Mūsų šalyje etiketo taisyklės gali labai skirtis nuo tų, kurių privaloma laikytis kituose kraštuose. Daugelis iki šiol prisimena tėvų patarimus sėdėti prie stalo ramiai, kramtyti maistą užsičiaupus ir ant kelių pasitiesti servetėlę. Tai, kas mandagu ir priimtina kitose, tolimose šalyse, gali skirtis kardinaliai.

Ar skiriame dėmesį valgymo kultūrai Lietuvoje?

Valgymo kultūrai kol kas Lietuvoje neskiriama jokio dėmesio. Tuo galite įsitikinti Lietuvos vyriausybės, Seimo valgyklose, stebėdami, kaip nelabai gražiai valgo valdžios žmonės. Bėda dar yra ir tame, kad jie patys nežino, kad nežino. Ką tada kalbėti, kas yra valgymo kultūra, stalo etiketas, užstalės protokolas.

Tokių dalykų niekas nemokė ir nemoko, nėra ir atitinkamų pamokų, lekcijų, nes nėra ir kam mokinti. Tik vienas vienintelis Seimo narys, pastudijavęs elgesio etiketą, negali perauklėti visos govėdos nežinukų, juolab, kad daugelis nežinukų yra įsitikinę savo neklystamumu.

Apie valgymo kultūros pamokas vaikams mokyklose, jaunimui aukštosiose mokyklose šiandien ir kalbėti nėra ko, nes jų nėra.

Ką galima pasakyti apie žmogų, žinant kaip jis elgiasi prie stalo?

Kaip žmogus elgiasi prie stalo, kaip jis valgo, kaip geria matyti jo išsilavinimas, kultūra, etiketo protokolo išmanymas, priklausomybė atitinkamai socialinei grupei. Kultūros, etiketo išmanymo, kaip ir meilės pinigais nenupirksi. Jei meilę reikia išsikovoti, tai kultūros ir etiketo dalykus reikia išmokti, išstudijuoti ir praktiškai žinoti, kaip elgtis kiekvienu gyvenimo atveju, net ir prie stalo.

Kokias klaidas daro Lietuvos elitas?

Nepagarba damai, moteriai, merginai. Tai yra svarbiausias etiketo dalykas. Jeigu vyras pagarbos, dėmesio moteriai nėra mokintas, galima išmokinti. Negi vyriškiui sunku atsistoti, kai prie stalo artėja moteris, arba taip pat atsistoti, jai ji užsimano nueiti pasipudruoti nosytės...

Tačiau jei nepagarba damai yra visuotiniai priimta taisyklė, - jau yra visos tautos bėda, kurią privalu išrauti, naikinti.

Pradėjus nuo to, galima pradėti pajuokti ir įprotį laižyti peilį, neišimti šaukštelio iš arbatos arba kavos puoduko. O toliau pradėti ir gražaus elgesio mokymą, ypač mokėjimą sėdėti, vesti pokalbį, valgyti ir gerti.

Kodėl svarbu išmanyti valgymo tradicijas?

Maistas ir valgymas yra daug daugiau nei tik alkio numalšinimas. Žmogus, kuris neišmano vietinių valgymo tradicijų, elgesio prie stalo kultūros, visuomenėje neretai laikomas pašaliečiu. Todėl tinkamai elgtis prie stalo yra labai svarbu. Deramai tai daryti reikėtų visą laiką, pradedant maisto parinkimu, paruošimu, patiekimo būdu ir baigiant valgymu.

Juk daugelis europiečių Japonijoje būtų iš karto atpažinti pagal tai, kaip jie geria arbatą, nes niekas geriau nežino arbatos gėrimo ceremonijos subtilybių už japonus. Vakaruose išsišokėliai restorane gali būti pastebėti pagal tai, kaip paskubomis ir nekruopščiai renkasi sėdimą prie stalo vietą. O netinkamos konkrečiam patiekalui šakutės pasirinkimas kažkam gali prilygti viešam nusispjovimui.

Jei kas nors nori įsilieti į tam tikrą visuomenę, jis turi valgyti kartu su ja, nes nėra geresnio būdo atskirti pašaliečius ir vietinius, kaip žiūrėti, ar jie išmano šios visuomenės valgymo etiketą ar ne.

