Vaikų mitybos įpročiai, susiformavę per pirmuosius trejus jų gyvenimo metus, dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Nuo vienerių iki trejų metų vaikui labai svarbu taisyklingai ir sveikai maitintis dėl to, kad tokiu metu formuojasi viso gyvenimo valgymo įpročiai. Netinkama mityba gali sukelti sveikatos problemų ateityje - nutukimą, alergijas, širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą ir kitas lėtines ligas, todėl nuo pat ankstyvos vaikystės tėvai vaikui privalo diegti sveikos mitybos piramidės principus.

Vaiko valgiaraščio sudarymas, mitybos principai pirmiausia prasideda šeimoje. Todėl, net jeigu vaikas ir lanko ugdymo įstaigą, tėvų atsakomybė, ką ir kaip valgo vaikas, yra didžiausia. Taigi, vos pradėjus vaiką pratinti prie suaugusiųjų meniu, būtina itin atidžiai stebėti, kad jo mityba būtų taisyklinga. Vaikui sulaukus trejų metų, mitybos įpročiai jau būna daugiau ar mažiau nusistovėję.

Vaikų amžiaus grupės ir mitybos ypatumai

Vaikų mityba ir valgiaraštis priklauso nuo amžiaus. Pirmiausia vaikų mityba ir valgiaraštis priklauso nuo amžiaus. Nuo gimimo iki vienerių metų vaiko valgiaraštis yra specifinis, todėl vaiko ir mamos mityba rūpinasi pediatrai. Iki vienerių metų vaikas negyventų, jeigu neturėtų motinos pieno arba jo pakaitalų, o toliau prie įvairių maisto produktų vaikas turi būti pratinamas laipsniškai. Kai vaikas pereina prie bendro stalo su suaugusiaisiais, išskiriamos šios vaikų amžiaus grupės, kurioms būdingi tam tikri mitybos ir valgiaraščio ypatumai:

• 1-3 metų amžiaus vaikai.
• 3-7 metų amžiaus vaikai (ikimokyklinio amžiaus vaikai). Vaikui augant, tobulėja jo virškinamasis traktas, didėja galimybė valgyti kuo įvairesnį, mažiau apdorotą, nesusmulkintą maistą.
• I-IV klasės mokiniai (mokyklinio amžiaus vaikai), perėję iš darželio į mokyklą, sveikos mitybos principus pamiršta. Darželyje vaikai neišvengiamai pavalgydavo, mokykloje neretai atsisako vertingo maisto, jį pakeisdami užkandžiais.
• Paauglystėje atsiranda daug mitybos problemų: nevalgoma pusryčių, užkandžiaujama saldžiai ir riebiai. Neretai per dieną nevalgoma arba suvalgoma daug produktų, kuriuose gausu maisto priedų, dirbtinių saldiklių bei sintetinių dažiklių.

Sveikos mitybos piramidė vaikams

Lietuvoje tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mityba ir valgiaraštis turi remtis sveikos mitybos piramide, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Reikėtų pabrėžti, kad pastaraisiais metais sveikos mitybos piramidės modelis šiek tiek pakito, atsižvelgiant į tai, kad visuose žmogaus amžiaus tarpsniuose fizinis aktyvumas labai sumažėjo. Tai nulėmė kompiuterio atsiradimas vaikų aplinkoje, kuris ir sukelia vaikų nejudrumą. Todėl pirmą vietą sveikos mitybos piramidėje užima fizinis aktyvumas. Vaikams jis yra vienas iš svarbiausių.

Vaikams, kaip ir suaugusiems žmonėms, daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie yra sveikos mitybos piramidės apačioje. Iš esmės vaikų valgiaraštis, remiantis mitybos piramide, mažai skiriasi nuo suaugusiųjų valgiaraščio. Tačiau reikia pabrėžti, kad net iki 21 metų amžiaus žmogaus organizmas vystosi, o tai yra ilgas laiko tarpas. Nuo gimimo iki 3 metų amžiaus bręsta virškinamoji sistema, todėl vaiko organizmas yra daug ko nepajėgus virškinti, pasisavinti tų maisto produktų, kuriuos gali suaugusiojo žmogaus organizmas.

