Ar galima įsivaizduoti ką nors elegantiškesnio, estetiškesnio nei valgomi žiedai?
Jei iki šiol žinojote tik dekoracijoms naudojamus valgomus žiedlapius, tai pats laikas išmėginti cukinijas!
Jau galvojau, kad visus kepinius su cukinijomis sugalvojau, nukopijavau, iškepiau ir išbandžiau.
Bet pasirodo, kad dar ne:) O tai kaip aš galėjau pamiršti apie savo patį mėgstamiausią savaitgalio pusryčių patiekalą - varškės apkepą??
Tad jį prisiminusi kuo skubiau ėmiausi darbo.
Cukinijos yra tokios universalios daržovės, kad jos tinka viskam.
Tikrai viskam!
Šaldyta sluoksniuota tešla (žinoma, pačios geriausios, kokios tik galima rasti, kokybės) būtinai privalo būti mano šaldiklyje.
Visų pirma ją tikrai nėra paprasta pasigaminti pačiam.
Tačiau užvis svarbiausia - kad iš šios tešlos akimirksniu galima pasigaminti nuostabių užkandžių ir desertų, nesugaištant virtuvėje ištisų valandų.
Na jūs man pasakykit - pasiseka gi žmonėms gimti vasarą!…
Oras už lango - nuostabus, gėlės aplink žydi, paukščiai čiulba, produktai patys šviežiausi, nuotaika visų - pakiliausia, baliavok nors ir kasdien!
Torto pagrindą sudaro visiems gerai žinomi apvalūs, traškūs sausainiai, sulipinti šokoladine mase (sausainis-suvožtinis).
Tų sausainių yra įvairiausių pavadinimų (pertepimas, žinoma, irgi ne vien šokoladinis siūlomas, tik šokoladinis turbūt populiariausias), bet lengviausiai juos atpažinsite iš pakuotės.
Dar noriu šiek tiek papasakoti apie varškę.
Geriausiai tinka kepinių varškė (ant pakuotės taip ir būna užrašyta), nes ji ne tokia sprangi ir grumuliuota kaip paprasta varškė.
Rezultatas - lengvas, gaivus, skanus, paprastai ir greitai pagaminamas tortas.
Aš nesu įgudusi kepinių dabintoja.
Gal trūksta kruopštumo, gal fantazijos, gal idėjos netikusios…
Vistik manau, kad geriau jau skoningai nepapuoštas tortas, nei neskoningai papuoštas.
Todėl ir darau tai labai minimaliai.
Kelios uogos, šokoladiniai saldainiai ar saujelė pabarstukų - torto išvaizdos nesugadina.
Šį kartą gaminau šiek tiek neįprastą Medutį.
Visi varškės kepinių mylėtojai mane supras.
Medaus lakštai
Ingredientai:- 3v.š. medaus
- 1a.š. sodos
- 4v.š. pieno
Sviestą viename inde ištirpiname su medumi, cukrumi ir pienu.
Paliekame pravėsti.
Įmaišome paplaktą kiaušinį, druską bei kepimo miltelius.
Po truputį suberiame miltus.
Tešlą padaliname į 12 lygių dalių.
Kiekvieną iškočiojame į apvalų, maždaug lietinio blyno plonumo, lakštą (šiek tiek didesnį, nei 16cm skersmens) ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių.
Kepame, kol ima ruduoti ir lygiai apipjaustome dar karšto skritulio kraštus.
Varškės kremas
Želė miltelius užpilame verdančiu vandeniu, kad vos apsemtų ir maišome iki vientisos masės, kol ištirpsta, paliekame pravėsti (jei ruošiant kremą želė pradeda stingti, kelias sekundes pašildome mikrobangėje, kad išsileistų).
Šaltą grietinėlę plakame, kol suputoja, tada suberiame cukraus pudrą ir toliau plakame iki standumo.
Įmaišome pertrintą varškę ir skystą želė.
Sutepame tortą.
Papuošiame tuo pačiu kremu ir nupjautų medaus lakštų trupinukais.
Ragaujame kitą dieną.
Sakau atvirai - aš tikrai nesu lietuviškų patiekalų gaminimo ekspertė ir specialistė, juos ruošiu tikrai retai, bet kaskart kai juos pagaminu, pati savęs klausiu: kodėl???
Kodėl jų negaminu dažniau??:)
Yra žmonių, kurie nė karto nėra gaminę cepelinų!
O jums kartais nebūna taip, kad po visokių mandrysčių norisi kokio nors gero paprasto seniai pamiršto skonio kepinio?….
Man taip neseniai nutiko, kai užsigeidžiau senoviško varškės pyrago.
Tokio, kokį, pamenu, kepdavome mokykloje per darbų pamokas, ir paskui perrašinėdavome receptą iš vieno sąsiuvinio į kitą, labai besaugodamos, kad tik kokio ingrediento nepraleistumėm.
Aš tikrai nemaniau, kad po ilgų naujametinių „atostogų” bus taip sunku įsivažiuoti į ritmą.
Anokios ten, aišku, atostogos… tiesiog sukrito palankiai kalendoriaus dienos ir gavosi daug laisvų dienų su ilgu sąrašu atlikti suplanuotų darbų, deja, beveik tokiu pat ilgu sąrašu taip ir nepadarytų….
Sūrio (varškės?) pyragų sezonas man atsidaro artėjant Kalėdų laikotarpiui:)
Ir nors tai universalus kepinys, tinkantis bet kuriam metų laikui, kažkodėl skaniausias jis man per didžiąsias šventes.
Na dar per kokį nors gimtadienį, ypač jei reikia pavaišinti didesnį būrį svečių.
Akylesni turbūt pastebėjo, kad pastaruoju metu mano blog’e karaliauja vegetariški patiekalai:)
Visuomet taip būna, kai namuose lieku viena.
Taip jau yra, kad vyriška šeimos pusė pageidauja kažko stipresnio ir sotesnio, o ir po pilnos darbo dienos su viena kita treniruote pertraukos metu organizmui reikia tinkamų maisto medžiagų, kad jis funkcionuotų ir atsigautų.
Yra keletas receptų, kurie įrašyti į nostalgiškų skonių sąrašą.
Juos tikrai prisimena (ir gal net mintinai moka) mano kartos žmonės, jau nekalbant apie mūsų mamas.
Tais laikais buvo keletas kepinių, kuriais pasibaigdavo visos šeimos šventės.