Skirtingų kultūrų ypatumai

• Vienose kultūrose valgyti patiekalą rankomis yra tiesiog privaloma, kitose toks poelgis būtų atgrasus.
• Valgymas šakute yra aukščiausio netaktiškumo požymis vienur, o kitur šakučių trūkumas bus įvertintas kaip didžiausias barbariškumo laipsnis.
• Pietų metu šakutes naudojo tik aristokratai, ir tai tapo aukštesniojo visuomenės sluoksnio skiriamuoju požymiu.
• Rytuose svarbu patiekti visus patiekalus vienu metu, dažnai bendruose induose. O Vakaruose žmonės pirmenybę teikia individualumui, todėl maistas patiekiamas atskirose lėkštėse.
• Vyno patiekimas su maistu tampa vis griežtesnio protokolo dalimi ir išskiria žmones į tuos, kurie vertina vynus, ir tuos, kurie apie juos neišmano.

Pavyzdžiai iš skirtingų šalių

• Vokietijoje nereikėtų peiliu pjaustyti bulvių. Bulves galima sutrinti šakute.
• Ispanijoje nemandagu pakilti nuo vaišių stalo iš karto pavalgius. Paprastai pietiečiai pavalgę dar kurį laiką pasėdi prie stalo, pasišnekučiuoja.
• D. Britanijoje populiarūs smidrų patiekalai. Įdomu tai, kad jei šiuos stiebus valgysite su šakute ir peiliu, vietiniai palaikys jus keistuoliais.
• Meksikoje populiarių tako nevalgyti su šakute ir peiliu.
• Japonijoje nemandagu palikti statmenai į ryžius įsmeigtas valgomąsias lazdeles. Jas reikėtų laikyti horizontalioje padėtyje.
• Pietų Korėjoje turistai turėtų prisiminti, kad nemandagu paimti lėkštę su maistu arba indą su gėrimu viena ranka. Reikėtų maistą ar gėrimą paimti abejomis rankomis.
• Tailande šakutė nenaudojama perkelti maistui į burną. Tačiau šakutė naudojama pastumti maistą į šaukštą ir tuomet jį dėti į burną.
• Kinijoje ir Japonijoje šliurpti sriubą ir makaronus reiškia pagyrimą virėjui.
• Filipinuose, Šiaurės Afrikoje ir kai kuriuose Kinijos regionuose tai gali būti palaikyta įžeidimu, jei suvalgysite viską, kas yra lėkštėje.
• Indijoje valgyti rankomis yra įprasta. Jiems toks valgymo būdas atrodo pats natūraliausias ir mažiausiai panašus į smurto aktą.

Pagrindinės taisyklės prie stalo

1. Taisyklinga laikysena. Atsisėdus prie stalo svarbu ištiesti nugarą, šiek tiek atlošti pečius, suglausti kojas, galvą laikyti iškeltą.
2. Valgymas kartu. Atėjus į restoraną ar svečius negalima pradėti valgyti tol, kol visi gaus savo porcijas.
3. Servetėlė. Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių.
4. Teisingas įrankių naudojimas. Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę.
5. Lėtas valgymas.
6. Tyla. Stenkitės valgyti kuo tyliau, nečepsėti, nešlerpkite, garsiai nesiurbkite.
7. Valgis ir kalbėjimas.
8. Lėkščių padavimas. Norėdami pasiekti toliau esantį salotų dubenį, duonos lėkštę ar pan. nepersisverkite per visą stalą, leiskite kitiems jums asistuoti.
9. Gėrimų pasirinkimas ir papildymas. Tradiciškai su maistu derinamas vynas, kartais - šampanas, ant stalo taip pat turėtų būti vandens.
10. Įrankių padėtis vakarienės metu.
11. Atsiprašymas. Dažnas vaikštinėjimas vakarienės metu yra blogas tonas, tačiau jūs tikrai neturite jaustis lyg prie kėdės pririštas.
12. Pokalbio temos. Šventiška vakarienė turi teikti malonumą visiems svečiams, tad pokalbis turėtų būti lengvo, malonaus turinio.
13. Sąskaitos apmokėjimas. Šventinės vakarienės metu sąskaitą turėtų apmokėti organizatoriai, šventės šeimininkai, kurie ir sukvietė svečius.
14. Mobilusis telefonas. Ant stalo turėtų būti tik maistas, taurės, lėkštės, įrankiai.
15. Mandagumas. Šventinės vakarienės metu reikėtų būti mandagiems ir draugiškiems.

Ką daryti, jei nežinote, kaip elgtis?

Etiketo ir taisyklių niuansai gali skirtis priklausomai nuo regiono ir nuo vietos tradicijų, tad jei esate pakviesti vakarienės, stebėkite šeimininką ir šeimininkę, ir elkitės taip, kaip jie.

---