Šiais brangymečio laikais savarankiškai rūkyta mėsa ar žuvis yra ekonomiškai priimtinesnis variantas. Maistas gali būti rūkytas šaltuoju ir karštuoju būdais. Neseniai mes skelbėme, kaip patiems pasidaryti šalto rūkymo rūkyklą.

Rūkymo procese vyksta maisto produktų apdorojimas dūmais, kurie susidaro smilkstant smulkioms medienos dalelėms - pjuvenoms, drožlėms. Teisingo karšto rūkymo procese vyksta lėtas skiedrų, pjuvenų, drožlių smilkimas, bet ne greitas sudegimas. Svarbu kontroliuoti ir nuolat palaikyti lėtą palaipsninį kuro medžiagų smilkimą, vengiant atviro jų degimo. Maistas rūkomas, termiškai apdorojamas didelio karštų dūmų kiekio.

Rūkymo Būdai: Šaltas ir Karštas Rūkymas

Yra du pagrindiniai mėsos rūkymo būdai: šaltas ir karštas. Abu būdai suteikia skirtingus rezultatus ir reikalauja skirtingų sąlygų.

Šaltas Rūkymas

Šalto rūkymo metu dūmai rūko mėsą ar žuvį, esant 25-30 C temperatūrai. Procesas gali trukti nuo 3 dienų iki ilgiau nei savaitės. Rūkymas užima tiek laiko todėl, kad 30 C temperatūroje greitai dauginasi bakterijos, o jeigu neatlikti rūkymo procedūros iki pergalingo galo, rezultatas bus nekokybiškas. Skirtumas dar tame, kad šaltai rūkytas maistas (25-30º C) išlaiko savo pradinę tankią struktūrą, bet pareikalaus daugiau atidumo ir kantrybės, nes paskubėjus gali gautis nepakankamai apdorotas pusfabrikatis, kuriuo kartais galima ir apsinuodyti dėl likusių jame bakterijų. Svarbu pabrėžti, kad šaltai rūkant būtina užtikrinti tinkamą higieną ir temperatūros kontrolę, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Mėsa prieš rūkymą turi būti tinkamai paruošta, įskaitant sūdymą ar marinavimą, kuris padeda apsaugoti nuo bakterijų ir pagerina skonį.

Šalto rūkymo metu dūmai rūko mėsą ar žuvį, esant 25-30 C temperatūrai. Procesas gali trukti nuo 3 dienų iki ilgiau nei savaitės. Rūkymas užima tiek laiko todėl, kad 30 C temperatūroje greitai dauginasi bakterijos, o jeigu neatlikti rūkymo procedūros iki pergalingo galo, rezultatas bus nekokybiškas.

Karštas Rūkymas

Karštas rūkymas vyksta aukštesnėje temperatūroje, paprastai tarp 65°C ir 120°C. Šis procesas yra daug greitesnis nei šaltas rūkymas ir trunka nuo kelių valandų iki vienos dienos. Karštas rūkymas ne tik suteikia mėsai dūmų skonį, bet ir ją išverda, todėl mėsa tampa minkšta ir sultinga. Karštai rūkyta mėsa nėra tokia ilgai išliekanti kaip šaltai rūkyta, todėl ją reikia suvartoti per kelias dienas arba laikyti šaldytuve. Temperatūros kontrolė yra labai svarbi norint užtikrinti, kad mėsa būtų tinkamai išvirta ir neperdžiūtų. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą medieną, kad būtų pasiektas norimas dūmų skonis.

Rūkyklos Paruošimas

Prieš pradedant rūkyti mėsą, būtina tinkamai paruošti rūkyklą. Tai apima rūkyklos valymą, tinkamos medienos parinkimą ir temperatūros kontrolės užtikrinimą.

Rūkyklos Tipai

Yra įvairių tipų rūkyklų, tinkančių namų sąlygoms:

• Elektrinės rūkyklos: Lengvai valdomos ir palaiko pastovią temperatūrą.
• Dujinės rūkyklos: Greitai įkaista ir leidžia reguliuoti temperatūrą.
• Anglinės rūkyklos: Suteikia autentišką dūmų skonį, bet reikalauja daugiau priežiūros.
• Medienos rūkyklos: Naudoja tik medieną kaip kurą, suteikdamos intensyviausią dūmų skonį.
• Savadarbės rūkyklos: Galima pasigaminti iš statinės, dėžės ar kito tinkamo indo.