Mitybos specialistai tiek suaugusiesiems, tiek vaikams rekomenduoja užuot valgius keletą kartų per dieną po daug, padalinti dienos maistą į 4-5 mažesnes porcijas. Toks valgymo režimas leidžia pasirinkti kuo įvairesnį maistą, apsisaugoti nuo persivalgymo. Vaikas turi kuo dažniau gauti šviežią, namuose gamintą maistą. Pramonių produktų reikėtų vengti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikams, o ypač paaugliams, reikia pabrėžti, kad reikia rinktis tuos maisto produktus, kuriuose mažiausiai maisto priedų. Tikrai labai liūdna, kai vaikas, sveriantis 10-15 kg, valgo kelis kartus per dieną maisto produktus, kurie yra pagaminti, paskaičiavus maisto priedų leidžiamą normą asmeniui, sveriančiam 70 kg.

Su maistu gaunamos medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai) suteikia energijos, reikalingos augimui bei įvairioms cheminėms reakcijoms ir fiziologiniams procesams, vykstantiems organizme, palaikyti. Tinkamas maisto medžiagų parinkimas vaiko augimui turi lemiamą reikšmę, nes pavojingas ne tik šių medžiagų trūkumas, bet ir perteklius.

Pagrindiniai visaverčių baltymų šaltiniai yra gyvuliniai baltymai: mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, augalinės kilmės baltymai - grūdų (duona, košės), sojų patiekalai, ankštinės kultūros. Riebalai vaiko sveikatai kenkia tik tada, kai jų organizmas gauna per daug. Pagrindiniai riebalų šaltiniai turėtų būti pieno produktų, žuvies patiekalų riebalai, augaliniai aliejai.

Vaikų mityboje sviestą keisti margarinu nerekomenduojama, abu šie produktai valgomi su saiku, turi vienodą teigiamą reikšmę vaiko mityboje. Per didelis riebalų vartojimas skatina nutukimą, širdies kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto grėsmę. Angliavandeniai aprūpina organizmą energija. Grūdiniai produktai, duona, bulvės krakmolas rekomenduojami valgyti vaikams kiekvieną dieną.

Svarbų vaidmenį vaiko mityboje turi vaisių ir daržovių patiekalai. Vaisiai, kuriuose yra daug cukraus, slopina apetitą, todėl per dieną suvalgyti 2-3 vaisius vaikui pakanka. Vaiko augimo procesui labai svarbus yra vanduo. Jis palengvina virškinimą, padeda sureguliuoti kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą.

Maisto produktų įvairovė

Svarbiausias vaikų valgiaraščio principas - maisto produktų įvairovė Kiekvieną dieną vaikas turėtų valgyti skirtingus produktus iš penkių pagrindinių maisto piramidės grupių, neužmiršdamas fizinio aktyvumo reikšmės. Tai yra grūdai; daržovės ir vaisiai; mėsa, žuvis ir kiaušiniai; pienas ir pieno produktai; augaliniai aliejai ir sviestas. Produktų įvairovė suteikia vaikui reikalingų maistinių medžiagų bei neleidžia priprasti valgyti vienodus maisto produktus.

Jei kurių nors produktų vaikas nemėgsta, įkyriai neverta siūlyti. Vaikų nenoras valgyti, tai, kas jiems neskanu. Dažnai vaikai ypač nemėgsta virtų daržovių. Jei vaikas nevalgo savaitę ar dvi, tai trumpas laikotarpis, ir tėvams reikėtų prisitaikyti prie vaiko. Jei vaikas pradeda badauti ir išvis nieko nebevalgyti ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologą. Būna vaikų, kurie valgo tik vienos rūšies produktus. Jei vaikas valgo daugiau nei dvylika maisto produktų rūšių, baimintis nevertėtų, tačiau jei tik kelias rūšis, gali atsirasti valgymo sutrikimų.

Negalima bausti ir versti mažylį valgyti to, ko jis nenori, tačiau reikia stengtis, kad vaikas gautų jam reikalingas maisto medžiagas ir būtiną energijos kiekį, kad ateityje nekiltų sveikatos problemų.

