Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo ir privačiuose Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, o taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais.

Žvejybos Apribojimai ir Draudimai

Svarbu žinoti, ko negalima daryti žvejojant Lietuvos vandens telkiniuose:

• Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, o taip pat su sprogstamosiomis ir nuodingosiomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einančiais keliais.
• Pardavinėti žuvis ir kitus vandens gyvūnus, neturint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų.
• Plaukti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus 1 priede išvardytus vandens telkinius, naudoti nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.
• Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas.

Žuvų Matmenys ir Gaudymo Apribojimai

Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo.

Draudžiama žvejoti:

• vėžius nuo spalio 15 d.
• lydekas nuo vasario 15 d.
• kiršlius nuo kovo 15 d.
• marguosius upėtakius nuo spalio 1 d.

Naudojant masalui žuvelę - nuo vasario 15 d.

Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse - nuo balandžio 20 d.

Specialūs Apribojimai Kuršių Mariose ir Nemune

• 3 km pločio Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago - nuo rugsėjo 1 d.
• Nemune nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje - nuo rugsėjo 15 d.

iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis, naudojant žuveles, sliekus bei kitus natūralius gyvulinės kilmės masalus - 5 priede išvardytose lašišinėse upėse - nuo spalio 1 d.

Žvejas mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau 3 kabliukų, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis ir trišakis kabliukas laikomas vienu.

Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius.

Nacionalinių parkų vandens telkiniuose - turint parkų valdybų išduotus leidimus.

Vietiniams kaimo gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, o taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc.

Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama asmenims, baigusiems specialaus parengimo kursus, Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų raj.), Gavio (Ignalinos raj.), Kavolio (Alytaus raj.), Vištyčio (Vilkaviškio raj.) ir Zaraso (Zarasų raj.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka.

Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg.

Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatytos žalos atlyginimo taksos, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų.

Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, o taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojami arba sunaikinami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Samuko Ežeras

Šamukas - ežeras Lietuvoje, Trakų rajone, 6,5 km į rytus nuo Aukštadvario, į pietus nuo kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė . Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - 0,55 km, plotis - iki 0,22 km. Altitudė 134,5 m. Šiaurinis ir pietinis krantai aukšti. Krantai ištisai apaugę medžiais. Iš pietų prieina Spindžiaus miškas, šiaurinėje pakrantėje auga nedidelis miškelis, į rytus plyti dirbami laukai. Iš vakarų į pietryčius ežerą prateka Strėva link netoliese telkšančio Drabužio ežero. Prie ežero įsikūręs Drabužininkų kaimas.

Margio Ežero Įžuvinimas

Visos lydekos buvo labai gyvybingos ir gana spėriai paniro į Margio ežero vandenį. Tiesa, tarp jų atsitiktinai papuolė ir du starkiai. Jie, deja, bet kelionės neišgyveno - paleisti į ežerą, išplaukė pilvais į viršų. „Bartžuvės“ atstovas aiškino, kad taip nutiko dėl to, kad starkiai yra jautresni ir juos gabenant reikia pasirūpinti didesniu deguonies kiekiu.

Paleidimo procedūroje dalyvavęs aplinkos apsaugos inspektorius Tomas Petrokas GRYNAS.lt sakė, kad jo funkcija šiame renginyje yra tik formali: „Turiu stebėti, kad viskas vyktų pagal taisykles - turiu sužiūrėti, kad žuvys būtų paleistos, kad jų kiekis atitiktų tą, kuris yra numatytas, kad vandens temperatūra žuvims būtų tinkama“.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vyriausiojo specialisto Vilmanto Musniko teigimu, šiemet įžuvinti ir kiti ežerai Trakų rajone. Visai neseniai 2000 šamukų pasipildė Galvės ežeras, o šįsyk eilė atėjo ir Margiui.

„Nesu ichtiologas, tačiau jeigu žuvys nebuvo sužalotos, neiškilo į paviršių, yra tikimybė, kad didelė dalis jų išgyvens, - sakė pareigūnas, paklaustas, kiek iš 1000 lydekaičių, paleistų į Margio ežerą, gali išgyventi. - Vis tiek jos jau yra paaugusios ir maisto joms ten tikrai yra - ir kuojų, ir aukšlių ir kitų žuvyčių“.

V. Musnikas primena, kad įžuvintas lydekaites bus galima gaudyti tikėtina, kad jau kitąmet, kai jos pasieks 45 cm ilgį. Pagavus mažesnes ir nenorint gauti baudos, būtina paleisti jas atgal į vandenį.

Kiek anksčiau įžuvinimo procedūra atlikta ir Kauno mariose. Ten paleista apie pusė tonos dvimečių šamukų.

