Ankstyvas rytas prie vandens žvejui žavus ne tik iš pakrantės krūmų sklindančiomis lakštučių trelėmis ar kylančios saulės spinduliuose žaižaruojančia rasa - didžiausią palaimą jam suteikia vaizdas, kurį mato lygiame lyg stiklas ežero ar tvenkinio paviršiuje. Ešeriai medžioja būriu, labai azartiškai ir tokias akimirkas spiningautojui yra nuodėmė praleisti. Dabar pagrindinis žvejo uždavinys yra atsirinkti tinkamiausią masalą ir nedelsiant sviesti į patį gaudynių šurmulį.
Jei viskas apskaičiuota teisingai, paprastai spiningo viršūnėlė išlinksta vos pasukus ritę. Taip per tas porą valandų, kuomet kimba normalaus dydžio ešeriai, galima prigaudyti nurodytą taisyklėse normą. Paleisti tas žuvis ar paimti - tai jau kiekvieno meškeriotojo valia. Visgi ir pilname ešerių vandens telkinyje ne visame jo plote būna vienoda šių žuvų koncentracija, kadangi dryžuoti plėšrūnai irgi turi labiau ar mažiau mėgstamas vietas.
Ne kartą esu rašęs apie savotišką fenomeną - gana daug ešerių plaukioja netoli besimaudančių žmonių, t. y. Kai kuriuose paplūdimiuose teko stebėti labai neįprastą vaizdą - vakarais poilsiautojai dar pliuškenasi vandenyje, o visiškai netoli jų jau vyksta ešerių medžioklė. Veikiausiai dryžuotieji būna tiek įpratę prie šių vasarai būdingų sąlygų, kad nelabai kreipia dėmesį į besimaudančius žmones. Pabandai spiningauti ir ešeriai kuo puikiausiai kimba. Tiesa aplinkiniai į tokią žūklę paprastai žiūri su tam tikra nuostaba - braido žvejys po paplūdimį tarp plaukikų ir traukia žuveles...
Nežinant vandens telkinio, tenka vaikščioti krantu arba braidyti priekrante ir po keletą kartų vis bandyti laimę skirtingose vietose. Jei pajutote, kad čia yra ešerių (jie gali nekibti, bet stuksenti į masalą arba vytis jį iki kranto), verta užtrukti ilgėliau ir bandyti rasti jiems patinkantį masalą. Dryžuotieji plauko būriais, netgi labai stambūs egzemplioriai mėgsta draugiją ir grupuojasi po 3-5 panašaus dydžio vienetus.
Kad nereikėtų bergždžiai šlaistytis telkinio pakrante, vertėtų pirmiausiai patikrinti vietas, kuriose, bent jau teoriškai, turėtų būti ešerių. Kaip ir kitiems stovinčių vandenų plėšrūnams, taip ir ešeriams labai patogios vietos iš pasalų užpulti savo aukas yra įvairūs dugno nelygumai. Tvenkiniuose ar karjeruose tokių vietų netoli kranto galima rasti nesunkiai, tačiau kai kuriuose ežerėliuose priekrantės zona gali būti lėkšta. Tuomet vertėtų paieškoti augalų sąžalynų. Ten, kur jie baigiasi arba prasideda, taip pat didesniuose takuose tarp žolių gali glaustis ešerių būrelis.
Visgi vienas pagrindinių faktorių ieškant dryžuotųjų yra saulė ir vėjo kryptis. Turiu omenyje, kad ešeriai labai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir praktiškai visuomet stengiasi tūnoti šešėlyje. Tai labai patogu - plėšrūnas yra nematomas aukai, tačiau puikiai regi aplinką. Aukos regėjimą slopina saulė ir ji neįžiūri, kas dedasi tamsesniame šešėlio plote.
Tačiau netgi nesimaitindami ešeriai vis tiek stengiasi būti nepastebimi, galbūt priežastis yra ir savisaugos instinktas - juk ir juos gali praryti stambesni grobuonys. Kaip ten bebūtų, tačiau dryžuotieji šalia povandeninių augalų, švendrų ar nendrių guotų glausis tik tuomet, kai saulė švies tokiu kampu, kai augalai ant dugno mes savo šešėlį.
Tiesiog idealios šiuo atžvilgiu vietos yra įvairūs statiniai ant vandens: valčių prieplaukos, lieptai, stačios paaukštintos krantinės ir pan. Čia ešerių būna visą dieną, netgi nepaisant aplink esančio šurmulio. Vėjas irgi koreguoja ešerių būrių išsidėstymą vandens telkinyje.
Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriose įlankose tokiu metu vandens paviršiuje susidaro stora riebi plėvė, kartais prinešama įvairių nelabai estetiškai atrodančių dumblių, augalų likučių, putų ir pan. Tai, kas mums atrodo nelabai gražu, žuvims gali būti maistas arba bent jau tose vietose jos randa ką užkrimsti. Kada didelės bangos smarkiai išjudina dugno dumblą, ardo statesnius krantus, tai irgi gali pritraukti šias žuvis.
Gamtos mokslų svarba ir mitybos grandinės
Gamtos mokslai suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmoniją dominančių ir jai svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijas remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais. Ugdymas grindžiamas gamtos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste. Gamtos mokslų pamokų metu atskleidžiama mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos.
Mokantis gamtos mokslų yra vertingas atradimų džiaugsmo patyrimas ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį skatinimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt.
Programoje išskirtos 6 pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos.
Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: primenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „primenama“ vartojamas norint parodyti, kad gamtos objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi.
Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo.
Mokymo(si) turinys parengtas atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir gamtamokslinio ugdymo logiką. Pateikiant mokymo(si) turinį siekta nuoseklumo, dermės su kitomis temomis ir kitų dalykų mokymo(si) turiniu. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti, kuris mokslininkas padarys reikšmingą indėlį į gamtos mokslų vystymąsi.
Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 1-2, 3-4, 5-6 ir 7-8 klasėms atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir pasiekimų tyrimų rezultatus. Pasiekimų srities Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) pasiekimai A2 ir A3 nėra aprašomi pradinėms klasėms, nes jie yra per daug sudėtingi šio amžiaus tarpsnio mokiniams.
Gamtos mokslų dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per gamtamokslinio ugdymo turinį įgyti kompetencijų pagrindus ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė, pilietiškumo, kultūrinė. Gamtamokslinės žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, pritaikyti gamtamokslinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant gamtos mokslų teoriją ir praktiką kurtis vientisą pasaulėvaizdį.
Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami gamtos mokslų dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos, siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras gamtos mokslų svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su gamtos mokslų raida ir prognozuoti jų kitimą.
Mitybos grandinės
Mitybos grandinė - sudėtinga ekologinė mitybos sistema. Kiekviena grandinės grandis sieja kokius nors organizmus, kurie yra kitų grandžių maistas.
- Pirmasis mitybos lygmuo (M1) Gamintojai - žalieji augalai, kurie patys gamina maisto medžiagas
- Antrasis mitybos lygmuo (M2) Pirminiai vartotojai - žolėdžiai (augalais mintantys) gyvūnai
- Trečiasis mitybos lygmuo (M3) Antriniai vartotojai - mėsėdžiai gyvūnai.
- Ketvirtasis mitybos lygmuo (M4) Tretiniai vartotojai - plėšrūnai.
- "0" mitybinis lygmuo Augalai ir gyvūnai, kurie nebuvo suvartoti augalėdžių ir plėšrūnų, galų gale žūva.
Taip per ekosistemas teka energijos srautai, kurie paklūsta termodinamikos dėsniams. Visus energetinius virsmus ir energetinius nuostolius, kurie susidaro medžiagų apykaitos metu organizmuose, o taip pat tuo pačiu metu ekosistemos energijos apytakoje paaiškina pirmasis termodinamikos dėsnis dažniausiai vadinamas Energijos dėsniu ir antrasis termodinamikos dėsnis - Entropijos. Pirmasis termodinamikos dėsnis sako: Energija negali būti sunaikinta ar sukurta arba Energija gali tik keisti savo formą ir vietą ar kitaip sakant Bendras energijos kiekis Visatoje pastovus.
Ekosistemos klasifikacija
Pagal apimtį ekosistemos skirstomos į mikroekosistemas, mezoekosistemas ir makroekosistemas.
- Mikroekosistema galima laikyti nedidele ir konkrečia miško, pievos, stepės, ežero, upės ir kt. dalį.
- Mezoekosistema palygini didokas, konkretus ir apibrėžtas objektas: pušynas, ąžuolynas, ežeras, upė ir kt.
- Makroekosistema didelis, neapibrėžtas ir nekonkretus objektas: miškas, stepė, jūra, kalnai ir kt.
Sausumos ekosistemas galima suskirstyti į tokias grupes: miškų, pievų stepių, dykumų ir antropologinio pobūdžio ekosistemas. Vandens ekosistemos skirstomos į gėlų, arba kontinentinių, vandenų ekosistemas ir jūrų bei vandenynų ekosistemas. Jūrų ir vandenynų ekosistemos skirstomos į dvi dideles grupes: litoralinės bei seklių vandenų ekosistemas ir atvirų vandenų ekosistemas.