Mityba - procesas, kurio metu maiste esančios medžiagos virsta kūno audiniais ir suteikia energijos žmogaus fizinei ir psichinei veiklai. Nors mityba nėra tiesioginė seborėjinio dermatito priežastis, ji gali turėti įtakos ligos eigai ir simptomų sunkumui.

Seborėjinis dermatitas (SD) - gana dažna lėtinė būklė, pasireiškianti žmogaus kūno srityse, kuriose yra didelis kiekis riebalinių liaukų, pavyzdžiui: veidas, skalpas, krūtinė. Pasaulinis seborėjinio dermatito paplitimas yra apie 5 proc., o jo neuždegiminio varianto (skalpo pleiskanojimo) paplitimas - apie 50 proc. Liga gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai pastebima kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, paaugliams ir suaugusiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų.

Ši liga pasireiškia pleiskanojimu, paraudimu ir kartais niežuliu. Nors seborėjinis dermatitas nėra pavojingas gyvybei, jis gali sukelti diskomfortą, nepasitenkinimą išvaizda ir turėti įtakos gyvenimo kokybei.

Seborėjinio Dermatito Priežastys ir Veiksniai

Tikslūs seborėjinio dermatito atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tačiau manoma, kad liga išsivysto dėl kelių veiksnių sąveikos. Svarbiausi iš jų:

• Malassezia grybeliai: Šie grybeliai natūraliai gyvena ant odos paviršiaus, tačiau esant tam tikroms sąlygoms, jų perteklius gali sukelti uždegiminę reakciją. Malassezia globosa ir Malassezia restricta yra dažniausiai aptinkamos rūšys, susijusios su seborėjiniu dermatitu.
• Riebalų gamyba: Padidėjusi riebalų gamyba odoje, ypač srityse, kuriose gausu riebalinių liaukų, gali sudaryti palankią aplinką Malassezia grybelių augimui.
• Imuninės sistemos atsakas: Netinkamas imuninės sistemos atsakas į Malassezia grybelius gali sukelti uždegimą ir odos pažeidimus. Kai kuriems žmonėms imuninė sistema gali pernelyg jautriai reaguoti į šiuos grybelius, sukeldama uždegiminę kaskadą.
• Genetiniai veiksniai: Polinkis į seborėjinį dermatitą gali būti paveldimas. Jei šeimoje yra sergančiųjų šia liga, tikimybė susirgti padidėja.
• Stresas: Emocinis stresas gali pabloginti seborėjinio dermatito simptomus.
• Hormonų pokyčiai: Hormonų svyravimai, ypač paauglystėje ir nėštumo metu, gali turėti įtakos ligos eigai.
• Klimato sąlygos: Sausas ir šaltas oras gali išsausinti odą ir pabloginti simptomus.
• Tam tikros ligos ir vaistai: Kai kurios neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga), ŽIV infekcija ir tam tikri vaistai (pvz., litis) gali padidinti riziką susirgti seborėjiniu dermatitu.

Mitybos Įtaka Seborėjiniam Dermatitui

Tinkama mityba gali padėti sumažinti uždegimą, stiprinti imuninę sistemą ir palaikyti sveiką odos būklę. Svarbu pabrėžti, kad mitybos rekomendacijos yra individualios ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus žmogaus organizmo ypatybių ir ligos sunkumo.

Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu, kad būtų sudarytas individualus mitybos planas.

Maisto Produktai, Galintys Pagerinti Odos Būklę

• Omega-3 riebalų rūgštys: Šios rūgštys pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Jos gali padėti sumažinti odos paraudimą, niežulį ir pleiskanojimą. Geriausi omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė), linų sėmenys, chia sėklos, graikiniai riešutai.
• Vitaminas D: Vitaminas D svarbus imuninės sistemos funkcijai ir odos sveikatai. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su seborėjinio dermatito paūmėjimais. Geriausi vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, praturtinti vitaminu D. Taip pat, organizmas gamina vitaminą D veikiamas saulės spindulių.
• Probiotikai: Probiotikai yra naudingosios bakterijos, kurios gyvena žarnyne. Jie padeda stiprinti imuninę sistemą, gerina virškinimą ir gali turėti teigiamą poveikį odos būklei. Probiotikų gausu fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimchi.
• Antioksidantai: Antioksidantai padeda apsaugoti odą nuo laisvųjų radikalų žalos, mažina uždegimą ir skatina odos regeneraciją. Antioksidantų gausu vaisiuose ir daržovėse, ypač uogose (mėlynės, avietės, braškės), tamsiai žalios spalvos daržovėse (špinatai, brokoliai), morkose, saldžiosiose bulvėse.
• Cinkas: Cinkas svarbus imuninės sistemos funkcijai, odos gijimui ir uždegimo mažinimui. Cinko gausu jautienoje, vištienoje, riešutuose, sėklose, ankštiniuose augaluose.
• Selenas: Selenas yra antioksidantas, kuris padeda apsaugoti odą nuo pažeidimų ir mažina uždegimą. Seleno gausu braziliniuose riešutuose, tunuose, kiaušiniuose.