Planuojamas Įžuvinimas

Iš viso šiemet mūsų šalies vandenyse bus įveista daugiau kaip 400 tūkst. žuvų - 125 tūkst. lydekų, 50 tūkst. šamų, 183 tūkst. sterkų, 73 tūkst. lynų, 12 tūkst. karpių, 3 tūkst. margųjų plačiakakčių ir 1 tūkst. baltųjų amūrų. Šios žuvys apsigyvens daugiau kaip 60 vandens telkinių. Dabar jau yra įveista 68 tūkst. lynų, 20 tūkst. šamų, po 1 tūkst. baltųjų amūrų ir lydekų.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, yra įveisiamos šiųmetės ir vyresnės žuvys, kadangi tokių išgyvena nepalyginti daugiau nei įveisiant lervutes.

Pagal programą, planuojama įžuvinti didžiuosius vandens telkinius, kurie nėra išnuomoti. Pasirinktos penkios žuvų rūšys - lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir margieji plačiakakčiai.

Šių metų pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė, kad Lietuvos vandens telkinių įžuvinimui bus skirtas 1 mln. litų.

Žuvų rūšys buvo pasirinktos atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, kurie ežerai palankūs kokios žuvims.

Daugiausiai reikia lydekų, sterkų, šamų ir kitų žuvų, kurios yra mažiau paplitusios.

Vieni ežerai labiau palankūs lydekoms, kiti sterkams ir pan. Pagal tai ir planuojama vykdyti žuvų jauniklių paleidimą į Lietuvos ežerus.

Žuvų Rūšys ir Jų Priežiūra Kūdrose

Siekiant, kad kūdros žuvų nereikėtų šerti, į vieną vandens telkinio arą siūloma įleisti po vieną kilogramą karpių, baltųjų amūrų, plačiakakčių, lynų ir europinių šamų. Šios žuvų rūšys viena kitą papildo ir sunaudoja maistui nepageidaujamus augalus bei dumblius.

Karpiai gali sudaryti iki 70proc. Jei norite atsikratyti smulkių žuvyčių, įleiskite lydekų arba šamų. Mažiausiai laiko ir priežiūros reikalauja lynai bei karosai.

Margio Ežeras: Informacija

Margis - ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, apie 6,5 km į pietvakarius nuo Trakų. Nusidriekęs iš rytų į vakarus 3,87 km, plotis iki 0,48 km. Altitudė 145,6 m. Ežeras telkšo rininiame duburyje. Vidutinis ežero gylis 8,6 m, didžiausias - 20,4 m. Kranto linija vingiuota, krantai daugiausia aukšti, statūs, sausi, o pietinis ir rytinis galai žemi ir užpelkėję. Rytuose yra 0,26 ha ploto sala. Dugną dengia molingas dumblas. Į Margį suteka 4 upeliai, vakaruose, per Juodikio ežerą, išteka Margio upelis (Strėvos baseinas). Ežere yra kuojų, lydekų, lynų, ešerių, karšių. Prie Margio įsikūrę kaimai: Markininkai, Penkininkai, Markutiškės, Malūniai. Veikia 3 kaimo turizmo sodybos.

Šamų Žvejyba

Dažniausiai šamus žvejai su valtimis gaudo naudodami velkę, aš nesu išimtis. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau bandau laimę iš užinkaruotos valties. Veikiausiai tai yra logiška, kai žinai vietas, kuriose gali būti šamų. Velkė patogesnė norint apgaudyti didesnę upės atkarpą ar ežero plotą, t. y. tuose vandens telkiniuose, kur ilgaūsių vietos tik nuspėjamos arba jie yra plačiai išsimėtę po vandens telkinį.

Didelis privalumas šamų žūklėje - pati valtis. Nors, tarkim, aš šiuo atveju jau imu tvirtesnę įrangą, nei, kaip pasakojau ankstesniuose savo straipsniuose, spiningaudamas nuo kranto.

Patirtis Žvejojant Šamus

Spiningaujant iš valties prarandama gerokai mažiau masalų, nes visada galima priplaukti prie akmenyne užstrigusio voblerio arba guminuko, bandyti jį atlaisvinti iš įvairių pusių, galiausiai pasinaudoti specialiu atkabekliu.

Kitas labai didelis pliusas - echolotas. Vaikštant krantu ir gaudant žinomose vietose, dugno reljefą žvejys daugiau ar mažiau žino.