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, patirties ir norimo skonio.

Medienos Parinkimas

Medienos rūšis turi didelę įtaką mėsos skoniui. Štai keletas populiariausių pasirinkimų:

• Obelis: Suteikia saldų, vaisinį skonį, puikiai tinka paukštienai ir kiaulienai.
• Vyšnia: Suteikia švelnų, saldų skonį, tinka beveik visų rūšių mėsai.
• Hikoris: Suteikia stiprų, aštrų skonį, puikiai tinka jautienai ir kiaulienai.
• Ąžuolas: Suteikia vidutinio stiprumo, klasikinį dūmų skonį, tinka jautienai, kiaulienai ir paukštienai.
• Klevas: Suteikia švelnų, saldų skonį, tinka kiaulienai ir paukštienai.

Eksperimentuokite su skirtingomis medienos rūšimis, kad atrastumėte savo mėgstamiausią derinį.

Kuras, skirtas rūkymui, irgi turi būti pasirinktas apgalvotai. Geriausiomis degimo medžiagomis rūkymo procesui laikomos kadagio drožlės (turi dezinfekuojančių savybių), alksnio arba ievos pjuvenos, nužievintos beržo šakelės (beržo žievėje yra deguto, kuris gali apkartinti rūkytą maistą). Galima naudoti ąžuolo ir klevo skiedras bei kriaušės, vyšnios, trešnės, šaltalankio drožles (jų dūmų kvapas suteikia paruoštam maistui subtilų aromatą).

Rūkymo dūmams geriausia naudoti plonas šakeles - jos gerokai ilgiau smilksta, ypač jei turi savyje drėgmės. Nuo beržo šakelių būtina nulupti žievę tam, kad rūkytas maistas neturėtų tošies deguto kvapo. Kadagio mediena pasižymi dezinfekciniu poveikiu, tad galima naudoti kadagines skiedras ir drožles. Vyšnių, obelų, kriaušių pjuvenos išskiria specifinius aromatus, kurie ilgam įsisavina į rūkytą maistą. Gerų atsiliepimų sulaukia ąžuolo ir klevo smulkinta mediena. Rekomenduojamas skiedrų dydis - iki 3 cm.

Temperatūros Kontrolė

Temperatūros kontrolė yra labai svarbi norint pasiekti gerų rezultatų rūkant mėsą. Naudokite termometrą, kad stebėtumėte temperatūrą rūkyklos viduje ir mėsos viduje.

Mėsos Paruošimas Rūkymui

Tai apima mėsos pasirinkimą, marinavimą ar sūdymą, ir prieskonių naudojimą.

Mėsos Pasirinkimas

Rinkitės kokybišką mėsą, kuri yra šviežia ir tinkamai laikoma. Atkreipkite dėmesį į mėsos riebumą - riebalai suteikia mėsai sultingumo ir skonio.

Marinavimas ir Sūdymas

Marinavimas ir sūdymas yra svarbūs žingsniai ruošiant mėsą rūkymui. Marinavimas padeda suminkštinti mėsą ir suteikia jai papildomo skonio, o sūdymas padeda išsaugoti mėsą ir apsaugo nuo bakterijų dauginimosi.

Marinatai gali būti įvairūs - nuo paprastų druskos ir pipirų mišinių iki sudėtingų padažų su prieskoniais, actu, aliejumi ir cukrumi. Sūdymui naudojama druska, cukrus ir nitratai arba nitritai (atsargiai!).

Prieskonių Naudojimas

Prieskoniai suteikia mėsai papildomo skonio ir aromato. Naudokite įvairius prieskonių mišinius, kad atrastumėte savo mėgstamiausią derinį. Populiariausi prieskoniai mėsai rūkyti yra druska, pipirai, česnakų milteliai, svogūnų milteliai, paprika, kajeno pipirai, rudasis cukrus ir kmynai.

Rūkymo Procesas

Kai mėsa paruošta ir rūkykla įkaitusi, galite pradėti rūkymo procesą. Įdėkite mėsą į rūkyklą, užtikrindami, kad ji būtų tolygiai išdėstyta ir kad dūmai galėtų laisvai cirkuliuoti aplink ją. Stebėkite temperatūrą ir rūkykite mėsą tol, kol ji pasieks norimą vidinę temperatūrą.

