Nesaldūs maži kepiniai yra ne tik šaunus vakarėlių maistas ar greitas užkandis sėdint bare, mažyčiai, auksaspalviai sausainiai gali tapti puikia vakarienės kulminacija ir pikantišku užkandžiu. Jeigu net nebenorite galvoti apie sausainius su šokolado traškučiais ar džiovintomis spanguolėmis, metas išsikepti sūrių sausainių. Skoniu labai primena krekerius, tinka ir su puodeliu juodos arbatos.

Traškūs svogūnų žiedai, sūrio kamuolėliai apvolioti džiūvėsėliuose, kepintos juodos lazdelės ir krekeriai - einamiausias vakarėlių maistas. Niekada nesižavėjau sūriais užkandžiais (galbūt todėl kad niekad negėriau alaus), tačiau kartą paragavusi keptus sūrio sausainius, pakeičiau nuomonę ir užsimaniau išsikepti ko nors panašaus.

Sausainių gaminimas

Pagaminti sausainius užtruksite mažiau nei valandą (bent jau aš apsisukau tikrai ne daugiau kaip per 45-50 minučių), viens du trys ir galėsite traukti kvapnius sūrius auksaspalvius iš orkaitės. Tiesa, iš pradžių galvojau, kad sunaudojau per daug margarino, tačiau paragavusi ataušusio sausainio, įsitikinau kad kiekis pats tas. Galite kepti su sviestu (vietoje margarino) - bus dar skaniau.

Receptas su parmezanu ir kmynais

Trukmė: apie 45 min.

Porcijos: apie 35 sausainėliai

Ingredientai:

• 200 g margarino kepiniams
• 100 g tarkuoto parmezano sūrio arba „Džiugas“
• 1 didelio kiaušinio
• žiupsnio druskos
• poros žiupsnių kmynų
• žiupsnio čili miltelių
• miltų (kad išsiminkytų tešla)

Sausainių paruošimas

1. Margariną (kambario temperatūros) gerai išsukite su sūriu iki purios masės, įmuškite ir įmaišykite kiaušinį. Įberkite druskos, kmynų ir čili, įmaišykite juos į tešlą. Po truputį pilkite miltus ir minkykite tešlą. Miltų pilkite tiek, kad tešla praktiškai neliptų prie rankų ir minkytųsi.
2. Padalinkite tešlą į dvi dalis, susukite į tūbeles ir įvynioję į maistinę plėvelę padėkite į šaldiklį maždaug 15 minučių. Įkaitinkite orkaitę iki 180-190 C laipsnių. Išimkite tešlos tuobeles ir aštriu peiliu supjaustykite riekėmis. Sudėkite į skardą, įklotą kepimo popieriumi. Kepkite apie 15-20 min.

Trapūs sausainiai su sūriu

Jums reikės:

• 190 g miltų
• 100 g sviesto
• 1 kiaušinio
• 100 g parmezano sūrio
• druskos ir kmynų

Paruošimo būdas:

1. Kambario temperatūros sviestą sumaišykite su smulkiai tarkuotu sūriu, tuomet įmuškite kiaušinį. Išmaišykite visą masę bei po truputį pilkite miltus. Į tešlą įmaišykite kmynus.
2. Iš tešlos suformuokite du pailgus ritinėlius bei dėkite į šaldytuvą maždaug kelioms valandoms (rekomenduojama palaikyti per naktį).
3. Supjaustykite apie 1 cm storio griežinėliais, išdėliokite kepimo popieriumi išklotoje skardoje, apibarstykite druska ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-12 min. Sausainiams iškepus, palikite juos atvėsti ir tik tuomet perkelkite į lėkštę.

Kiti receptai

Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus - tarp sausainių ir keptų varškėčių. Užtruksime: 1 val. Miltus, sūrį ir sviestą su prieskoniais sutriname į trupinius (geriausia tai daryti smulkintuvu). Ant miltais pabarstyto stalviršio iškočiojame tešlą iki 5 mm storio. Išpjaustome formelėmis sausainius ar tiesiog supjaustome stačiakampiais. Šaltinis: Žurnalo Pagrandukas priedas.

Šaldytos tešlos lakštus išpakuojame ir paliekame 10 min. sušilti kambario temperatūroje. Sūrį sutarkuojame smulkia sūrio tarka. Sūrį ir visus prieskonius padaliname pusiau arba tiesiog turėkime omenyje, kad visko reikės berti du kartus. Kito tešlos lakšto paviršių patepame vandeniu. Tai lengviausia padaryti konditeriniu teptuku. Tada imamės kočėlo - atsargiai, bet tvirtai paspausdami kočėlą, kočiojame lakštą tolygiai aukštyn ir žemyn, kad abu lakštai ir įdaras susispaustų, o tešla plonėtų ir platėtų. Kočioti tol, kol tešlos lakšto plotas padidės apie 50 procentų.