Patarimai tėvams

• Šviežių daržovių įtraukimas į valgiaraštį vaikui iki 3 metų amžiaus yra ribotinas dėl nesusiformavusių krūminių dantų. Tokio amžiaus vaikui tikslinga duoti troškintų arba virtų daržovių.
• Augalinių riebalų būtinai turi patekti į vaiko valgiaraštį. Taip pat netikslinga manyti, kad sviestas, grietinė, t.y. pieno riebalai, turi būti išbraukiami iš vaiko valgiaraščio. Šiuo atveju svarbi suvartojamo maisto kiekio kontrolė. Ką tėvai turi žinoti apie savo mitybą, tą turi perimti ir vaikas. Širdies kraujagyslių ligos ir nutukimas tiesiogiai siejasi su per dideliu riebalų suvartojimu: grietinė, sviestas, aliejus kepant maisto produktus. Tėvų kontrolė labai svarbi.
• Sriuba dienos racione būtina. Daržovės vaikams būtinos. Kartais tai būna pagrindinis daržovių gavimo būdas mažam vaikui.
• Pienas ir jo produktai niekur neturėtų dingti iš mažylio meniu ir po jo pirmojo gimtadienio. Žinoma, jei tik jis nėra alergiškas pieno produktams. Pieno riebalai vaikui reikalingi, tačiau reikia nepamiršti pieno produktų porcijų dydžio. Porcijos turi atitikti vaiko amžių.
• Košės būtinos vaikams, o ypač duona. Porcijos taip pat turi atitikti vaiko amžių. Reikėtų dažniau valgyti juodos duonos, grikių, avižinių dribsnių košių, rečiau sausainių, pyragėlių, bandelių ar kitų saldžių kepinių.
• Mėsa turėtų būti patiekiama taip, kad vaikas ją galėtų sukramtyti. Tinka patiekalai iš maltos mėsos, troškinti maži mėsos gabalėliai, virta paukštiena. Patariama riboti riebaluose keptos mėsos vartojimą, vengti dešrelių ir prastos kokybės mėsos. Bent du kartus per savaitę vaikui reikėtų duoti žuvies. Daug vertingų medžiagų yra kiaušinyje. Per savaitę vaikas turėtų suvalgyti 2-4 kiaušinius. Vaikui reikėtų pasiūlyti ir ankštinių daržovių (pupelių, žirnių, lęšių). Mėsa arba žuvis turi būti kiekvienos dienos vaiko racione.
• Suaugusiesiems rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną. Vaiko organizmui vanduo taip pat labai svarbus, todėl itin svarbu kuo anksčiau įpratinti vaiką tai prisiminti. Šis naudingas įprotis liks visam gyvenimui. Vaikams apibrėžtų vandens vartojimo kiekių nėra. Tačiau, jei vaikas visiškai negeria arba geria labai daug, reikia aiškintis priežastis, kodėl taip yra. Įpratinkite vaiką gerti paprastą vandenį, arbatą, o ne spalvotus, dažniausiai cukraus pakaitalais saldintus gėrimus. Vaisiais, sriubomis kompensuoti trūkstamą skysčių kiekį sunkoka, nes reikia suvalgyti gana daug.
• Visiškai uždrausti mažiems vaikams saldumynų negalima, norint suformuoti taisyklingus jų mitybos įpročius. Kur kas išmintingiau tiksliai nustatyti laiką, kada galima valgyti saldumynus: po pusryčių, pietų, per šventes, išvykas, gimtadienius ir pan. Žinoma, saldumynai turi būti vartojami nedideliais kiekiais.
• Daugelis tėvų mano, jog visavertiškai valgantis vaikas vis tiek stokoja vitaminų. Riebaluose tirpstantys vitaminai gali apkrauti vaiko organizmą. Jokiu būdu negalima diegti, jog vaikui nuolat reikia vitaminų. Apie sveiką mitybą, maisto porcijas reikia kalbėti dažniau. Ypač apie grūdines kultūras, duoną. Šaltuoju metų laiku rekomenduojamas vitaminas C, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžiui skirtą dozę. Po ligos vaikui taip pat būtini vitaminai. Reikia pažymėti, kad vitaminai turi alergiją sukeliančių medžiagų. Vyresnėse klasėse vaikams ir paaugliams, kurie dirba protinį darbą, vitaminų reikia, tačiau juos skirti gali tik specialistai.

Sveika mityba yra viena iš prioritetinių sveikatos komponentų (kartu ir aktyvus gyvenimo būdas), užtikrinančių sklandžią vaiko raidą: augimą, vystymąsi, fizinį ir protinį darbingumą. Vaiko augimo ir brandos laikotarpiu formuojasi vaiko gyvensenos bei mitybos įpročiai, kurie išlieka visą gyvenimą. Vaikai ne visada gali patys teisingai nuspręsti ir pasirinkti, kuo ir kaip maitintis. Maisto pasirinkimo piramidė yra puikus įrankis, padedantis suprasti, kokie produktai turėtų sudaryti kasdienį vaikų racioną.