Skirtingų maisto produktų rūkymo laikas gali skirtis, todėl rekomenduojama rūkyti tik vienos rūšies maistą vienu metu (mėsą - tik su mėsa, o žuvį - kitą kartą). O taip pat neverta jau vykstančio rūkymo proceso metu papildomai dėti į kamerą naujus maisto produktus. Visų mėsos gabalų dydis (vienu metu pakabintų rūkymo kameroje) turi būti vienodas.

Oro sąlygos lauke irgi yra svarbūs rūkymo procesui. Rūkymu geriausia užsiimti sausu bevėju oru, pradedant nuo pat ryto, o ne vakare. Jei yra galimybės, židiniui naudojama metalinė pakura, kurioje būtinai turi būti oro sklendė.

Vidinės Temperatūros

Vidinė mėsos temperatūra yra svarbus rodiklis, parodantis, ar mėsa yra tinkamai išvirta. Štai keletas rekomenduojamų vidinių temperatūrų skirtingoms mėsos rūšims:

• Vištiena: 74°C
• Kiauliena: 71°C
• Jautiena: Priklauso nuo norimo iškepimo lygio (54-71°C)
• Žuvis: 63°C

Naudokite termometrą, kad tiksliai nustatytumėte vidinę mėsos temperatūrą.

Drėkinimas Rūkymo Metu

Rūkymo metu svarbu drėkinti mėsą, kad ji neperdžiūtų. Galite naudoti purkštuvą su vandeniu, obuolių sultimis ar actu, kad reguliariai drėkintumėte mėsą. Taip pat galite įdėti indą su vandeniu į rūkyklą, kad padidintumėte drėgmę.

Patarimai ir Gudrybės

Štai keletas papildomų patarimų ir gudrybių, kurie padės jums pasiekti geriausių rezultatų rūkant mėsą namų sąlygomis:

• Naudokite kokybišką mėsą: Kuo geresnė mėsa, tuo skanesnis bus galutinis produktas.
• Eksperimentuokite su skirtingais prieskoniais ir marinatais: Atraskite savo mėgstamiausius derinius.
• Palaikykite pastovią temperatūrą: Tai užtikrins tolygų mėsos išrūkymą.
• Drėkinkite mėsą rūkymo metu: Tai padės išvengti perdžiūvimo.
• Būkite kantrūs: Rūkymas reikalauja laiko ir kantrybės.
• Leiskite mėsai "pailsėti" po rūkymo: Prieš pjaustant leiskite mėsai pastovėti 15-30 minučių, kad sultys pasiskirstytų tolygiai.
• Dokumentuokite savo patirtį: Užsirašykite, ką darėte, kad galėtumėte pakartoti sėkmingus rezultatus ir išvengti klaidų ateityje.
• Valykite rūkyklą po kiekvieno naudojimo: Tai padės išvengti pelėsių ir bakterijų dauginimosi.

Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Net ir patyrę rūkytojai kartais daro klaidų. Štai keletas dažniausių klaidų ir patarimai, kaip jų išvengti:

• Per aukšta temperatūra: Mėsa gali sudegti iš išorės ir likti žalia viduje. Palaikykite pastovią, žemą temperatūrą.
• Per mažai dūmų: Mėsa neįgaus pakankamai dūmų skonio. Užtikrinkite, kad mediena smilktų, o ne degtų.
• Per daug dūmų: Mėsa gali įgauti kartų skonį.

Savadarbių Rūkyklų Pavyzdžiai

Pirmiausia apsispręskite, kokią rūkyklą jums įsirengti patogiausia. Nesudėtingai rūkyklą galite pasigaminti iš nebenaudojamų daiktų, prireiks tik šiek tiek fantazijos ir kantrybės. Be to, išvengsite papildomų išlaidų.