Prieš kelis metus pradėjo Neryje remontuoti tiltą. Knaisiojo dugną visą sezoną, pylė prie polių krūvas žvyro. Finalas - visa žemiau esanti Neries atkarpa, keli kilometrai Nemuno žemiau santakos buvo apnešti smėliu. Tokie arba ir nedideli pokyčiai turi reikšmę norint teisingai pasiūlyti žuviai masalą, neretai jie yra prarastų vilioklių kaltininkai.

Valties Inkaravimas Upėje

Upėje valtį galima užinkaruoti dviem būdais. Pirmasis, kai naudojamasi tik vienu inkaru, o masalas metamas skersai tėkmės. Visgi pirmasis būdas yra geresnis jau vien todėl, kad nereikia nuolat kilnoti dviejų inkarų, o užkibus stambiam šamui galima greičiau pasileisti paskui jį, nes kitąsyk delsti nevalia, kadangi laimikis labai didelis ir karingai nusiteikęs.

Paprastai upėje žvejojame ties dugno išgraužomis, tad naudojant pirmąjį valties inkaravimo būdą, ją tenka statyti ant griovio, duobės šlaito. Nuo to, kaip užinkaruosite valtį, labai priklausys masalo pateikimas.

Galbūt antrojo būdo privalumas yra tas, kad galima plukdyti lengvus voblerius, kurie šiaip jau netinka mėtymui, nebent - velkiavimui.

Taip spiningaujant patikrinamas didesnis vandens plotas, be to, pabandžius laimę vienoje vietoje kokias penkiolika ar dvidešimt minučių, galima kilstelėti inkarą (nebūtina jį kelti per laivo bortą) ir leisti tėkmei nunešti valtį keliolika metrų, vėl užsiinkaruoti ir toliau spiningauti. Tokiu principu „iššukuojama“ praktiškai visa duobė.

Žvejyba Ežeruose ir Tvenkiniuose

Ežeruose ir tvenkiniuose gaudant iš stovinčios ar dreifuojančios valties, geriausia yra naudoti guminukus. Voblerių arsenalas irgi bus ribotas, reikės tik giliai neriančių, labiau tiks skęstantys arba neutralaus plūdrumo.

Gaudant iš valties guminukais irgi galioja tas pats principas - upėse geriau bandyti siūlyti šamui nemažą masalą, o ežeruose bei tvenkiniuose - net ir labai didelį.

Ypač tai aktualu, jei valtį sustabdai vienu inkaru ir svaidai masalus skersai tėkmės. Galima užmesti lėtai panyrantį, bet kokius 6 m pasiekiantį modelį.

Vandens Telkiniai, Kuriuose Leidžiama Plaukioti Motorinėmis Transporto Priemonėmis

Šiame skyriuje pateikiami vandens telkiniai, kuriuose leidžiama plaukioti motorinėmis transporto priemonėmis nuo liepos 1 d., arba su tam tikrais apribojimais:

• Nevėžos ež.
• Prūto ež. (tik šviesiu paros metu, suderinus su pasienio policija)
• Ilgio ež. (tik farvateriu)
• Gludo ež.
• Prienų girininkijos iki Peršekės upės žiočių (nuo birželio 1 d.)
• Nuo tilto kelyje Panevėžys-Šiauliai iki Panevėžio-Kėdainių raj.
• Dirdų ež. (nuo birželio 1 d.)
• Rekyvos ež.
• Talkšos ež.
• Žemiau Šilutės m.
• Gelvės ež.
• Vajuonies ež.
• Masčio ež.
• Margio ež.
• Kliepšių ež.
• Klykių ež.
• Ilgio ež.
• Gelūžės ež.
• Drūkšių ež.
• Laukeso ež.

Upės, Kuriose Draudžiama Žvejoti Nuo Spalio 1 D. Iki Lapkričio 30 D.

Šiame skyriuje pateikiamas sąrašas upių, kuriose draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., siekiant apsaugoti lašišinių žuvų nerštą:

• Strėva (nuo Nestrėvančio ež.)
• Neris (nuo žiočių iki Baluošos up.)
• Saria (nuo Karvinės up.)

Vandens Telkiniai, Kuriuose Draudžiama Plaukioti Nuo Balandžio 20 D. Iki Birželio 20 D.

Šiame skyriuje pateikiami vandens telkiniai, kuriuose draudžiama plaukioti nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d., siekiant apsaugoti neršiančias žuvis:

• Nemunas nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės m.
• Šventoji nuo žiočių iki Graužų k.
• Lomena
• Musė (Širvintų raj.) nuo žiočių iki kelio Gelvonai-Čiobiškis Liukonių k.
• Šventupė nuo žiočių iki tilto Josvainių k.
• Aluona
• Visuose užliejamuose ežeruose ir senvagėse, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų.

---