Grūdiniai produktai - duona, košės, makaronai, ryžiai. Daržovės ir vaisiai - turėtų sudaryti didžiąją dalį vaikų mitybos. Baltymų šaltiniai - mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai produktai, pieno produktai. Pieno produktai - pienas, jogurtas, varškė, sūris. Riebalai ir cukrus - jų reikia vartoti saikingai. Sveika mityba ikimokyklinio amžiaus vaikams - tai investicija į jų sveikatą ir gerovę ateityje.

Tyrimai apie vaikų mitybą

Beveik pusei mažylių - šeimai įprastas maistas Vaiko mitybos poreikiai yra kitokie nei suaugusiųjų: 1-3 metų vaiko skrandis yra 5 kartus mažesnis nei suaugusiojo, o kai kurių būtinų maisto medžiagų mažyliui reikia net iki 7 kartų daugiau. Vis dėlto, kaip parodė 1-3 metų amžiaus vaikų ir jų šeimų mitybos įpročių tyrimas*, tik mažiau nei 8 proc. tėvų Lietuvoje visą šio amžiaus vaikams duodamą maistą gamina tik jiems bei pritaiko prie jų poreikių.

Apklausos rezultatai tapo žinomų mamų ir ekspertų diskusijos objektu bei paskatino inicijuoti šviečiamąją kampaniją tėvams „Mažasis nėra didelis“. Kaip paaiškėjo, beveik pusė (49 proc.) apklaustų tėvų tvirtina, kad 1-3 metų vaikas gali valgyti viską, ką ir visa šeima. Net 46 proc. respondentų nustojo gaminti specialiai vaikui skirtą maistą, kai jam sukako 1-1,5 metai. Dauguma tėvų nėra tikri, kad vaikas valgo tai, ką reikia, ir tik 16,6 proc. tėvų yra tikri, kad jų vaikas su kasdieniu maistu gauna visų būtinųjų medžiagų ir vitaminų.

Apklausa taip pat atskleidė, kad labai daug tėvų randa priežasčių nesveikai maitinti vaiką. Net 28,5 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų šeimos maitinimosi įpročiai greičiausiai nėra sveiki. 11,9 proc. apklaustųjų kaip priežastį maitintis nesveikai nurodo, kad sveiki produktai jiems per brangūs, 18,5 proc. - kad trūksta laiko gaminti maistą, 14,9 proc. - trūksta žinių apie maistą ir jo paruošimą. Net 12,8 proc. pripažįsta, kad nesveikesni produktai dažnai yra skanesni, o 18,9 proc. tvirtina, kad jiems trukdo šeimos tradicijos ir įpročiai.

„Tinkamos mitybos piramidė iš esmės išlieka nepakitusi ilgą laiką, apie ją esame girdėję visi. Tačiau gyventi pagal šią piramidę, pasirodo, yra nemažas iššūkis, ypač vaikus auginantiems tėvams. Nors vaikams nuo vienerių metų jau rekomenduojamas bendras, visai šeimai skirtas maistas, bet bėda ta, kad dažnai šeimoje suaugusiųjų racionas nėra tinkamas net ir patiems suaugusiems. Todėl nereikėtų tikėtis, kad vaikas sveikai ir teisingai maitinsis, jeigu šeimoje tokių maitinimosi įpročių nėra. Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie atsakingą maitinimą ir valgymą. Pirmiausia, turėtume reaguoti į vaiko siunčiamus signalus - kada jis pasiruošęs valgyti, kada alkanas ar sotus - nekišti maisto per prievartą, neversti suvalgyti iki paskutinio kąsnio“, - sako gydytoja dietologė L.Barauskienė.

Ji taip pat pastebi, kad mūsų visuomenėje laikytis kokių nors sveikos mitybos taisyklių pirmiausia reiškia, kad turėtume ko nors nevalgyti, ką nors drausti arba kažką valgyti per prievartą, nes tai neva sveika. Vaikams tai ne tik netinka, bet atvirkščiai - netgi kenkia. Draudimas vaikui veikia priešingai: jei drausi, jam norėsis dar labiau ir jis ieškos būdo ar galimybės, kaip pasiekti draudžiamą vaisių, jeigu bruksi - nevalgys.