Taupiausiems - rūkykla iš dviejų vazonų arba kibiro

Jei žvejojate retai arba dažniausiai laikotės „pagavai - paleisk“ taisyklės ir žuvimi mėgaujatės tik per šventes, drąsiai galite pasidaryti labai paprastą rūkyklą vien tik savo reikmėms. Tam jums prireiks dviejų didesnių molinių gėlių vazonų, nedidelės nešiojamos elektrinės viryklės, talpos, kur laikyti medžio skiedras ir grotelių. Į vieną vazoną įmontuokite viryklę ir medžio skiedrų talpą, ties vazono viršumi pritvirtinkite groteles ir ant viršaus uždėkite antrą vazoną taip, kad šie susijungtų į savotišką bačkutės formą. Tokiu pačiu principu galite pasigaminti rūkyklą ir iš nerūdijančio metalo kibiro su dangčiu. Iš 3 mm storio nerūdijančio metalo vielos pasigaminkite groteles. Apatinės grotelės turi laikytis 10 cm žemiau viršutinio kibiro krašto, o viršutinės - 5 cm. Ant kibiro dugno priberkite maždaug 2 cm alksnio drožlių, pjuvenų, kvapnių šakelių, o ant grotelių dėkite žuvis. Kibirą uždenkite dangčiu ir statykite ant neaukšto trikojo ar kito paaukštinimo virš ugnies (galima kibirą ir pakabinti). Kuo stipresnė bus ugnis po kibiru, tuo greičiau pradės smilkti alksnio drožlės, pjuvenos ir atsiras malonaus kvapo dūmas.

Rūkykla iš dokumentų lentynų arba šaldytuvo - optimaliausias pasirinkimas

Jei namuose turite nenaudojamą metalinę dokumentų spintą arba seną šaldytuvą, vadinasi, beveik turite ir rūkyklą. Tokią rūkyklą pasigaminti labai paprasta. Iš senos dokumentų laikymo spintos stalčių išimkite dugnus ir vietoje jų pritvirtinkite groteles arba iešmelius, ant kurių kabinsite žuvį. Pačioje spintos apačioje įtaisykite elektrinę arba dujinę viryklėlę, o ant jos - metalinį indą medienai dėti. Spintos viršuje įrenkite nedidelį kaminą dūmui išeiti. Analogiškai didesnę rūkyklą galite pasigaminti ir iš seno šaldytuvo. Kadangi čia jau yra įtaisytos grotelės, belieka apačioje įtvirtinti kaitinimo elementą. Jei nuspręsite į rūkyklą dėti nešiojamą dujinę viryklėlę, išveskite dujų balioną lauke, kad rūkykla būtų saugi. Tokios rūkyklos pliusas - vienu metu galėsite išrūkyti labai daug žuvies.

Rūkykla iš medinių palečių

Jei namuose turite nereikalingos medienos, galite nesunkiai pasidaryti medinę rūkyklą. Pirmiausia nuspręskite, kokio dydžio rūkyklos jums reikės ir pasigaminkite šonus, dugną bei viršų. Turėdami tokį rėmą, padarykite rūkyklos galą ir duris. Rinkitės šiek tiek tvirtesnę medieną, venkite faneros, nes nuo karščio ji gali įlinkti. Ties rūkyklos durų centru įmontuokite termometrą, kadangi rūkant derėtų palaikyti 110 laipsnių celsijaus temperatūrą. Visa rūkykla turėtų būti kuo sandaresnė, kad iš jos išeitų kuo mažiau dūmų ir nepravėstų temperatūra. Rūkyklos apačioje padėkite elektrinę arba dujinę viryklėlę, o virš jos - indą medžio skiedroms sudėti. Taip pat virš kaitriosios rūkyklos dalies rekomenduojama pritvirtinti metalinį padėklą, kad žuvies riebalai netykštų ant kaitinimo elemento. Beliko rūkyklos viduje pritvirtinti groteles ir galite ją išmėginti.

Rūkykla iš statinės

Trumpai apie rūkyklą: tai metalinė 200L talpos statinė, į kurios dugną įmontuota nedidelė elektrinė viryklė, kurios darbą valdo primityvus termostatas. Ant viryklės dedamas puodas su mediena, kuri kaitinama viryklės ima rūkti. Termostato dėka galima 5C laipsnių tikslumu reguliuoti rūkymo temperatūrą. Baigus rūkymą atvėsusi rūkykla užima nedaug vietos, yra patogi ir tikrai veiksminga. Man ji patiko, nes yra paprasta, ją galima pasidaryti pačiam per vieną savaitgalį ir kainuoja nedaug. Jeigu statinės neturite - ją nesunkiai nusipirksite už 35-50Lt. Perkant statinę geriau rinkitės tą, kuri yra su nuimamu dangčiu, taip sutaupysite ir nereikės ieškoti rūkyklai dangčio.