Ir vėl gaminys reikalaujantis daugiau darbo. Kas galvoja, jog tokį pat skonį galima gauti ant pirktinės sluoksniuotos tešlos užtarkavus sūrio ir pabarsčius kmynų, tikrai klysta. Sluoksniuota tešla gaminama ją sluoksniuojant su sviestu, o šiame recepte sluoksniavimui imama sviesto ir sūrio mišinys. Jeigu nemėgstate kmynų, galima jų nedėti aba naudoti kitus mėgstamus prieskonius. Sluoksniavimui sviestą suminkštinti, sūris sutarkuoti ir viską sumaišyti su miltais. Minkyti iki vientisos masės. Paruoštą tešlą iškočioti pliuso formos, kad per vidurį būtų 2 cm storio sluoksnis, o atsikišę kraštai po 0,5 cm. Į vidurį dėti paruoštą sūrio-sviesto masę ir tešlą užlankstyti kad gautųsi kaip vokas, sujungimo vietas gerai užspausti. Tešlą iškočioti stačiakampio formos lakštu ir sulankstyti keturgubai, palaikyti 10 minučių šaltai, ištraukus vėl kočioti stačiakampį, lankstyti keturgubai ir šaldyti. Paruoštą tešlą iškočioti 6 mm storio sluoksniu, paviršių patepti kiaušinių plakiniu ir pabarstyti druskos bei kmynų mišiniu. Supjaustyti juostelėmis, kurias galima po dvi persukti.

Kalėdinių sausainių istorija

Traškūs ir kvapnūs kalėdiniai sausainiai jau daugelį amžių džiugina viso pasaulio gyventojus savo skoniais. O šiandien dažna šeima neįsivaizduoja gražiausių metų švenčių be šių skanėstų kepimo, dekoravimo ir kabinimo ant eglutės. Prekybos tinklas „Lidl“ artėjančių Kalėdų proga ne tik dalijasi sūrių ir saldžių gardėsių receptais, bet ir pasakoja apie įdomybių kupiną jų istoriją.

Kalėdinių sausainių istoriją verta pradėti pasakoti ne nuo Kalėdų, o nuo kitos šventės - žiemos saulėgrįžos. Tai - jau nuo seno visame pasaulyje minima diena, nuo kurios naktys pradeda trumpėti, o dienos - ilgėti. Žinoma, kaip ir kiekvieną šventę, ją vainikuodavo didžiulė puota, o jos pabaigoje laukdavo įvairūs desertai.

Dėl didelėje Europos dalyje sparčiai plintančios krikščionybės, šią šventę Viduramžiais netruko pakeisti Kalėdos. Ir nors daugelis kalėdinės puotos patiekalų liko panašūs į tuos, kurie buvo valgomi minint žiemos saulėgrįžą, desertų ir kepinių pasaulis neišvengė pokyčių.

Sausainius valgydavo tik specialiomis progomis

Būtent Viduramžiais į Europą atkeliavo daugybė skirtingų prieskonių ir ingredientų, asocijuojamų su šiandieniniais kalėdiniais sausainiais - cinamonas, imbieras, migdolai ar juodieji pipirai, džiovinti vaisiai, muskatas ir daugybė kitų. Kadangi šie ingredientai būdavo itin brangūs, traškius gardumynus europiečiai valgydavo retai - tik per pačias svarbiausias šventes.

Tad ilgai netruko, kol dėl savo praktiškumo ir kompaktiškumo, sausainiai paplito po visą žemyną, nes dalintis jais su draugais ar kaimynais daug lengviau nei iškepus pyragą ar tortą. Be to, skanėstai tapdavo puikia dovana ir būdavo tikra kalėdinių mugių pažiba.

Jau XVI a. kalėdiniai sausainiai buvo tapę populiariu kalėdiniu užkandžiu - nuo vokiškų „lebkuchen“ - imbierinių meduolių ar „spritzgebäck“ - sviestinių sausainių iki švediškų „pepparkakor“ - plonų imbierinių sausainių bei dar daugiau.

Be to, tuo pat metu Vokietijoje plačiai paplito ir iš imbierinių sausainių gaminami nameliai, kurių aktualumas išaugo Broliams Grimams parašius klasikinę pasaką „Jonukas ir Grytutė“, kurios metu pagrindiniai veikėjai gūdžiame miške aptinka iš imbierinių sausainių ir kitų skanėstų pagamintą raganos namelį.

Jei laiko plušti virtuvėje su artimaisiais prieš Kalėdas nėra, bet paragauti gardžių sausainių norisi, tokią galimybę suteiks „Lidl“ privataus prekės ženklo „Favorina“ asortimentas. Visose prekybos tinklo parduotuvėse prieš šventes pirkėjai galės įsigyti ne tik įmantriai papuoštų sausainių namelių, bet ir skirtingų formų ir skonių sausainių ar daugybės kitų skanėstų. Na, o mėgstantys gaminti, tikrai ras visas pagalbines priemones tarp „Lidl“ parduotuvėse esančių „Belbake“ serijos produktų.

Prie sausainių populiarumo prisidėjo ir karalienė

Įdomu tai, kad didžiosios dalies kalėdinių sausainių skonis yra beveik nepakitęs nuo pat Viduramžių - jiems naudojami tie patys prieskoniai, panašios išliko ir kitos sudedamosios dalys.

Jau prieš kelis šimtus metų gyvenę europiečiai taip pat eksperimentavo ir su šių skanėstų forma. Pavyzdžiui, sakoma, kad būtent Britų imperijos karalienė Elžbieta I-oji išpopuliarino imbierinių „žmogeliukų“ formos sausainius, kuriuos ji dovanodavo įvairiems Jos Didenybės svečiams, diplomatams.

---