Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai yra vanduo? Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Vanduo - tai atgaiva, sveikata, energija. Jis - mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas. Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumėmės gerai ir būtume kupini jėgų.

Be maisto žmogus gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens - vos keletą dienų. Be vandens žmogus gali numirti per keletą dienų. Daugiausia žmogaus kūno svorio (apie 60-70 proc.) sudaro vanduo.

Vandens svarba organizmui

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70% vandens, kraujyje apie 98%, raumenyse apie 75%, kauluose apie 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu.Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą.

Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Vanduo perneša įvairias toksines medžiagas iš įvairių organų į kepenis ar inkstus, kurie jas pašalina.

Vandens nauda

• Vanduo lieknina: Dažnai žmonės linkę alkio jausmą maišyti su troškuliu. Pajutus alkį, pirmiausia reikėtų išgerti vandens, nes tai padės jaustis sotesniems. Vandens stiklinę rekomenduojama išgerti ir kaskart prieš valgį.
• Vanduo suteikia daugiau energijos: Dehidratacija verčia jaustis pavargusiais, o reikiamas vandens kiekis padeda širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, o kraujui transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas į ląsteles.
• Vanduo mažina įtampą: Vanduo sudaro apie 70% iki 80% jūsų smegenų tūrio. Trūkstant vandens, žmogaus kūnas ir protas yra apimti streso. Siekiant išlaikyti žemą streso lygį, rekomenduojama ant savo darbo stalo nuolat turėti stiklinę vandens ar nešiotis su savimi vandens butelį ir gurkšnoti reguliariai.
• Vanduo stiprina raumenų tonusą: Geriamasis vanduo padeda išvengti raumenų spazmų ir „sutepa“ kūno sąnarius.
• Vanduo gerina virškinimą: Kartu su ląsteliena, vanduo yra labai svarbus geram virškinimui. Vanduo padeda tirpinti atliekų daleles, ir sklandžiau perduoda virškinimo traktui.

Dehidratacijos pavojai

Mūsų kūnai nuolat praranda vandenį, toli gražu nepakanka stiklinės vandens per dieną, kad atstatytume organizme balansą. Vandens netenkame prakaituodami, atlikdami gamtinius reikalus, netgi kvėpuodami. Jei organizme cirkuliuoja per mažai kraujo, kraujospūdis gali sumažėti iki gyvybei pavojingo lygio. Nustojus prakaituoti, kyla kūno temperatūra. Dehidratacija, kuri sukelia daugiau nei 10 proc. kūno svorio sumažėjimą, yra pavojinga sveikatai, nesiimant priemonių, žmogus gali mirti.

Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai - lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Dėl vandens deficito praradus 6-8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta galva.

Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta.

Net menkiausias troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens. Dehidratacija (vandens netekimas) skatina nuodingų medžiagų kaupimąsi inkstuose, smegenyse, odoje, sąnariuose, kepenyse ir kituose organuose. Jis padeda sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką, nes skystina kraują ir apsaugo nuo krešulių susidarymo.

Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapimo trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną. Pavyzdžiui, jeigu dirbate karštoje aplinkoje arba jums skauda galvą, išgerkite dvi stiklines vandens. Jeigu galvos skausmas atsirado dėl dehidratacijos, jis turėtų per valandą dingti. Dehidratacija taip pat gali turėti poveikį protinei veiklai.

Rekomenduojamas vandens kiekis

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtos maisto piramidės apačioje nupieštos 8 stiklinės vandens - tai gyvybiškai būtinas kiekis ląstelėms. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti - kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei žmogaus ūgis 1,75 metro, per dieną jam reikia išgerti apie 1,75 litro vandens.

Žmogui reikalingo vandens kiekis taip pat priklauso nuo jo amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Sportuojančiam ar stipriai prakaituojančiam žmogui vandens gali reikėti daugiau. Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną būtina išgerti prarastą vandens kiekį. Su geriamuoju vandeniu mūsų organizmas gauna ir apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Dažnai girdime, kad per parą žmogui reikia išgerti 1,5-2 litrus vandens. Tačiau ar žinome, kuriuo metu - prieš valgį, valgio metu ar pavalgius - jį gerti sveikiausia ir kada vandens reikėtų atsisakyti?

Kada gerti vandenį?

• Atsikėlus: Kiekvieną rytą patariama išgerti stiklinę šilto vandens - taip pasijusite žvalesni, dings sausumo pojūtis burnoje. Pabudę ir per pirmąsias 10 minučių išgėrę 1-2 stiklines vandens pažadinsite virškinimo sistemą, taigi, lengviau įsisavinsite rytinį maistą. Pusryčiauti derėtų maždaug po valandos.
• Prieš valgį: Dienos metu pusvalandį prieš valgį taip pat rekomenduojama išgerti stiklinę vandens. Tuomet išsiskirs daugiau skrandžio sulčių, ir maistas bus greičiau suvirškintas. Be to, iš dalies užpildę skrandį mažiau suvalgysite maisto.
• Valgio metu: Jeigu valgant troškina, tuomet pagurkšnokite vandens. Vandeniu saikingai praskiestas valgomas maistas greičiau virškinamas, lengviau įsisavinamos maisto medžiagos.
• Prieš fizinę veiklą: Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti vandens ir prieš bet kokią aktyvią fizinę veiklą.

Kada vengti gerti vandenį?

• Pavalgę: Išgerti stiklinę vandens iš karto pavalgius, ypač daug ir sočiai, nėra sveika. Taigi gausiau pavalgius atsigerti patariama ne anksčiau nei po 1-1,5 valandos.
• Vakare prieš miegą: Vartojamų skysčių kiekį reikėtų riboti ir vakare prieš miegą, nes organizmas naktį skysčių nešalina, todėl jie kaupiasi.

Vandens šaltiniai

Kažkiek vandens gauname su maistu, tačiau patikimiausias ir tinkamiausias šaltinis - vanduo. Sultys, pienas ir pan. taip pat aprūpina organizmą skysčiu. Skysčius iš kūno šalina alkoholis - jis sukelia dažnesnį šlapinimąsi.

Vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais: daržovėse ir vaisiuose jo yra apie 90 proc.

Mūsų šalyje vanduo iš čiaupo - puikios kokybės. Lietuva - vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių viešajam vandens tiekimui naudoja tik požeminį (giluminį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė geresnė negu paviršinio, nes požeminis vanduo daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos -be to, jo kokybė nuolat kontroliuojama. Kitos valstybės dažniausiai naudoja valytą ir cheminėmis medžiagomis apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net JAV savo piliečiams tiekia maždaug 80 proc. cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.

Vandens kokybė

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė - mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti:

• koliforminių bakterijų
• žarninių lazdelių (E. coli)
• žarninių enterokokų
• lūžinių klostridijų (C.perfringens)

Šulinio vandens tyrimai

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti:

• nitritų
• nitratų
• amonio kiekius
• permanganato indeksą
• savitąjį elektros laidį

Gręžinio vandens tyrimai

Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti:

• geležies kiekį
• nitritų ir nitratų kiekius
• amonio
• chlorido
• sulfato kiekius
• vandens pH
• drumstumą
• spalvą
• permanganato indeksą
• savitąjį elektros laidį
• mangano kiekį

Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai.

---