Statinę PRIVALOMA kruopščiai išvalyti. Anksčiau šioje statinėje greičiausiai buvo saugomi tepalai ar cheminės medžiagos, tad statinė prieš naudojant privalo būti nepriekaištingai švariu vidumi. Mano statinėje buvo tepalas, tad viską išpyliau, išvarvinau, vidų išdeginau. Vėliau nušveičiau degėsių likučius ir trejetą kartų išploviau su įvairiais buitiniais valikliais bei aukšto slėgio plovykla taip, kad sienelės viduje ėmė blizgėti tartum naujos. Statinę privaloma išvalyti tam, kad neliktų buvusių medžiagų, kurios rūkymo metu gali garuoti, įsigerti į rūkomus gaminius ir taip patekti bei nuodyti organizmą.

Kai statinė nuplauta ir išdžiūvusi - galima pradėti montavimą. Statinės dugne išpjaukite apvalią skylę viryklei. Skylė turi būti vos didesnė už viryklės kaitinamo elemento dydį - kitaip tariant turi tilpti „tas pilkas blynas“, o viryklė prisitvirtins prie statinės dugno. Statinės apačioje, šonuose, kokie 5-10cm nuo apačios ratu reikia išgręžti 5-8 skyles 10mm skersmens.

Viryklę pirkite tik metaliniu korpusu. Ji kainuoja ~50Lt. Viryklės apačioje nusukame dangtį ir išimame viską, kas yra viduje, išskyrus kaitinimo elementą. Turi likti korpusas ir kaitinimo elementas su dviem pajungimo laidais. Dabar galima montuoti elektrinę dalį. Aš prie statinės dugno iš šono prikniedyjau nedidelę metalinę plokštelę, kurioje įmontavau termostatą ir dar indikavimo lemuptę, išimtą iš viryklės - matosi, kuomet viryklė kaista, ir kada - ne. Dugne (visai prie krašto gręžiame skylutę, per kurią perkišame termostato termoporą ir pritvirtiname statinės viduje, prie sienelės. Termostatą įsigysite bet kurioje elektronikos detalių parduotuvėje.

Kai pritvirtina viryklė ir termostatas bei lemputė - galima sujunginėti laidus. Vieną viryklės laidą sujungiame tiesiai su laidu, kuris turi kištuką. Kitą - nuosekliai per termostatą su kitu laidu kuris turi kištuką. Lemputę montuojame lygiagrečiai prie viryklės pajungimo laidų, už termostato. Laidus montuokite taip, kad jie nesiliestų prie metalinių korpuso ar viryklės dalių - korpusas nuo viryklės įkais ir gali išlydyti laidų izoliaciją.

Dar reikia statinės viduje sumontuoti lėkštę riebalams surinkti - ji laisvai padedama taip, kad neliestų puodo, maždaug trečdalio statinės aukščio vietoje. Aš pirkau metalinę 40cm skersmens lėkštę, skirtą picų kepimui. Dangtyje padarykite kokiu 50mm skersmens skylę - ji skirta dūmams iš rūkyklos išeiti. Dar verta sumontuoti rankeną ant dangčio ir kitą - statinės šone, kad kilstelėjus vieną statinės pusę ji laisvai riedėtų ant ratukų.

Į puodą - aš rinkausi nedažytą špižinį puodą 5L talpos, kurį radau kažkuriame sendaikčių turguje - dedame medieną, susmulkintą į pjuvenas ir nedidelius kubelius. Puodą dedame ant viryklės, ant viršaus dedame riebalų surinkimui skirtą lėkštę, tada uždengiame dangtį ir jungiame rūkyklą. Štai, pasirodė pirmieji dūmai. Termostato pagalba sureguliuojame norimą rūkyklos vidaus temperatūrą. Beje, nenustebkite - kai mediena ims smilkti ir rūkti, o statinės viduje bus norima temperatūra - termostatas viryklę išjungs. Tai normalu, mat puodas smilksta pats, ir elektros nebereikia.

Tokių naminių rūkyklų variacijų gali būti daugybė, pasikliaukite savo fantazija. Galbūt jūsų naujoji rūkykla slypi nebenaudojamos bačkos viduje?

Šalto Rūkymo Rūkyklos Įrengimas

Norint pasidaryti savadarbę šalto rūkymo rūkyklą reikės įsirengti židinį, pačią rūkymo kamerą maistui ir indą riebalų surinkimui. Vietą būsimos rūkyklos įrengimui irgi būtina pasirinkti labai kruopščiai.