Maisto Produktai, Kurių Reikėtų Vengti arba Riboti

• Perdirbti maisto produktai: Šiuose produktuose dažnai gausu pridėtinio cukraus, transriebalų ir kitų priedų, kurie gali skatinti uždegimą ir pabloginti seborėjinio dermatito simptomus. Reikėtų vengti greito maisto, saldumynų, gazuotų gėrimų, perdirbtų užkandžių.
• Rafinuoti angliavandeniai: Balti miltai, baltas ryžiai ir kiti rafinuoti angliavandeniai gali sukelti greitą cukraus kiekio kraujyje šuolį, kuris gali skatinti uždegimą. Reikėtų rinktis pilno grūdo produktus, tokius kaip rudieji ryžiai, avižos, pilno grūdo duona.
• Pieno produktai: Kai kuriems žmonėms pieno produktai gali pabloginti seborėjinio dermatito simptomus dėl laktozės netoleravimo arba alerginės reakcijos į pieno baltymus. Reikėtų stebėti savo organizmo reakciją į pieno produktus ir, jei reikia, juos riboti arba pakeisti augaliniais pakaitalais.
• Alkoholis: Alkoholis gali dehidratuoti odą ir skatinti uždegimą, todėl jo reikėtų vengti arba vartoti saikingai.
• Alergenai: Kai kuriems žmonėms seborėjinio dermatito simptomus gali išprovokuoti tam tikri maisto produktai, tokie kaip glitimas, kiaušiniai, riešutai ar sojos. Reikėtų atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas į maistą ir vengti alergenų.

Praktinės Mitybos Rekomendacijos

Štai keletas praktinių patarimų, kaip pritaikyti mitybos principus kasdieniame gyvenime:

• Planuokite savo mitybą: Iš anksto planuokite savo valgius ir užkandžius, kad išvengtumėte impulsyvaus nesveiko maisto pasirinkimo.
• Gaminkite maistą namuose: Gaminant maistą namuose, galite kontroliuoti ingredientus ir išvengti pridėtinio cukraus, transriebalų ir kitų kenksmingų priedų.
• Skaitykite etiketes: Atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes, kad sužinotumėte apie jų sudėtį ir maistinę vertę.
• Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija gali išsausinti odą ir pabloginti seborėjinio dermatito simptomus. Rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
• Valgykite reguliariai: Praleidžiant valgius, gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, o tai gali sukelti stresą ir pabloginti simptomus.
• Eksperimentuokite su receptais: Ieškokite sveikų receptų, kuriuose gausu maistingų medžiagų ir kurie tinka jūsų skoniui.
• Būkite kantrūs: Mitybos pokyčiai gali užtrukti, kol pastebėsite teigiamą poveikį odos būklei. Būkite kantrūs ir laikykitės sveikos mitybos principų.

Kiti Svarbūs Aspektai

Be mitybos, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos seborėjinio dermatito eigai:

• Odos priežiūra: Naudokite švelnius, nedirginančius odos priežiūros produktus, skirtus jautriai odai. Venkite stiprių muilų, alkoholio turinčių tonikų ir kitų produktų, kurie gali išsausinti odą.
• Streso valdymas: Praktikuokite streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
• Miego režimas: Užtikrinkite pakankamą miego kiekį, nes miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą ir pabloginti simptomus.
• Apsauga nuo saulės: Naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kad apsaugotumėte odą nuo žalingų saulės spindulių.
• Konsultacija su specialistu: Jei simptomai sunkūs arba nepagerėja, kreipkitės į dermatologą arba kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Jei nenorite, kad pasunkėtų seborėjinio dermatito simptomai, atsisakykite sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, grietinėlės, taip pat greitai skaidomo cukraus, pavyzdžiui, pyragų ir kitų saldumynų. Taip pat svarbu, kad racione būtų riebalų rūgščių omega 3 ir omega 6.

Tyrimų duomenimis, SD gydymas efektyvus ketokonazoliu (antigrybelinis vaistas), ciklopiroksu, cinko piritionu, hidrokortizonu (silpnas hormoninis vaistas, slopina uždegimą). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą.

Kalbant apie SD, žvynelinės, atopinio dermatito paūmėjimus bei būklės sunkumą, gali turėti įtakos vartojamas maistas, dažnai siejamas su tam tikrų medžiagų pertekliumi arba trūkumu, pavyzdžiui, cinko, B grupės vitaminų, iš kurių su SD dažniausiai siejama vitaminai B6, B7 (biotinas, dar vadinamas vitaminas H), stoka.

Nereta tiek plaukų slinkimas, tiek odos uždegimas gali pasireikšti dėl anksčiau išvardintų priežasčių, ir nors jas pašalinti ne visada paprasta, tačiau pasistengti verta. Tinkamai drėkinti odą, t. y. 2 k. d., o esant poreikiui - dažniau.

Suaugusiems žmonėms bėrimai stebimi galvos plaukuotoje dalyje, ausų landose, raukšlėje už ausies, nosies-lūpos raukšlėse, antakių srityse. Kūdikiams seborėjinio dermatito bėrimai stebimi veide (antakių, nosies-lūpos raukšlėse, plaukuotoje galvos dalyje), kūne - kaklo, pažastų, kirkšnių raukšlėse.

Šampūnas: rekomenduojami šampūnai savo sudėtyje turintys gydomųjų ir uždegimą mažinančių medžiagų. Šampūną rekomenduojama naudoti bent 3 kartus per savaitę, įtrynus į skalpo odą, palaikyti iki 1-2 min. Dažniausios medžiagos, kurios naudojamos seborėjiniam dermatitui gydyti yra piritiono cinkas, seleno sulfidas, ketokonazolas iki 2 procentų, degutas, salicilo rūgštis.

Fototerapija: gydymas UV spinduliais. Gydymas fototerapija sumažina uždegimą odoje ir pagerina simptomus. Dažniausiai gydymui naudojami 311 nm UVB spinduliai, reikalingos 10-20 procedūrų, 2-4 k/sav. Procedūros atliekamos įstaigose turinčiose fototerapijos įrangą.

---