviams išgyventi atšiauriomis sąlygomis dar iki atsirandant bulvėms. Vargo metais be grūdų miltų į duonos tešlą buvo maišomi įvairūs augalų stiebai, sėklos, net pjuvenos, tačiau nepaisant sudėties, ji buvo pagrindinis stalo atributas ir pagrindinė maitintoja."
Dėl visuomenėje gajaus mito, kad miltiniai produktai kenkia figūrai, duoną racione vis dažniau keičia ryžiai ar net bulvės, kurios nėra tokios sočios ir turi gerokai mažiau naudingųjų medžiagų - sveikųjų riebalų rūgščių, sodos, ląstelienos, baltymų, vitamino A, kalcio, magnio.
Kaip Teisingai Pasirinkti Duoną?
Pirmiausia išanalizuokite etiketę. Jose visada yra skelbiama maistingumo deklaracija, o joje nurodomas bendras angliavandenių ir juose esančių cukrų kiekis 100 gramų produkto. Pirkdami duoną, atkreipkite dėmesį, kad nebūtų pažeista pakuotė.
Renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį į miltus: ruginiai yra maistingesni už kvietinius miltus, tačiau svarbiausia, kad jie būtų nešlifuoti - vadinamoji pilno grūdo miltų duona yra pati vertingiausia, nes išlaikoma 80 procentų grūdo luobelėje esančių maistinių medžiagų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tamsią spalvą duonai gali suteikti degintas salyklas, karamelės dažiklis ar maistiniai pelenai.
Ruginė viso grūdo miltų bemielė duona itin tinka žmonėms, besilaikantiems dietos - turėdama panašų kalorijų kiekį kaip įprasta duona, ji yra lėčiau virškinama, tad ilgiau jaučiamas sotumas. Skaičiuojantiems kalorijas taip pat vertėtų atsisakyti duonos su mielėmis, ją keičiant į natūralaus raugo produkciją - tokia duona bus tankesnė, tad ir kietesnė bei sotesnė.
Šiuo metu populiariausia duona - ruginė bei viso grūdo ruginė duona be mielių, brandinama natūraliu raugu.
Pasak V. Kurpienės, ruginė duona turi daugiau organizmui vertingų medžiagų bei B grupės vitaminų, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti kvietinės duonos - svarbu, kad ji būtų kepta iš viso grūdo (visadalių) miltų.
Rezultate, labiausiai naudinga duona - iškepta iš stambaus malimo ruginių miltų, vandens ir natūralaus raugo, nepridedant druskos.