Kaip parodė tyrimas, dauguma tėvų, arba net 62,3 proc. respondentų, tarp vaiko valgymų yra linkę duoti užkandžių. Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad vaikams reguliarūs užkandžiai būtini. 1-3 metų amžiaus vaiko skrandžio talpa 3-5 kartus mažesnė nei suaugusiojo, o energijos ir augti, ir žaisti reikia beveik tiek pat, kiek ir suaugusiajam. Tad ir valgymas turi būti dažnesnis. Tokio amžiaus vaikai dar nėra paragavę visų maisto produktų, todėl užkandis gera proga pabandyti ką nors naujo. Tam tiktų įvairiaspalvės daržovės, vaisiai, uogos, sultys, pieno produktai (ypač rūgusio), vieno kąsnio sumuštinukai ar desertas.

Specialistė taip pat pabrėžia, kad tarpai tarp maitinimų turėtų būti stabilūs ir pritaikyti pagal vaiko apetitą ir amžių - 2-3 valandos. Užkandžiai valgomi ne bet kur, o tik tam skirtoje vietoje, atsisėdus, o ne bėgiojant. „Vaikui turi susiformuoti valgymo kultūra ir rutina, jis turi išmokti pajusti alkį. Daugumos tėvų labai grubi klaida - nuolatinis maitinimas, užkandžiavimas be jokių pertraukų. Pavyzdžiui, nesuvalgęs pietų porcijos vaikas gauna kokį nors užkandį ir eina žaisti, tada po valandėlės gauna dar dar vieną užkandį, ir taip nuolatos iki vakarienės, kurios jis greičiausiai nebevalgys, nes buvo maitinamas iki tol. Reikia aiškaus režimo: jei vaikas nevalgo pietų, jis turi žinoti, kad iki kito maitinimo - ateinančias 2-3 valandas - jis nieko kito, išskyrus vandenį, negaus. Taip jis supras, kada valgome, o kada ne”, - aiškina specialistė.

L.Barauskienė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje vis labiau aštrėjančią vaikų nutukimo problemą. Tyrimas parodė, kad saldainius ir kitus saldumynus kaip užkandžius kasdien arba beveik kasdien valgo 5,7 proc. tėvų vaikų, kelis kartus per savaitę - 23,5 proc. Kelis kartus per savaitę bandeles ar pyragaičius kaip užkandžius vartoja 18 proc. apklaustųjų vaikų, varškės sūrelius - 17 proc. vaikų., jogurtus ar jogurto gėrimus su priedais - 39,4 proc. vaikų.

„Daugelis žmonių maistą naudoja ne tik tam, kad pasistiprintų - jis pasitelkiamas nuraminti, padrąsinti, pagąsdinti, praleisti laiką, užmušti nuobodulį. Tai irgi yra ydinga praktika, kuri išbalansuoja vaiko alkio ir sotumo jausmus, vaikas išmoksta valgyti emocijų pagautas. Ateityje tai gali lemti antsvorį arba nutukimo ligą. Specialistai pastaruoju metu nutukimą jau vadina epidemija. Lietuvoje vienas iš penkių vaikų turi antsvorį, o nutukimu sergančių vaikų skaičiuojama 5 procentai. Per pastaruosius porą dešimtmečių šie skaičiai padvigubėjo“, - sako L.Barauskienė.

Viena pagrindinių priežasčių, kurios šeimoms ir mažyliams trukdo maitintis sveikiau, tėvai įvardija žinių apie sveiką mitybą trūkumą.

Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dar dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus.

Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai.Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo.

Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką. Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, neskubant, nevalgyti gausios vakarienės ir prieš miegą (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego). Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno svorio reguliavimo pagrindas yra maisto subalansavimas, rinktis maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę, daugiausia valgyti maisto produktus esančius bazėje ir retai, maisto produktus esančius piramidės viršūnėje. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto. Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų.

Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu. Tėvams vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą. Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną. Laikytis valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.

Tyrimo duomenys apie užkandžius

Užkandžių tipas	Valgo kasdien arba beveik kasdien	Valgo kelis kartus per savaitę
Saldainiai ir kiti saldumynai	5,7%	23,5%
Bandeles ar pyragaičius	-	18%
Varškės sūrelius	-	17%
Jogurtus ar jogurto gėrimus su priedais	-	39,4%

---