Židinį su pakura galima įkurti duobėje 2-7 m atstumu nuo rūkymo kameros, bet žemiau pačios kameros lygio. Atstumas nuo židinio pakuros iki rūkymo kameros turi būti 2-7 m ribose, bet ne didesnis nei 7 metrai. Antraip gali kilti sunkumų su dūmų trauka, o rūkymo laikas gali neplanuotai prailgti. 6-7 metrų dūmtraukis yra naudingesnis tuo, kad juo judantys dūmai iki kameros suspėja išsivalyti nuo atliekamųjų degimo dujų pertekliaus. Duobę židiniui būtina iškasti žemiau kameros lygio tam, kad sujungtume jas nuožulniu dūmtraukio kanalu. Nuožulnumas reikalingas todėl, nes jis palengvina natūralią dūmų trauką teisinga kryptimi į rūkyklos kamerą.

Dūmtraukiu gali būti nuožulniai iškastas griovys (30 cm gylio ir 50 cm pločio). Jo dugną ir sieneles geriausia iškloti molinėmis plytomis, o iš viršaus uždengti metalo lakštais. Bet vietoj griovio galimas ir paprastesnis variantas - 20-30 cm skersmens metalinis vamzdis, nutiestas griovyje.

Savadarbei šalto rūkymo kamerai galima pritaikyti seną neveikiantį šaldytuvą, nurašytą dujinę viryklę arba metalinę statinę. Mažesnės talpos kameroms naudojami metaliniai bidonai arba dideli virtuviniai puodai su dangčiais. Jeigu improvizuotai rūkymo kamerai naudojamas senas šaldytuvas arba sena viryklė, tuomet jų dugne išpjaunama anga dūmtraukio vamzdžiui įdėti. Rūkymo kameros viršutiniame dangtyje išpjaunama kita anga - dūmų išvedimui (kaip per kaminą). Dūmtraukiui būtinas sandarus sujungimas su rūkymo kameros dugnu.

Karšto Rūkymo Rūkyklos Įrengimas

Karšto rūkymo rūkyklos gali būti kilnojamos ir stacionarios. Kilnojamam variante rūkymo kameros įrengimui gali pasitarnauti įvairios uždaros metalinės talpos - metalinė dėžė, statinė, kibiras, senas šaldytuvas, sena virtuvinė viryklė. Svarbu, kad jos būtų hermetiškai sandarios. Dar reikalingos metalinės grotelės, ant kurių bus dedama mėsa ar žuvis. Kelias groteles galima pritvirtinti keliais aukštais.

Jokių dūmtraukių, vamzdžių, kanalų, griovių karšto rūkymo rūkyklai nereikia - tai ne šaltas rūkymas, kurio kanaluose dūmai atvėsta. Šioje schemoje rūkymo kamera pasigaminta iš stačiakampės metalinės dėžės. Šiam atvejui tinka ir gatava dėžė, ir seno šaldytuvo korpusas (su jame esančiomis grotelėmis -lentynomis), ir sena viryklė. Kamerą galima ir suvirinti iš metalo lakštų, turint suvirinimo aparatą ir įgūdžius arba draugą-suvirintoją. Dydžiai nesvarbu, bet dažniai figūruoja 50 cm ilgio x 40 cm pločio x 40-50 cm aukščio gabaritai.

Kamerai naudojant seną šaldytuvą arba viryklę būtina kruopščiai užsandarinti jų dureles, nepaliekant jokių plyšių, pro kuriuos galėtų padidėti trauka ir pasišalinti vertingi karšti dūmai. Rūkymo kameros apačioje dedamas plonas smulkių medienos atliekų sluoksnis. Patyrę rūkytojai specialiai sudrėkina skiedras - ilgiau smilks. Po kameros dugnu negilioje duobėje įkuriamas laužas arba improvizuotas židinys su degančiomis malkomis ar kitu kuru.

Panašiai galima pasidaryti karšto rūkymo rūkyklą iš apvalios metalinės statinės. Joje viskas taip pat, kaip ir stačiakampiame variante. Tik savaime suprantama, kad negalima naudoti maisto rūkymui statinių, kuriose prieš tai buvo laikomos cheminės medžiagos: degalai, mazutai, skystos trąšos.

---